Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui A. V., trečiasis asmuo – I. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą dėl ginčo ir papildomus duomenis. Išvadoje nurodė, kad ieškovas gyvena su I. V., jos nepilnamečiu vaiku I. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui 2020 m. lapkričio 14 d. gimusiu kūdikiu trijų kambarių nuomojamame bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Naujagimiui sudarytos tinkamos sąlygos. Ieškovas nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) V. Jo pajamos yra 800-900 Eur kas mėnesį. Trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Gauna 900 Eur motinystės išmoką ir 70 Eur vaiko pinigus. Motina nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2018 m. Ieškovas yra vaiko biologinis tėvas. Tarnybos nuomone, ieškovo reiškiami reikalavimai byloje vaiko gerovei neprieštarauja.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimų, šalys prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat į Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną dėl COVID-19, skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

7. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. V. ir trečiasis asmuo I. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri nėra nutraukta. Iš viešosios įstaigos „Vilniaus gimdymo namai“ vaiko gimimo pažymėjimo Nr. 20-51661747 nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 14 d. trečiajam asmeniui gimė moteriškos lyties vaikas. Vaiko tėvystė teismo duomenimis nėra nustatyta. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad vaiko biologinis tėvas nėra atsakovas ir nustatyti, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko biologinis tėvas. Atsakovas ir trečiasis asmuo sutinka su ieškiniu visiškai.

8. Atsakovui ir trečiajam asmeniui pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

10. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

11. Ieškovas nurodo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakovas ir trečiasis asmuo santuokinio gyvenimo nebegyvena ir neveda bendro ūkio. Nurodo, kad ieškovas su vaiko motina bendrauja nuo 2019 m. pabaigos, o nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo gyventi kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), palaiko artimus santykius, veda bendrą ūkį. Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2020 m. lapkričio 14 d. susilaukė dukros.

12. Byloje pateikta 2018 m. rugpjūčio 23 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kad bute gyvens I. V. ir jos nepilnametis sūnus I. V.. Taigi nustatyta, kad trečiasis asmuo nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. negyveno kartu su atsakovu, gyveno su sūnumi atskirai. Atsakovas ir trečiasis asmuo neprieštaravo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo gyvena ieškovo nurodytu adresu, kartu rūpinasi, auklėja ir išlaiko trečiojo asmens vaiką. Vaiko motina teigė, kad ieškovas yra biologinis jos naujagimio vaiko tėvas. Šalys sutinka, kad atsakovas trečiojo asmens vaiku nesidomi ir jo neišlaiko.

13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens santuoka nėra nutraukta, konstatuotina, jog 2020 m. lapkričio 14 d. gimusi trečiojo asmens dukra gimė atsakovui ir trečiajam asmeniui formaliai esant santuokoje. Todėl įprasta tvarka registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje, jo tėvu negalėtų būti įrašytas ieškovas (CK 3.140 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, jog trečiajam asmeniui 2020 m. lapkričio 14 d. gimusi dukra yra ieškovo biologinis vaikas ir visos bylos šalys šį faktą pripažįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas su vaiko motina negyveno kartu ir nepalaikė santykių nuo 2018 m., 2020 m. lapkričio 14 d. gimusio vaiko biologinis tėvas negali būti atsakovas. Todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas, nustatytina, kad A. V. nėra I. V. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko biologinis tėvas, o šis vaikas nėra atsakovo vaikas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

14. Teismui pateikta šalių 2021 m. sausio 8 d. taikos sutartis, kuri byloje laikytina rašytiniais paaiškinimais, vadovaujantis CPK 385 straipsniu, 394–399 straipsniais (tėvystę nuginčyti ir nustatyti galima teismo sprendimu, taikos sutartimi to padaryti nėra galimybės). Taikos sutarties 1.1. punkte atsakovas ir trečiasis asmuo sutinka, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. jie neveda bendro ūkio. Išdėstomos kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Taikos sutarties 1.6. punkte nurodyta, kad šalys sutinka, jog motinai 2020 m. lapkričio 14 d. gimusio vaiko tėvu būtų pripažintas ieškovas, o vaikui būtų suteikta biologinio tėvo pavardė.

15. Taigi remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo tarp šalių nėra ir dėl to, kad 2020 m. lapkričio 14 d. gimęs vaikas yra ieškovo dukra. Šalių sutikimą patvirtina Taikos sutartis ir Tarnybos išvada (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas nustato, kad T. A. yra trečiojo asmens vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvas, o šis vaikas yra T. A. dukra (CK 3.148 straipsnis 1 dalis).

16. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

17. Ieškovas prašo suteikti vaikui biologinio tėvo pavardę. Trečiasis asmuo sutiko su tuo, todėl trečiajam asmeniui 2020 m. lapkričio 14 d. gimusiam vaikui suteikiama tėvo pavardė „A.“.

18. Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima. Todėl teismas šalims išaiškina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie ieškovo tėvystę vaikui nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Šalys byloje neprašė priteisti joms bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims neatlyginamos.

21. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 7,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra trečiajam asmeniui I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko (vaiko gimimo pažymėjimo Nr. 20-51661747) tėvas, o (duomenys neskelbtini) I. V. gimęs vaikas nėra atsakovo A. V. dukra.

Nustatyti, kad ieškovas T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra I. V. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko (vaiko gimimo pažymėjimo Nr. 20-51661747) tėvas, o (duomenys neskelbtini) I. V. gimęs vaikas yra T. A. dukra.

Suteikti I. V. (duomenys neskelbtini). gimusiam vaikui (vaiko gimimo pažymėjimo Nr. 20-51661747) tėvo pavardę – A.

Šalims išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie T. A. tėvystę I. V. (duomenys neskelbtini) gimusiam vaikui nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Priteisti iš atsakovo A. V. 7,16 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.