Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nutarties, kuria E. K. ir K. R. , kaltinamiems pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d., baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutraukta.

Civilinis ieškinys E. K. ir K. R. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Girvina“, registruotos Vilniuje, B.Radvilaitės g. 3-8, direktoriumi ir „Tauro“ banko akcininku bei viceprezidentu, veikdamas kartu su „Tauro“ banko valdybos pirmininku G. T. , kurio žinioje buvo UAB „Tauro“ banko turtas, UAB „Tauro“ banko prezidentu ir akcininku G. K. , iš anksto žinodamas, kad UAB „Girvina“ veikla yra nuostolinga, „Tauro“ bankui nepateikta jokių realių biznio planų ir paskolos poreikio ir grąžinimo realumą įrodančių dokumentų, ir žinodamas, kad „Tauro“ banke gauta paskola nebus naudojama bendrovės ūkinėms reikmėms, jis davė žodinį nurodymą UAB „Girvina“ vyr. finansininkui K. R. su UAB „Tauro“ banku sudaryti paskolos sutartį, kuris, vykdydamas jo nurodymus, 1994 m. gruodžio 29 d. UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose Vilniuje, K.Kalinausko g. 13, su UAB „Tauro“ banko valdybos pirmininku G. T. , pastarajam pažeidžiant UAB „Tauro“ banko valdybos 1993 m. lapkričio 24 d. nutarimu patvirtintas „Tauro“ banko kreditų suteikimo ir grąžinimo taisyklių“ 2.1 p. ir 2 p., 8 p., kuriuose nurodyta, kad „klientas, norėdamas gauti kreditą, pateikia išsamų kredito panaudojimo ir biznio planą, kurį pasirašo organizacijos vadovas ir finansų direktorius, bei paskolos grąžinimą užtikrinančius dokumentus“, ir nesant nei vienos iš numatytų sąlygų paskolos išdavimui, tyčia sudarė ir pasirašė 1 640 000 Lt dydžio paskolos sutartį Nr. FS-249. Sudarytos paskolos sutarties pagrindu bendrovei skirtos piniginės lėšos pagal 1994 m. gruodžio 29 d. valiutos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-145, pasirašytą tarp K. R. ir G. T. , buvo konvertuotos į 410 000 JAV dolerius, kuriuos tą pačią dieną „Tauro“ banko kasoje K. R. paėmė grynais, pasirašydamas 1994 m. gruodžio 29 d. „Tauro“ banko valiutos išlaidų orderyje. Tokiu būdu E. K. , bendrai veikdamas kartu su G. T. , G. K. ir K. R. , tyčia padėjo iššvaistyti G. T. žinioje buvusį svetimą didelės vertės – 1 640 000 Lt turtą, tuo padarydamas UAB „Tauro“ bankui 1 640 000 Lt žalą, kadangi paskola bankui realiai nebuvo grąžinta, t.y. E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d.

K. R. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Girvina“, registruotos Vilniuje, B.Radvilaitės g. 3-8, vyr. finansininku, veikdamas kartu su „Tauro“ banko valdybos pirmininku G. T. , kurio žinioje buvo UAB „Tauro“ banko turtas, UAB „Tauro“ banko prezidentu ir akcininku G. K. , UAB „Tauro“ banko viceprezidentu ir UAB „Girvina“ akcininku bei direktoriumi E. K. , bei iš anksto žinodamas, kad UAB „Girvina“ veikla yra nuostolinga, „Tauro“ bankui nepateikta jokių realių biznio planų ir paskolos poreikio bei grąžinimo realumą įrodančių dokumentų, ir žinodamas, kad „Tauro“ banke gauta paskola nebus naudojama bendrovės ūkinėms reikmėms, vykdydamas E. K. duotus žodinius nurodymus, jis 1994 m. gruodžio 29 d. UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose Vilniuje, K.Kalinausko g. 13, su UAB „Tauro“ banko valdybos pirmininku G. T. , pastarajam pažeidžiant UAB „Tauro“ banko valdybos 1993 m. lapkričio 24 d. nutarimu patvirtintų „Tauro“ banko kreditų suteikimo ir grąžinimo taisyklių“ 2.1 p. ir 2.8 p., kuriuose nurodyta, kad „klientas, norėdamas gauti kreditą, pateikia išsamų kredito panaudojimo ir biznio planą, kurį pasirašo organizacijos vadovas ir finansų direktorius, bei paskolos grąžinimą užtikrinančius dokumentus“, ir, nesant nei vienos iš numatytų sąlygų paskolos išdavimui, tyčia sudarė ir pasirašė 1 640 000 Lt dydžio paskolos sutartį Nr. ES-249, kurios pagrindu bendrovei skirtos piniginės lėšos pagal 1994 m. gruodžio 29 d. valiutos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-415, pasirašytą tarp jo ir G. T. , buvo konvertuotos į 410 000 JAV dolerių, kuriuos tą pačią dieną „Tauro“ banko kasoje jis gavo grynais, pasirašydamas 1994 m. gruodžio 29 d. „Tauro“ banko valiutos išlaidų orderyje. Tokiu būdu K. R. , bendrai veikdamas kartu su G. T. , G. K. ir E. K. , tyčia padėjo iššvaistyti G. T. žinioje buvusį svetimą didelės vertės – 1 640 000 Lt turtą, tuo UAB „Tauro“ bankui padarydamas 1 640 000 Lt žalą, kadangi paskola bankui realiai nebuvo grąžinta, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutraukė baudžiamąją bylą E. K. ir K. R. , kaltinamiems pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str., atžvilgiu. Nutartyje nurodoma, jog iš kaltinimų matyti, kad E. K. ir K. R. inkriminuojamas veikas padarė iki 2000 m. liepos 11 d., t.y. iki naujojo Lietuvos Respublikos BK įsigaliojimo ir šiuo metu nuo jų padarymo yra praėję daugiau kaip 10 metų. Pažymi, kad tiek pagal veikų padarymo metu galiojusio senojo Lietuvos Respublikos BK 49 str., tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos BK 95 str. yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl jų atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 254 str. 4 d., baudžiamoji byla nutrauktina, kadangi yra aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas E. K. ir K. R. atžvilgiu negalimas (suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui). Nutartyje taip pat nurodoma, kad E. K. ir K. R. nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo pasislėpę nebuvo, jie šioje byloje nėra kaltinami, kad iki nurodytos senaties termino pabaigos padarė naują nusikaltimą. Be to, pažymėta, kad E. K. yra kaltinamas nauju nusikaltimu kitoje byloje ir kitame teisme, tačiau už jį jis nėra nuteistas, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog jis padarė naują nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartį nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamųjų K. R. ir E. K. atžvilgiu. Nurodoma, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi ji priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d., 255 str., 303 str. reikalavimus. Pažymi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 255 str., nustatomos ne tik pagal subjektus, bet ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Teigia, kad ši nuostata rodo, jog teismas gavęs bylą ir ją perdavęs nagrinėti teisiamajame posėdyje, kur asmenys kaltinami padarę nusikalstamas veikas veikdami grupėse, bylos nagrinėjimą turi baigti, priimdamas vieną procesinį dokumentą, kadangi tai yra susiję su išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu. Nurodoma, kad kaltinamieji E. K. ir K. R. kaltinami nusikalstamą veiką padarę grupėje su kaltinamuoju G. T. , todėl teismas bylos nagrinėjimą turėjo tęsti ir kaltinamųjų E. K. bei K. R. atžvilgiu, šioje bylos stadijoje nepriimant jokių sprendimų, nes tai yra susiję su išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingos sankcijos paskyrimu kaltiems asmenims.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog E. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d., t.y. sunkaus nusikaltimo padarymu, be to, byloje buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kad kaltinamasis E. K. kitoje baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama Vilniaus m. 2-ame apylinkės teisme, taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 6 d. ir 275 str. 3 d., kuri atitinka 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d. Tvirtina, jog teismas pilnai žinojo, kad E. K. dar nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai už 1994 m. gruodžio 29 d. padarytą nusikalstamą veiką padarė naują sunkų nusikaltimą ir jo atžvilgiu senaties terminas nutrūko. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d. numato bylos nutraukimą kaip vieną iš bylos užbaigimo etapų. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad tai yra galutinis visos bylos išsprendimas dėl kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teigia, jog šiuo atveju dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos ne visiems kaltinamiesiems yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, todėl teismas turėjo teisę tęsti bylos nagrinėjimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. nuostatomis, užbaigti jį vienu procesiniu dokumentu – nuosprendžiu. Tvirtina, kad nuostatą, jog bylos nutraukimas asmenų atžvilgiu yra negalimas ir įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d. kalba būtent apie visos bylos nutraukimą, akivaizdžiai patvirtina Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 6 d. nurodanti, kad „išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųstos nutarties nutraukti baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui“. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme baudžiamojoje byloje yra atliekamas įrodymų tyrimas, todėl bylos nagrinėjamas iš naujo negalimas.

Apeliantas nesuprantamu laiko teismo motyvą, jog nėra pakankamo pagrindo laikyti, kad kaltinamasis E. K. padarė naują nusikalstamą veiką, nes naujo nusikaltimo padarymu jis yra kaltinamas kitoje byloje ir kitame teisme bei nėra už tai nuteistas. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos BK 95 str. 4 d. numato, jog padarytos nusikalstamos veikos senaties eiga nutrūksta, jeigu asmuo iki nusikalstamos veikos senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką. Taigi, įstatymas nenumato, kad dėl naujos nusikalstamos veikos asmuo jau turi būti nuteistas, t.y. pripažintas kaltu, kad būtų galima laikyti, jog nusikalstamos veikos senaties eiga nutrūko dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos. Mano, jog nesvarbu, ar toje pačioje, ar kitoje byloje bei kitame teisme asmuo kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, kad būtų pagrindas manyti, jog yra nutrūkęs anksčiau padarytos nusikalstamos veikos senaties terminas. Nurodo, jog teismo sprendimas vienų kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti nutartimi, o kitų kaltinamųjų atžvilgiu bylą užbaigti nuosprendžiu, atima galimybę atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių asmenims, kurių atžvilgiu byla nutraukiama nutartimi.

Teismo posėdyje prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė patenkinti prokuroro apeliacinį skundą, o gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 6 d. 2 p. nuostatomis turi būti panaikinta, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė baudžiamąją bylą dviejų kaltinamųjų, t.y. E. K. ir K. R. atžvilgiu vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. (nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta BK) pagrindu suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o kaltinamųjų G. T. ir D. K. atžvilgiu bylos nagrinėjimas tęsiamas, nors E. K. bei K. R. buvo kaltinami nusikalstamą veiką padarę grupėje su kaltinamaisiais G. T. ir D. K. .

Kolegijos nuomone teismas pasielgė neteisingai nutraukdamas baudžiamąją bylą E. K. ir K. R. atžvilgiu įrodymų tyrimo stadijoje, kuomet jis dar nebuvo baigtas ir bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos iki galo. Todėl teismas bylos nagrinėjimą turėjo baigti priimdamas vieną procesinį dokumentą visų kaltų asmenų, t.y. G. T. , E. K. , D. K. ir K. R. atžvilgiu.

Įstatymų leidėjas LR BPK 254 str. 4 d. nurodė būtent visos bylos nutraukimo pagrindą, t.y. kuomet ji nutraukiama kai pabaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir šiuo procesiniu dokumentu, t.y. nutartimi yra nutraukiama visa byla.

Apeliacinio skundo motyvas, jog E. K. kitoje byloje yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką dar nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, yra pagrįstas.

Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje E. K. ir K. R. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką 1994 m. gruodžio 29 d. 2004 m. gruodžio 29 d. būtų suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (tiek pagal 1961 m. BK 49 str. 1 d. 4 p., tiek pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. 1 p. d. papunktis - (t.y. praėjus dešimt metų, nuo sunkaus nusikaltimo padarymo, jei nė vienas iš jų nebūtų padarę naujo nusikaltimo.

Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos, o ir iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo rašto bei gautos kaltinamosios išvados dalies matyti, kad E. K. po 1994 m. gruodžio 29 d., t.y. 1995 11 03 padarė naują nusikaltimą. Jis kaltinamas, jog 1995 m. lapkričio 3 d. bendrai veikdamas grupėje su D. K. , G. T. ir R. Š. neteisėtais veiksmais tyčia padėjo iššvaistyti UAB ,,Tauro" banko turtą stambiu mastu padarydamas bankui 684 675 Lt žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 18 str. 6 d., 275 str. 3 d., kuris atitinka 2000 m. BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d., vadinasi jo atžvilgiu senaties terminas nutrūko.

LR BK 95 str. 4 d. nurodyta, kad tada, kai asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas.

Kadangi apygardos teismui ši aplinkybė buvo žinoma, todėl teismas negalėjo E. K. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą.

Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisus tvirtindamas, kad nors E. K. ir yra kaltinamas padaręs naują nusikaltimą kitoje byloje ir kitame teisme, tačiau už šį nusikaltimą jis nėra nuteistas, todėl tai nėra kliūtis taikyti jo atžvilgiu senatį.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BK 95 str. 4 d. nėra numatyta, kad asmuo už naują nusikalstamą veiką turi būti nuteistas, t.y. pripažintas kaltu. Įstatyme kalbama rik apie naujos nusikalstamos veikos padarymą, o ne apie asmens nuteisimą ar jo pripažinimą kaltu.

Šiuo konkrečiu atveju dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos ne visiems kaltinamiesiems yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, todėl teismas privalėjo tęsti bylos nagrinėjimą ir vadovaujantis LR BPK 303 str. nuostatomis užbaigti jį vienu procesiniu dokumentu - nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti 2005 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria nutraukta baudžiamoji byla E. K. ir K. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.