Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-07-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-6905-674/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
e2YT-6905-674/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00131-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
P. M.
Suinteresuotas asmuo
B. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6905-674/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00131-2020-3)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjui P. M., jo atstovei advokatei R. Klimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo B. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė D. M., mirusi (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas P. M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama D. M.. Po mamos mirties jis kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kuris buvo priimtas notarų biure 2020 m. gegužės 7 d. Notarų biure paaiškėjo, kad turtas, o būtent gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, tvartas, daržinė, esantys (duomenys neskelbtini), viešajame registre yra registruoti tėvo J. M. vardu. Šiuos pastatus tėvas įsigijo iš ,Ą." žemės ūkio įmonės pagal Butų privatizavimo įstatymą 1992 m. gruodžio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, registro Nr. 95. Kaip reikalavo Butų privatizavimo įstatymas, pirkimo sutartis buvo įregistruota tuometiniame Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Pareiškėjo tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini) Gyvenamasis namas su ūkiniais ir pagalbiniais pastatais įsigyti tėvams gyvenant santuokoje, t.y. šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi po tėvo mirties mama D. M. liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pareiškėjas buvo tikras, kad tėvai yra tinkamai susitvarkę savo nuosavybės teisių dokumentus. D. M. nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties, tai yra apie 25 metus, rūpinosi pastatais, mokėjo su jų eksploatavimu susijusius mokesčius, atliko pastatų gerinimo darbus, tai yra valdė ir tvarkė likusį po tėvo mirties turtą kaip savo, neišskirdama mirusiojo dalies bendrojoje nuosavybėje. Apie tai, kad D. M. nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, pareiškėjas sužinojo tik dabar, po D. M. mirties. Kol mama buvo gyva, atrodė, net neetiška domėtis jos turtu.

3. Kadangi pareiškėjas dokumentais negali įrodyti, kad jo mama po tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti, yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo tėvai buvo susilaukę trijų vaikų, vienas iš jų - sūnus P., yra miręs 2006 m. kovo 5 d..

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo B. Ž. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

5. Liudytojos A. G. ir D. P. parodė, kad po J. M. mirties likusį jo turtą tvarkė ir valdė žmona D. M..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) D. M. ir J. M. buvo sutuoktiniai nuo 1944 m. sausio 17 d. Nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti J. M. vardu pagal pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įsakymą Nr. I-1374, 1992-12-11, Nr. 95. Dėl J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. P. M., (duomenys neskelbtini) mirus motinai D. M. kreipėsi į notarų biurą dėl turto paveldėjimo. Mirusieji D. M. ir J. M. turėjo tris vaikus, kurių vienas P. M. mirė (duomenys neskelbtini), B. Ž. į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu.

7. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. M. mirties buvo jo sutuoktinė ir vaikai. (CK 5.11 str.1 d. 1 p.). Po J. M. mirties visas turtas buvo valdomas D. M., kuri į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė. Mirus D. M. dėl jos turto paveldėjimo į notarų biurą kreipėsi pirmos eilės įpėdinis, sūnus P. M., kuomet sužinojo, kad visas paveldimas turtas registruotas J. M. vardu. Turtas įgytas 1992 m. gruodžio 11 d., D. M. ir J. M. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

1. Pagal palikimo atsiradimo dieną (J. M. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 str. palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Tapati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., kur numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama D. M. po vyro J. M. mirties (duomenys neskelbtini), perėmė palikėjo turtą, tai yra jo turto dalį ir pradėjo juo rūpintis kaip savu, liko gyventi santuokos metu įsigytuose pastatuose, valdė ir tvarkė visą kitą likusį turtą, kurį buvo užgyvenę gyvendami santuokoje.

2. D. M. po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

3. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad D. M. po J. M. mirties perėmė jo nekilnojamąjį turtą, asmeninius daiktus, valdo su J. M. santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, jį tvarko ir juo naudojasi.

4. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes D. M. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. D. M. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad D. M. po J. M. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė