Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. N., jo atstovams pagal įstatymą J. N. ir R. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivio, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. 2019 m. liepos 15 d., apie 14.00 val. Gedimino pr. 1, Vilniuje, vairuodamas mopedą Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraudęs jo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įstatymo nustatyta tvarka, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Važiuodamas toliau Žygimantų gatve ir sankryžoje sukdamas į Kalvarijų gatvę, nepasirinko saugaus greičio, posūkyje nesuvaldė mopedo, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau –KET), reikalavimus. Eismo įvykių metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 127, 220, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. teismo posėdyje pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, paaiškino, kad jis važiavo Gedimino prospekte mopedu, atsitrenkė į automobilį Škoda, į jos bamperį, griuvo. Neliko įvykio vietoje, nes išsigando, kadangi neturėjo draudimo. Važiavo toliau į Žygimantų gatvę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė mopedo ir vėl atsitrenkė į mašiną Toyota, atrodo jos galinį bamperį ar dureles. Gali būti, jog į dešinį priekinį sparną. Iš to eismo įvykio vietos vėl išvažiavo dėl tų pačių priežasčių. Mopedas nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes jis neturėjo pinigų. Nenorėjo laukti, labai norėjo pasivažinėti. Teisę vairuoti motorolerį turėjo. Po to įvykio motorolerio nevairavo. Iki eismo įvykio teisę vairuoti turėjo dvi savaites. Suprato, kad įvykus eismo įvykiui privaloma likti jo vietoje. Su nukentėjusiaisiais po eismo įvykio nebendravo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad padaryta turtinė žala K. N. yra visiškai atlyginta, jam už automobilio Toyota sugadinimą buvo sumokėta tiesiogiai 144,52 eurų. Kitas taksi automobilis buvo draustas Kasko draudimu. Firma pateikė sąmatą kelių policijai. Jis norėjo atlyginti žalą iki teismo, susirado nurodytą „Alfa autus“ servisą. Jam paaiškino, jog Ergo draudimas išnagrinėjo draudimo įvykį, ir kadangi transporto priemonė (mopedas) nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, perdavė medžiagą draudikų biurui. Tik tada draudikų biuras jam atsiunčia sąskaitas. Šiam momentui buvo paskaičiuota 907,81 eurų žala, draudikų biuras laukia iš „Alfa autus“ serviso sąskaitų faktūrų. Automobilis greičiausiai sutvarkytas. Jo sūnus neturėjo galimybės susisiekti su nukentėjusiaisiais, nes jų duomenų pareigūnai neduoda. Sūnus klaidą suprato, jo elgesys pasikeitė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pagal įstatymą J. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog motoroleris buvo dovana sūnui mokyklos baigimo ir gimtadienio proga. Po įvykio sūnui taikė poveikio priemones. Motoroleris uždarytas, jis bus parduotas, sumažinti kišenpinigiai. Sūnus tikrai buvo išsigandęs, atvažiavo visas baltas. Jis norėjo pakeisti detales motoroleriui, jam reikėjo tuo momentu sėsti juo važiuoti, nors draudimas nebuvo padarytas.

Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. 2019 m. liepos 24 d. paaiškinime nurodė, kad jis yra motorolerio Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2019 m. liepos 14-15 d. važiavo Gedimino pr., pradėjo stabdyti, nespėjo sustabdyti, nes stabdžiai blogai veikė, apibraižė mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos, nes skubėjo ir neturėjo motorolerio registracijos. Taip pat prie Žaliojo tilto įvyko incidentas, - važiavo, nesuvaldė motorolerio, nes vėl blogai veikė stabdžiai, nukrito kartu su motoroleriu. Kitų mašinų nekliudė. Atsistojo ir nusitempė motorolerį, kadangi šis buvo apgadintas ir buvo baisu sėsti su tokiais stabdžiais prie vairo. Vėliau motorolerį paliko pas draugą T. C., kur jis buvo iki 2019 m. liepos 24 d., kad šis jį pataisytų. Iš abiejų eismo įvykio vietų bėgo, nes neturėjo registracijos, skubėjo ir labai išsigando, nes tokie įvykiai buvo pirmą kartą. Labai gailisi (b. l. 17).

Liudytojas L. K. tyrimo metu paaiškino, kad liepos 15 d. apie 14 val. Vilniuje, Gedimino prospekte (gatvėje, kieme) matė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas žalias taksi automobilis, o jį apgadinęs pilkos spalvos motoroleris su dviem juo važiavusiais asmenimis iš eismo įvykio išvažiavo. Tuo metu jis su drauge sėdėjo Gedimino pr. pradžioje prie Caffeine lauke esančio lauko staliuko. Eismo įvykis nutiko ne daugiau kaip už 15 metrų nuo jų buvimo vietos. Stebėdamas gatvę pamatė, kaip prie užsidegusios raudonos šviesoforo šviesos į žalią taksi automobilį manevruodamas įsitrenkė (berods) pilkos spalvos motoroleris, kurį vairavo jaunuolis, o už jo sėdėjo dar vienas. Pats eismo įvykis įvyko greičiausiai dėl to, kad motorolerio vairuotojas norėjo apvažiuoti taksi automobilį ir dar kitus šalia raudono šviesoforo išsirikiavusius automobilius, manydamas, kad galės važiuoti tarpais tarp automobilių manevruodamas. Jo greitis tikrai buvo per didelis, nes jis nebuvo įvertinęs savo važiavimo tokioje prie šviesoforo susidariusioje mašinų spūstyje bei tarp automobilių esančių tarpų, - motoroleriui apvažinėti tikrai buvo per mažai vietos. Būtent ties pirmu posūkiu motorolerio vairuotojas supratęs, kad neišsuks posūkio tarp taksi ir kito automobilio (kuris buvo už stovinčio taksi) dar bandė pasukti į priešingą pusę, manydamas, kad galbūt pavyks išsilaikyti ir neatsitrenkti ar bent jau ne tiesiai į taksi bagažinę, tačiau dėl greičio vis tiek rėžėsi į taksi kairį galinį žibintą. Šio susidūrimo metu pats motoroleris su abiem asmenimis nuvirto, tačiau iš pirmo žvilgsnio niekas neatrodė nukentėjęs. Pats vairuotojas greit atsikėlė, pakėlė motorolerį, o jo pakeleivis taip pat greitai pašoko nuo žemės. Tuo metu avarinį išjungęs išlipo pats taksi vairuotojas, norėdamas pasižiūrėti, kas įvyko. Vos priėjęs prie motorolerio jis pradėjo su jais aiškintis ir apsisukęs, tikriausiai norėjo pasiimti telefoną paskambinti policijai. Kaip tik tuo metu motorolerio vairuotojas atbuliniu stūmėsi motorolerį link kelkraščio. Jam pasirodė, kad vairuotojas norėjo motorolerį patraukti nuo važiuojamosios dalies, tačiau vos pasitraukęs, jis motorolerį pilnai įjungė ir nuvažiavo nuo Gedimino prospekto į kairę link Mindaugo tilto. Tuo metu taksi vairuotojas tarsi bandė vytis (gal tris žingsnius). Motorolerio pakeleivis nenusiėmęs šalmo patraukė į žmonių minią Gedimino prospektu link Dramos teatro ir toliau. Maždaug ties Dramos teatru jis nusiėmė šalmą, buvo matyti kad yra tikrai jaunas (gal net nepilnametis), šviesių trumpai kirptų plaukų. Liudytojas ir jo draugė nuėjo prie sutrikusio taksi vairuotojo ir pasakė, kad galės paliudyti, jog viską matė. Vairuotojas paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Jie negalėjo ilgai laukti, kol atvyks ekipažas, todėl paliko savo numerį taksi vairuotojui, bei pasakė savo vardą, pavardę (b. l. 8).

Nukentėjusysis A. K. tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. liepos 19 d. maždaug 14.15 val. vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojus Gedimino pr. sankryžoje priešais Katedrą, degant raudonam šviesoforo signalui, laukiant žalio šviesoforo signalo, pajuto smūgį į automobilio galinį bamperį. Išlipęs iš automobilio pamatė motorolerį, kuris atsitrenkė į automobilį Škoda Octavia. Motorolerio vairuotojas ir su juo važiavęs keleivis skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tiksliai nurodyti motorolerio valstybinio numerio negali - (duomenys neskelbtini). Automobilis Škoda Octavia buvo apgadintas: sudaužytas galinis kairys žibintas, bamperis (b .l. 6).

Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 1 schemoje matyti eismo įvykio vieta, antroje eismo juostoje stovintis automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis R. V. 2019 m. liepos 15 d. d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 14.11 val. patruliuodamas gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gedimino pr. 1, mopedas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykę šiuo adresu rado automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. K. paaiškino, kad stovint prie sankryžos ties Gedimino pr. 1 iš galo atvažiavęs mopedas, atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą, po smūgio keleivis pabėgo pėsčiomis, o vairuotojas su mopedu pasišalino Vrublevskio gatve link Rinktinės gatvės. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, Liudytojas L. K.. Dėl valstybinių numerių vairuotojas nėra įsitikinęs. Mopedo vairuotojas buvo su šalmu, atpažinti jo Škoda vairuotojas negalės (b. l. 3).

UAB „Alfa Autus“ 2019 m. liepos 26 d. remonto sąmatos duomenimis automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 723,64 eurų žala (b. l. 19-21).

Liudytoja S. P. tyrimo metu paaiškino, kad liepos 15 d. apie 13-14 val. Vilniuje, Žygimantų-Vilniaus g. sankryžoje matė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, atrodo Toyota Prius, o jį apgadinęs motoroleris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ji su draugu važiavo Žygimantų gatve Vilniaus gatvės link. Priekyje jų važiavo motoroleris, laviruodamas tarp juostų, nerodydamas posūkio signalų. Privažiavus Vilniaus g.-Žygimantų g. sankryžą užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Jie sustojo. Priešais juos buvęs motoroleris pristabdė, staiga metėsi į dešinę pusę ir suko link Kalvarijų g. tilto. Motoroleris kairiu šonu kliudė mašiną. Susidūrė lengvasis automobilis, Vilniaus gatve važiavęs link Kalvarijų tilto, ir motoroleris, sukęs į dešinę iš Žygimantų gatvės. Po avarijos motoroleris kartu su vairuotoju parvirto ant dešinio šono. Po to motorolerio vairuotojas atsistojo nuo žemės ir nuvažiavo. Valstybinių numerių neįsidėmėjo (b. l. 16).

Nukentėjusysis K. N. tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. liepos 15 d. maždaug 14.00 val. vairavo jam priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Važiavo Kalvarijų gatve iš Vilniaus gatvės. Važiavimo sąlygos buvo geros, švietė saulė, buvo sausa. Važiavimo juostos buvo dvi, jis važiavo pirma eismo juosta, automobilio greitis buvo apie 20 km/h. Vaikinas vairuodamas motorolerį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir neparodęs posūkio, suko iš Žygimantų gatvės į Kalvarijų gatvę, į jo važiuojamąją dalį, ir atsitrenkė į jo automobilį Toyota Avensis. Jis sustojo, įjungė avarines šviesas ir ėjo žiūrėti, ar jam kas neatsitiko, bet jaunuolis, susirinkęs dalis, nesustodamas nuvažiavo per tiltą, motorolerį paliko prie autobusų stotelės, jam pasirodė neblaivus. Po eismo įvykio, kad netrukdytų eismui, kuris Kalvarijų g.- Vilniaus g. intensyvus, patraukė automobilį į Žvejų gatvės stovėjimo aikštelę, apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo įlenktą priekinį dešinės pusės sparną. Kol laukė policijos, motorolerio vairuotojas pasišalino, po pusvalandžio atvažiavę kiti jaunuoliai aptvarkė motorolerio sulūžusias dalis, ir pasišalino su visu motoroleriu, ant tilto likusių dalių nepaėmė. Motorolerio nuotraukas perdavė atvykusiems pareigūnams (b. l. 12).

Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Žygimantų g.- Vilniaus g. sankryžoje schemoje matyti eismo įvykio vieta, konstatuota, jog automobiliai iš eismo įvykio vietos patraukti (b. l. 10).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: sugadintas priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 11).

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A. D. 2019 m. liepos 15 d. d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 14.25 val. patruliuodamas gavo pranešimas apie eismo įvykį Vilniaus g.-Žvejų g., Vilniuje, kur vienas iš dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi pranešėjas K. N., kuris paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus g. link Kalvarijų g., tik užvažiavus ant Žaliojo tilto, iš Žygimantų gatvės į Žaliąjį tiltą, sukęs į dešinę motoroleris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį Toyota ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. K. N. paaiškino, jog jis patraukė automobilį iš eismo įvykio vietos į Žvejų gatvę, kad netrukdytų eismui, šiek tiek paėjęs toliau nuo automobilio, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo galimai pasišalinusį eismo įvykio dalyvį. Pranešėjas nurodė, kad jis bandė pasišnekėti su motorolerio vairuotoju, tačiau jis į kalbas nesileido, atvažiavo motorolerio vairuotojo galimi draugai ir išsivežė motorolerį. Prieš išvežant motorolerį, jis spėjo nufotografuoti jo valstybinį numerį, bei patį motorolerį, nuotraukas perdavė pareigūnams (b.l. 9)

VĮ „Regitra“ duomenimis, eismo įvykyje dalyvavęs mopedas Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. B., kuris 2019 m. gegužės 15 d. pranešė apie šios transporto priemonės pardavimą, nurodė naują savininką – D. N. (b. l. 7, 13).

„IF P&C Insurance AS“ filialo 2019 m. liepos 29 d. remonto sąmatos Nr. A1685 duomenimis automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 144,52 eurų žala (b. l. 23-25).

2019 m. rugpjūčio 28 d. Swedbank mokėjimo nurodymas patvirtina, jog K. N. padaryta 144,52 eurų turtinė žala buvo atlyginta R. N..

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Nr. 1950 9 punktas nustato, jog Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas nustato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

D. N. pripažino savo kaltę, pažeidus KET 9 ir 127 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei D. N. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Iš D. N. paaiškinimų tyrimo metu ir teismo posėdyje matyti, jog įvykio dieną jis vairavo mopedą, valst. Nr. Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo juo Gedimino pr., kai prieš jį prie raudono šviesoforo signalo sustojo taksi automobilis Škoda Octavia, jis nesugebėjo sustabdyti savo mopedo ir atsitrenkęs į taksi automobilį, jį apibraižė, tęsdamas važiavimą Žygimantų g., ties posūkiu į Kalvarijų g. vėl nesuvaldė mopedo ir atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį Toyota Avensis. Liudytojas L. K. nurodė analogiškas eismo įvykio Gedimino pr. 1, Vilniuje, aplinkybes, pabrėždamas, kad mopedo greitis buvo per didelis, jo manymu, mopedo vairuotojas ketino tarpais apvažiuoti prie šviesoforo sustojusių automobilių spūstį, bet dėl per didelio greičio negalėjo saugiai manevruoti. Liudytoja S. P. patvirtino, kad Žygimantų g.-Vilniaus g. sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui, mopedo vairuotojas pristabdė, tada staiga metėsi į dešinę, sukdamas link Kalvarijų g. tilto ir kairiu šonu kliudė automobilį Toyota, važiavusį Vilniaus gatve link Kalvarijų tilto, nuo ko motoroleris nuvirto. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis padarė eismo įvykius dėl to, kad jam blogai veikė stabdžiai, teismas šį jo paaiškinimą vertina skeptiškai. Liudytoja S. P. nurodė, kad prieš staigiai pasukdamas į dešinę į Kalvarijų g. iš Žygimantų gatvės, mopedo vairuotojas buvo pristabdęs. Be to, aptikęs, kad neveikia stabdžiai, protingas ir atsakingas asmuo nebetęstų važiavimo ypač tokioje vietoje, kur eismas itin intensyvus bet kokiu paros metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po pirmo eismo įvykio tęsė važiavimą, kol kitoje sankryžoje vėl padarė eismo įvykį, nesuvaldęs mopedo, iš šio įvykio vietos išvažiavo toliau. Ne vienas liudytojas pabrėžė, kad ir iki eismo įvykių mopedo vairuotojas vairavo nesaugiai, pažeisdamas KET reikalavimus: nerodė posūkio signalų, išvažinėjo į priešpriešinio eismo pusę, lenkė iš kairės kirsdamas ištisinę eismo juostą. Abiejų eismo įvykių nešališki liudytojai L. K. ir S. P. pabrėžė, kad mopedo vairuotojas atliko rizikingus manevrus, jiems pasirinkęs per didelį greitį, atlikdamas per staigius manevrus (posūkį į dešinę), todėl nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitus eismo dalyvius – automobilius. Dėl susidūrimo su D. N. vairuojamų mopedu, automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, o automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaužytas galinis kairys žibintas ir apgadintas bamperis.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog D. N. 2019 m. liepos 15 d. apie 14.00 val. Gedimino pr. 1, Vilniuje, vairuodamas mopedą Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino; važiuodamas toliau Žygimantų gatve ir sankryžoje sukdamas į Kalvarijų gatvę, nepasirinko saugaus greičio, posūkyje nesuvaldė mopedo, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, šiais savo veiksmais pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9, 127 punktus bei padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šie D. N. Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė automobilių Toyota Avensis ir Škoda Octavia sugadinimą.

Pagal ATPK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 220 punktas nustato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Iš liudytojų apibūdinto D. N. elgesio, jo paties paaiškinimų matyti, jog šis nei su kliudyto automobilio Škoda Octavia vairuotoju, nei su kliudyto automobilio Toyota Avensis vairuotoju nebendravo, eismo įvykio aplinkybių nesiaiškino, nesvarstė galimybės atlikinėti KET 220 punkte nustatytus veiksmus (eismo įvykio deklaracijos pildymą), nepranešė apie eismo įvykį policijai. D. N. eismo įvykio vietoje neliko, iš eismo įvykių nuvažiavo mopedu, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti jo ieškoti, o jis savo elgesiu apsunkino reikšmingų eismo įvykio tyrimui aplinkybių nustatymą. Iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad tokį elgesio modelį jis pasirinko sąmoningai, pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, nes žinojo, kad jo vairuojama transporto priemonė neatitinka eisme dalyvaujančios transporto priemonėms keliamų reikalavimų. Tokius jo veiksmus teismas vertina kaip tyčinį KET 220 punkto nuostatų pažeidimą, kuris atsižvelgiant į tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimu svetimoms transporto priemonėms padaryta bendra žala (868,16 eurų) viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių, teisingai kvalifikuotas kaip ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakomybė kyla už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą.

Kadangi D. N. vairuotojas mopedas Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko transporto priemonei, dalyvaujančiai eisme keliamų reikalavimų: jis neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka (automatiškai išregistruotas), jis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jį vairuodamas D. N. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos paskyrimo

Teismas, skirdamas nuobaudas D. N., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padarė du eismo įvykius, būdamas neatsargus, teisingai neįvertinęs eismo sąlygų, situacijų ir nepasirinkęs saugaus greičio, iš abiejų eismo įvykių sąmoningai pasišalino, pažeisdamas KET taisykles, vairavo transporto priemonę, neatitinkančią jai keliamų reikalavimų dalyvaujant eisme), į tai, kad nustatyta D. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi bei savanoriškai atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam K. N. (ANK 35 str. 1 d. 1 ir 2 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – pakankamai jauno amžiaus, baustas administracine tvarka tik vieną kartą, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, savarankiškų pajamų neturi, mokosi.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti D. N. paskyrus minimalias baudas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalies, 415 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose. Paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str. 2 d.) Atsižvelgiant į tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas nepilnametis, jam skirta bauda mažinama pusiau (ANK 44 str.).

Įvertinus padarytų nusižengimų pavojingumą (jis pasišalino iš dviejų vienas po kito padarytų eismo įvykių), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, D. N. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

Pagrindo teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas nenustatė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) eurų baudą.

D. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 5 (penkių) eurų baudą.

D. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrinti D. N. paskirtąsias nuobaudas apėmimo būdu ir administracinio poveikio priemones ir nustatyti galutinę nuobaudą – 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją, prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį AN15.-4604-1017/2019, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19105057954 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.