- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-08-09
- Bylos Nr.
- AN2-42-616/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00400-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Z. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 214 straipsnio 1 dalį 140 eurų bauda su daiktų – naudotų lengvojo automobilio salono dalių – konfiskavimu už tai, kad 2017 m. kovo 17 d. 16.45 val., (duomenys neskelbtini) r., magistraliniame kelyje, (duomenys neskelbtini) aplinkkelio (duomenys neskelbtini) kilometre, patikrinimui sustabdžius jo vairuotą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „V.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad vairuotojas vilkiko kabinoje, Lietuvos Respublikos teritorijoje, be jokių jų gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno A. Z. priklausančias naudotas lengvojo automobilio salono dalis: dvi priekines odines sėdynes, po 50 eurų už vienetą; vieną galinę odinę sėdynę (susidedanti iš dviejų dalių atlošo ir sėdimos dalies), 100 eurų vertės; plastmasines durelių apdailos dalis, iš viso 4 vienetus, po 10 eurų už vienetą, t. y. gabeno prekių bendros 240 eurų vertės, o tai sudaro 6,37 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. Z. šį nutarimą apskundė Šiaulių apylinkės teismui.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi A. Z. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba apylinkės teismo nutartį pakeisti: neskirti jam (A. Z.) priklausančių, 2017 m. kovo 17 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytų, daiktų konfiskavimo, jam šiuos daiktus grąžinti.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, o būtent ANK 641 straipsnį, įpareigojantį teismą, nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nors neteisėti ir nepagrįsti yra tokie nutarimai, kuriais netinkamai taikomos materialinės teisės normos, asmuo nepagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir baudžiamas, negali būti vykdomi, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas nagrinėdamas pateiktą A. Z. skundą nesprendžia klausimo dėl priimto Institucijos nutarimo panaikinimo ar bylos nutraukimo, nes pažeidimą padaręs asmuo to neprašo ir su priimtu nutarimu bei administracinio nusižengimo kvalifikacija sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ANK 214 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, be to, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 214 straipsnio 1 dalį netraukiami šio kodekso 209 straipsnyje nurodytas prekes gabenantys asmenys, taip pat pačių Lietuvoje pasigamintas prekes gabenantys asmenys ir prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, gabenantys asmenys (vartotojai). Įstatymas neišskiria kam (juridiniam ar fiziniam asmeniui) priklausančia transporto priemone buvo gabenamos prekės. Pažymi, kad jo (A. Z.) paprašytos nugabenti į (duomenys neskelbtini) automobilio „Audi A4“ salono dalys yra aiškiai padėvėtos, ne naujos, jų gabenimas nėra skirtas gauti pajamų, nepagrįstai, neteisėtai praturtėti nuslepiant pajamas. Tai, kad prekės skirtos asmeniniam naudojimui, o ne komerciniams tikslams, patvirtina ir automobilio dalių kiekis, todėl, vadovaujantis ANK 214 straipsnio 5 dalimi, A. V. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 214 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad jis prašė vairuotojo nugabenti siuntą pakeleivinga transporto priemone į Klaipėdą tam, kad draugas perdėtų automobilio dalis į kitą automobilį. Taigi Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto viršininkas turėjo ir privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atriboti administracinio nusižengimo normos saugomą teisinį gėrį ir nusižengimo veikos pavojingumo mastą nuo išimtinai asmeninio pobūdžio interesų tenkinimo.
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ANK 214 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, jog prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitine vertę, tačiau byloje nėra duomenų, jog būtent tokiu būdu būtų nustatyta vežtų padėvėtų automobilio dalių vertė. Atsižvelgiant į tai, kad dalys yra 2004 metų laidos automobilio „Audi A4“, pagal muitinę vertę jos yra aiškiai menkavertės, jų vertė galbūt net neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
Apelianto teigimu, Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, ir nepagrįstai paskyrė 2017 m. kovo 17 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytų paimtų prekių konfiskavimą. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismas dėl šio skundo argumento visiškai nepasisakė, skundą atmetė nemotyvuotai. Taip pat pažymi, kad nors ANK 214 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą, tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Taigi, anot apelianto, įstatymas nenumato, kad padarius ANK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, turi būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausantis turtas. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad dėvėtos automobilio salono dalys priklausė ne administracinėn atsakomybėn patrauktam A. V., o jam (A. Z.), mano, jog Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyti daiktai negalėjo būti konfiskuojami.
Atsiliepimu į A. Z. apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Atkreipia dėmesį, kad tiek nagrinėjant bylą Klaipėdos teritorinėje muitinėje, tiek skundo nagrinėjimo metu Šiaulių apylinkės teisme nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, iš ko buvo įsigytos prekės, nei A. Z., nei A. V. paaiškinimai nebuvo pagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, leidžiančiais vienareikšmiškai nustatyti teisėtą prekių įsigijimą ir neabejotiną prekių savininką. Akcentuoja, kad apeliantas skundą padavė praleidęs ANK 646 straipsnio 2 dalyje numatytą nutarties apskundimo terminą.
Z. apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kartu pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).
ANK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prekes (krovinį), kurių vertė viršija penkis, bet neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.
Nors bylos duomenys patvirtina, kad A. V. automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „V.“, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno A. Z. priklausančias naudotas lengvojo automobilio salono dalis be jokių jų gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad gabentų prekių bendra vertė yra būtent 240 eurų, t. y. kad prekių vertė viršija penkis, bet neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip minėta, ANK 214 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prekių (krovinio) vertė turi būti apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, o ne iš prekes vežusio asmens ar šių prekių savininko žodžių. Dėl to negalima pritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad A. V. ir A. Z. nurodyta vežtų prekių vertė prilyginama krovinio vertei, pagal kurią yra apskaičiuojama jų muitinė vertė ir kvalifikuojama veika. Nagrinėjamoje byloje nėra pažymų, kurios patvirtintų, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje būtų buvusi nustatinėjama A. V. gabentų prekių vertė, o 2017 m. kovo 17 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas tokiai pažymai negali būti prilyginamas.
Kaip minėta, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, privalo patikrinti priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų sprendimai. Taigi, nors administracine tvarka nubaustas A. V. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties neskundė, esant įstatymo pagrindui, jo teisinė padėtis gerinama – neįrodžius, kad A. V. gabeno prekes, kurių vertė viršija penkis, bet neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, darytina išvada, kad A. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas – administracinio nusižengimo teisena A. V. atžvilgiu nutraukiama.
Atsižvelgiant į tai, kad ant voko, kuriame buvo siunčiamas A. Z. apeliacinis skundas, esantis pašto spaudas liudija, jog skundas išsiuntimui buvo paduotas 2017 m. birželio 29 d., t. y. paskutinę skundo padavimo dieną, sutikti su Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimo teiginiu, kad apeliantas skundą padavė praleidęs ANK 646 straipsnio 2 dalyje numatytą nutarties apskundimo terminą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. V. atžvilgiu nutraukti.
2017 m. kovo 17 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytus daiktus – dvi naudotas priekines lengvojo automobilio odines sėdynes, vieną naudotą lengvojo automobilio galinę odinę sėdynę, susidedančią iš dviejų dalių atlošo ir sėdimos dalies, bei keturias naudotas lengvojo automobilio salono durelių plastmasines apdailos dalis – grąžinti teisėtam savininkui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.