Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“, veikiančios per uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialą „Kelmės šiluma“, ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.384 straipsnio 1 dalis numato, jog energijos pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento bei sutartyje nenumačius ko kita, laikoma esant ją sudarytą neterminuotam laikui. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo – pardavimo sutartimi abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją susimokėti. CK 6.256 straipsnis numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Šalių valia – tiekti ir vartoti šilumos energiją – buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė ir atsakovė nėra sudariusios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualias sąlygas (t. y. rašytinės sutarties), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šilumos tiekėjo ir buto savininko šilumos vartotojo yra laikoma sudaryta pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-173, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos. CK 1.71 straipsnis nurodo, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Atlikus pateiktų įrodymų vertinimą darytina išvada, jog atsakovę ir ieškovę nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., siejo energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai. Atsakovė, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė energijos tiekimo tinklais tiekia šilumą ir karštą vandenį, savininkė, privalėjo tinkamai ir laiku apmokėti už ieškovės patiektą produkciją – šilumos energiją ir karštą vandenį – pagal galiojančius tarifus. Duomenų, kad atsakovė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove už minėtu laikotarpiu patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį būtų įvykdžiusi, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl 907,13 Eur skolos priteisimo iš atsakovės pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ straipsnis numato, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai už laiku nesumokėtą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovei paskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl iš atsakovės priteistini ieškovės nurodyti 6,32 Eur dydžio delspinigiai

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro tik 2,97 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš atsakovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“, įmonės kodas 110818317, veikiančiai per uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialą „Kelmės šiluma“, filialo kodas 110852497, 907,13 Eur (devynis šimtus septynis eurus 13 ct) skolos, 6,32 Eur (šešis eurus 32 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. liepos 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.