Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. V., S. J. V. ir S. V. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovams teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti asmeniškai. Kadangi atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. l. 21-22). 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybės taryba perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir šiuos butus. A. S. J. V. 2015 m. balandžio 13 d. pateikė ieškovui prašymą dėl minėtų butų nuomos sutarties sudarymo (e. b. l. 23), tačiau byloje duomenų, kad socialinio būsto nuomos sutartis tarp šalių būtų sudaryta, nėra. Buto patikrinimo aktai patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvena atsakovas S. V., o bute (duomenys neskelbtini), Vilnius – atsakovai J. V. ir S. J. V. (e. b. l. 26-27). Minėtuose butuose atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas (e. b. l. 24-25). 2016 m. lapkričio 9 d. atsakovai su ieškovu buvo sudarę susitarimą dėl skolos mokėjimo, kuriuo atsakovai šalių sulygta tvarka įsipareigojo padengti susidariusį įsiskolinimą už naudojimąsi minėtomis patalpomis (e. b. l. 33-34).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Byloje nėra duomenų, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tokiu atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

Nagrinėjamu atveju nuomos sutartis su atsakovais nebuvo sudaryta, šalių nuomos teisiniai santykiai nesieja, todėl atsakovai neturi teisių į butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal CK 4.37 straipsnį, turto savininkas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, naudotis ir disponuoti juo bei reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. CK 4.98 straipsnyje nustatyta teisė savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. gyvenantys joje be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 straipsnis). Butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, teisėtas savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o ieškovas minėtus butus valdo patikėjimo teise. Atsakovai, naudodamiesi ieškovo valdomais butais, pažeidžia jo, kaip buto savininko, teises ir trukdo ieškovui turimą turtą savo nuožiūra valdyti ir juo naudotis bei disponuoti. Nuosavybės teisė turi ypatingą, išimtinį pobūdį (CK 4.37 straipsnis). Savininko teisės visada platesnės, nei bet kokio kito asmens teisės į tą turtą, jos nepriklauso nuo kitų asmenų.

Kadangi atsakovai nuomos sutarties su ieškovu nėra sudarę, neatlaisvindami gyvenamųjų patalpų daro ieškovui žalą, trukdo naudotis jam patikėjimo teise valdomais butais. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad atsakovai pažeidė ieškovo kaip teisėto butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, valdytojo teises naudotis jam patikėjimo teise perduotu turtu. Tokiu būdu vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, atsakovai yra iškeldintinas iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 išaiškino, kad net ir tuo atveju, jeigu asmuo nėra teisėtu buto nuomininku, jis privalo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, nes jis tomis paslaugomis naudojasi. Neteisėtai savivaldybės gyvenamosiomis patalpomis besinaudojančio asmens padėtis negali būti geresnė, nei teisėtai tokiomis patalpomis besinaudojančio asmens. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnį, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys 2016 m. lapkričio 9 d. buvo sudarę susitarimą dėl skolos mokėjimo, kuriuo atsakovai šalių sulygta tvarka įsipareigojo padengti susidariusį įsiskolinimą už naudojimąsi minėtomis patalpomis (e. b. l. 33-34). Atsakovai minėto susitarimo ir įstatymu nustatytos pareigos nevykdė, mokesčių už būsto nuomą nemokėjo laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2017-06-30, todėl įsiskolino ieškovui 856,53 EUR (e. b. l. 9). Byloje duomenų, kad atsakovai susidariusį įsiskolinimą būtų padengę, nėra (CPK 178 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog tarp šalių yra susiklostę prievoliniai santykiai (CK 6.2 straipsnis), kuriuose pareigą nustatytais terminais mokėti už buto nuomą atsakovai privalo vykdyti sąžiningai. Kadangi atsakovai minėtos pareigos tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų 856,53 EUR skolą už socialinio būsto nuomą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.138 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.575 straipsnis, 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Kadangi atsakovai savo prievolės atsiskaityti už socialinio būsto nuomą tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų priskaičiuotus 27,99 EUR delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (884,52 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 95 EUR žyminio mokesčio.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 4,25 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis, nagrinėjamu atveju kiekvienam atsakovui tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis sudaro 1,42 EUR. Teismas, atsižvelgdamas į susidariusį išlaidų dydį, tenkantį kiekvienam atsakovui, bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu, procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidų iš atsakovų nepriteisia, kadangi jų išieškojimas būtų neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) S. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš butų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) S. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai 856,53 EUR skolą už socialinio būsto nuomą, 27,99 EUR delspinigių, iš viso – 884,52 EUR (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 54 centus), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (884,52 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) S. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 95 EUR (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.