Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant pareiškėjo Pekka A. E. P. atstovei advokato padėjėjai A. P., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. A. atstovui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „B. h.“ direktorė, gyv. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A., būdama UAB „B. h.“ direktore, 2010 m. lapkričio 18 d. gavusi akcininko P. A. E. P. prašymą, nepateikė bendrovės akcininkui P. A. E. P. informacijos apie bendrovės veiklą, t.y. nepateikė bendrovės įstatų kopijos, 2009 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kopijos, 2009 m. metinio pranešimo kopijos, 2009 m. auditoriaus išvados ir audito ataskaitos kopijos, 2009 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijų, akcininkų sąrašo kopijos, sutarčių, sudarytų bendrovės vardu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki prašymo gavimo dienos, sąrašo, bendrovės banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šio prašymo gavimo dienos, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d. numatytas akcininko neturtines teises.

Į registruotu paštu siųstą P. A. E. P. prašymą nebuvo atsakyta, pareiškėjui nebuvo pateikti prašomi dokumentai. P. A. E. P. atstovas advokatas N. K. 2010 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į antstolį R. B., prašydamas antstolio, remiantis Antstolių įstatymo 24 straipsniu, įteikti pareiškėjo P. A. E. P. prašymo originalą UAB „B. h.“ direktorei I. A. pasirašytinai. Antstolis, laikydamasis antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, 2010 m. lapkričio 18 d. prašymą UAB „B. h.“ direktorei I. A. Kauno miesto apylinkės teismo patalpose įteikė pasirašytinai. Taigi, 2010 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo prašymo originalas buvo pakartotinai įteiktas UAB „B. h.“ vadovei.

Po to, kai pareiškėjo atstovo prašymu UAB „B. h.“ vadovei atitinkamą prašymą įteikė antstolis, pareiškėjui buvo atsiųstas 2010 m. lapkričio 25 dienos UAB „B. h.“ Atsisakymas, pasirašytas I. A., kurime nurodyta, jog UAB „B. h.“ atsisako pateikti akcininkui prašomų dokumentų kopijas, kadangi „negali nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės“.

Be kita ko, Kauno miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-6714-573/2010, kurios protokole užfiksuoti I. A. parodymai cituojami aukščiau, buvo iškelta P. A. E. P. skundo pagrindu, ir atitinkama byla iškelta pasėkoje to, jog I. A. nepateikė pareiškėjui Prašyme nurodytos informacijos, dar 2010-ųjų metų rugpjūčio mėnesį faksu gavusi pareiškėjo Prašymą. Taigi, ši faktinė aplinkybė neabejotinai patvirtina išvadą, jog I. A., kaip jau nurodyta aukščiau, buvo visiškai aiški Prašymą pateikusio asmens tapatybė bei jai buvo aiškiai išreikšta šio asmens valia gauti Prašyme įvardintą informaciją. Nepaisant to, I. A. ir toliau atsisako teikti pareiškėjui atitinkamus dokumentus, klaidingai interpretuodama Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bei neabejotinai sąmoningai pažeidinėdama pareiškėjo kaip UAB „B. h.“ akcininko neturtines teises. Prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „B. h.“ direktorę I. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ str. 1 d., padarymą ir paskirti jai 10 000 Lt dydžio baudą.

I. A. vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo 18 str., kuriame nurodyta, kad Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ar pateikti dokumentų kopijas jei negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Įstatymas nedetalizuoja kaip turėtų būti nustatoma tapatybė, čia galima vadovautis bendriniais civilinės teisės pradmenimis, logikos dėsniais ir teisės analogija. Teismo koridoriuje priėjo žmogus, sako aš esu aš toks ir toks, išsitraukė vairuotojo pažymėjimą ir pakišo dokumentą pasirašyti. Kaip patvirtino pareiškėjo atstovė, tai buvo antstolio padėjėjas Verikas ir jis pateikė tik vairuotojo pažymėjimą, tai kaip I. A. galėjo nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę, tai vadinasi prašymą teikė ne pareiškėjas, ji galėjo nustatyti asmens antstolio padėjėjo tapatybę ir tiek. Ieškant pagrindimo savo pozicijoms iš esmės nerado jokiame kitame įstatyme kaip turėtų būti nustatoma tapatybė, rado tik vieną įstatymą ir mano, kad šiuo atveju taikytina įstatymo analogija. Notariato įstatymo 31 str. 3 dalyje nurodyta, kad notaras atlikdamas notarinius veiksmus nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę, tai iš esmės kalbama apie tą patį veiksmą, kurį turi atlikti prieš pateikdama dokumentus I. A., toliau nurodoma, kad užsieniečiai kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybė, asmens tapatybė nustatoma pagal toje valstybėje išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą ir pripažintą Lietuvos Respublikoje. Lapkričio mėn. įteikiant dokumentus, I. A. galėjo nustatyti tik asmens įteikiančio, tai yra V. tapatybę, bet ne akcininko tapatybę. Akivaizdu, kad Bendrovė dokumentus pateikti atsisakė pagrįstai. I. A. nebuvo aišku ko iš jos norima ir iš kieno šis prašymas gautas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad akcininkas turi neturtinę teisę gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Joje taip pat įtvirtinta, jog akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, numatyta atsakomybė už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Šie pažeidimai užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 iki 10 000 Lt.

Įstatymas nurodo, kad akcininko reikalavimas pateikti dokumentus turi būti pateiktas raštu (Akcinių bendrovių įstatymo, toliau – ABĮ, 18 str. 1 d.). Reikalavimo įteikimo būdas neapibrėžtas, taigi jis gali būti pateiktas asmeniškai akcininko, išsiųstas paštu ar pateiktas akcininko atstovo (kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis, ABĮ 14 str. 7 d.), ar kitu visuotinai taikomu ir priimtinu būdu, pvz. per antstolį.

Nustatyta, kad UAB „B. h.“ akcijas valdo du akcininkai: P. A. E. P. turi 66 UAB B. h.“ akcijas, I. A. turi 34 akcijas (b.l. 29). A. R. B. padėjėjo V. V. raštas advokatų kontorai „Katilius ir partneriai“ patvirtina, kad 201 m. rugpjūčio 6 d. P. A. E. P. prašymas įteiktas 2010 m. lapkričio 18 d. pasirašytinai UAB „B. h.“ direktorei I. A. (b.l. 22). Iš 2010 lapkričio 18 d. teismo posėdžio protokolo byloje Nr. A-6714-573/2010 matyti, jog I. A. patvirtino 2010-11-18 gavusi akcininko P. A. E. P. prašymą pateikti dokumentus (b.l. 10).

I. A. ir jos atstovas atstovas remiasi Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nuostata, kad „Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės“, tvirtina, kad iš 2010-11-18 I. A. įteikto prašymo negalima nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybės.

Šie atsikirtimai laikytini nepagrįstais. Akcininko prašymas I. A. buvo įteiktas akcininko įgalioto asmens, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad I. A. šio dokumento negavo, ar negalėjo nustatyti, kieno prašymą ji gavo. Akcininko tapatybės nebūtų galima nustatyti tik tuo atveju, jei įgalioto asmens įteiktas prašymas būtų nepasirašytas, nepateikti akcininko asmens duomenys (vardas, pavardė, adresas ir pan.). Susipažinus su prašymo turiniu, konstatuotina, kad visiškai aišku, kas jį teikia, juo labiau, kad bendrovėje tėra 2 akcininkai, aišku, kad dokumentus prašoma pateikti P. A. E. P., o ne kažkokiam asmeniui, kurio tapatybės negalima nustatyti.

Be to, Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-6714-573/2010 pagal P. A. E. P. pareiškimą dėl neturtinių akcininko teisių ribojimo. Išnagrinėjus šią bylą, buvo nustatyta, kad įmonės vadovės I. A. veiksmai buvo teisėti, kadangi ji atsisakė pateikti įmonės dokumentus, negalėdama nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybės. Tačiau pats bylos nagrinėjimo faktas patvirtina, jog būtent bendrovės akcininkas P. A. E. P. kreipėsi į I. A. dėl dokumentų pateikimo, jo valia susipažinti su įmonės dokumentais buvo aiškiai išreikšta ir tai be abejonės turėjo suprasti I. A..

I. A. neginčija įmonės akcininko P.A. E. P. teisės gauti jo prašyme nurodytą informaciją, ir pripažįsta kad informacija nebuvo suteikta. Konstatuotina, kad UAB „B. h.“ direktorė I. A. be pateisinamų priežasčių apribojo neturtinę akcininko teisę į informaciją, todėl jos padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d., sudėtį.

Nagrinėjamoje byloje atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltinamas informacijos akcininkui nepateikimu. Toks pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). Kadangi šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla yra iškeliama pagal akcininko pareiškimą, todėl minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo akcininkui dienos. Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjo bendrovės direktorei pateiktus prašymus (paskutinis prašymas dėl informacijos pateikimo pateiktas 2010 m. lapkričio 18 d.) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam atitinkama informacija turėjo būti pateikta per 7 dienas, t. y. vėliausiai 2010 m. lapkričio 26 d., todėl ši data laikytina ir galimai padaryto pažeidimo paaiškėjimo nukentėjusiajam diena. Nuobaudos skyrimo terminai nepažeidžiami.

I. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina nuobauda sankcijos vidurkio ribose (ATPK 30² str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. A. priažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d., ir paskirti 6000 (šešių tūkstančių) litų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 57419, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į teismo administracinių bylų raštinę (Kaunas, Laisvės al. 103, 122 kab.).

Nutarimas per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.