- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- II-773-408/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00616-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė, Tautvydas Tomkaus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. M. 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 2 d. 14.19 val., (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų namo rūsyje A. K. savavališkai atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą tiekiančią vandenį ir šildymą į V. K. gyvenamąjį namą, tuo šiais veiksmais A. K. savavaldžiavo, vykdant savo teises, kurias ginčija kitas asmuo. Nutarimu pareiškėjui paskirta 38 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, kreipėsi į teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti. Pareiškėjas nurodė, jog 2025 m. balandžio 30 d. 9.00 val. buvo atvykęs į Kauno apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyrių, tačiau pareigūnas nurodė, jog nutarimą priims be jo ir jį atsiųs. Todėl skundžiamo nutarimo argumentas, jog į bylos nagrinėjimą neatvyko, bei nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra nepagrįsti ir melagingi, bei neatitinkantys faktinės situacijos. Tokiu būdu buvo pažeistas ANK 616 straipsnis. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tačiau ginčo atveju šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų administracinio nusižengimo padarymo faktą. Dar daugiau, teismų praktikoje pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis, tačiau, siekiant konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą, būtina surinkti visą reikalingą informaciją apie pažeidimo laiką, vietą, būdą, asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau ginčo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų nei apie pažeidimo laiką, vietą, būdą, ir/ar asmenį, todėl institucija priėmusi skundžiamą nutarimą jokiais duomenimis neįrodė jo kaltės, o priimdama skundžiamą nutarimą nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naštą, kadangi šiuo metu aš privalo įrodyti, jog nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nors įstatyme numatyta institucijos pareiga įrodyti mano kaltę, padarius nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas ir surašytas vadovaujantis vien neva nukentėjusio asmens pretenzijomis ir reikalavimais. Pareigūnas priėmęs nutarimą visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog tarp jo ir neva nukentėjusio asmens tėvo L. K. vyksta teisminiai procesai dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, todėl neva nukentėjęs V. K. ir L. K. kaip įmanydami siekia jį apšmeižti ir perimti jo turto dalį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, akivaizdu, jog jo veiksmai, t. y. atvykimas į jam su bendraturčiu L. K. priklausantį namą, nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o jokių kitų įrodymų, patvirtinančių esmines aplinkybes, apart nukentėjusiojo pretenzijų nusižengimo byloje nėra. Ginčo atveju skundžiamame nutarime nėra nurodytas joks teisės akto pažeidimas, nors ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Nurodo, jog šiuo atveju teisiškai reikšmingas aplinkybes institucija priėmusi skundžiamą nutarimą nustatė nesant visiškai jokių duomenų apie pažeidimo padarymo aplinkybes ir asmenis, todėl surinktų įrodymų visuma nėra pakankama išvadoms apie padarytą administracinį nusižengimą, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas ir nukrypstant nuo formuojamos teisminės praktikos ginčui aktualiu klausimu, dėl ko prašo skundžiamą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Pateiktu atsiliepimu Institucija prašo netenkinti pareiškėjo skundo. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog aptariamuoju atveju tyrimas buvo pradėtas, kai 2023-12-04 per e.policiją portalą buvo gautas V. K. pareiškimas, kad 2023-12-02 14.19 val. atvyko bendrasavininkas A. K., turėdamas įrankius ir ant galvos prožektorių, nieko neinformavęs, neturėdamas raštiško sutikimo piktybiškai atjungė vandens įvadą ir sugadino dalį šildymo sistemos. Dėl to patyrė nepatogumus ir tiesioginius bei netiesioginius nuostolius. Pateikė 2023-12-04 atliktų darbų aktą, bei sąskaitą faktūrą 709,70 eurų sumai. Prie pareiškimo pridėjo fotonuotraukas ir kitus papildomus dokumentus. Atlikus tyrimą dėl šio įvykio buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), nesant įvykyje BK 187 str. 1 d ir BK 294 str. 1 d. sudėties, bei perduota papildomai įvertinti ar įvykyje nėra ANK 518 str. 1 d. sudėties. Institucijos vertinimu duotuoju atveju Pareiškėjas, būdamas nukentėjusiojo bendraturčiu, savavališkai atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą tiekiančią vandenį ir šildymą į V. K. gyvenamąjį namą, tuo šiais veiksmais savavaldžiavo, vykdant savo teises, kurias ginčija kitas asmuo, bei įvykdė jam inkriminuotą ANK 518 str. nustatytą nusižengimą. Institucija pažymi, kad skunde nenurodomi konkretūs motyvai, dėl ko Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, keliamas, kvestionuojamas tik nustatytų aplinkybių vertinimas, t. y. skunde išdėstytas teisinis reguliavimas, nurodyti aktualūs teisės aktai, kurių Institucija neginčija, tik skiriasi pozicija dėl jų taikymo, vertinimo. Institucija laikosi pozicijos, kad Pareiškėjo kaltė įrodyta surinktų duomenų ir įrodymų visuma. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turto apsaugą, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir prašo skundo netenkinti, ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti.
Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti bei papildomai nurodė, jog turi notarinį įgaliojimą, kuris buvo pateiktas policijai, pagal jį jis gali atstovauti tėvą, dėl šios priežasties ir yra laikomas bendraturčiu. Civiline tvarka buvo kreiptasi dėl turto sugadinimo, ši byla sustabdyta iki kol bus išspręstas klausimas dėl skundžiamo nutarimo.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu skundu nesutiko ir prašė netenkinti.
Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad po tėvų mirties bendrai paveldėjo namus ir yra du bendrasavininkai. Atidalinta niekas nėra. Įvadas yra į vieną namą ir į kitą, kuris buvo pertvarkytas. Kilo nesutarimai dėl įvado. Mano, jog A. K. jį sugadino, tačiau pats to nematė. A. K. jam buvo sakęs, kad jo netenkina esama situacija ir jis atjungs įvadą. Jis tą sistemą pats darė, todėl jam buvo aišku, jog tai ne pačios sistemos sugedimas, o tyčinis sugadinimas.
Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. buvo pas seserį S. K. namuose. Pastebėjo, jog atvyko A. K., jis turėjo su savimi kažkokius įrankius ir nuėjo į šalia esantį namą. Jam išvykus, sesuo pastebėjo, jog namuose nėra vandens.
Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad minėtą dieną buvo namuose ir per langą pamatė atvykusį A. K.. Jis su savimi nešėsi įrankius ir ant galvos turėjo šviestuvą, kas sukėlė įtarimą. Name praleido apie valandą. Po to, jam išvažiavus, atsikėlė vaikas, ėjo jam daryti mišinuką ir pamatė, jog nėra vandens. Pamačius, jog nebėga vanduo, paskambino vyrui ir papasakojo bei nurodė aplinkybes, kad vanduo dingo būtent po A. K. išvykimo. Vyras grįžęs namo nuėjo į senąjį namą ir pamatė, kad sistema yra sugadina. Atėjus vakarui namai pradėjo vėsti, kadangi tos sistemos yra susijusios. Pora dienų gyveno be šilumos. Po to, atvyko meistrai ir sutvarkė. Pagal viską ką matė, mano, kad A. K. sugadino sistemą. Šiuo metu senasis namas yra avarinės būklės, vyksta ginčai. Anksčiau A. K. atvykdavo trumpam, tačiau tą kartą buvo senajame name apie 1 val., kuriame nėra elektros.
Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tarp jos sutuoktinio ir V. K. vyksta ginčai dėl bendro turto. Mano, kad jis negalėjo atjungti vandens. Ji dažnai atvykdavo ten su vyru tam, jog palesintų vištas, užtrukdavo apie 15-20 min. Jos vyras jau ne pirmą kartą yra kaltinamas įvairiais dalykais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamo byloje Institucijos 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu A. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 2 d. apie 14.19 val. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų namo rūsyje savavališkai atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą tiekiančią vandenį ir šildymą į V. K. gyvenamąjį namą, tuo šiais veiksmais A. K. savavaldžiavo, vykdant savo teises, kurias ginčija kitas asmuo. Su padarytu nusižengimu A. K. nesutinka, vis tik, teismas įvertinęs bylos duomenis, išklausius pareiškėjo, nukentėjusiojo bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, susipažinus su Institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o A. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnyje yra pilnai įrodyta.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Pareiškėjas skundu dėl Institucijos priimto Nutarimo dėl šio įvykio kreipiasi, po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundas patenkintas. Panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinta byla Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Institucija patikslinusi įvykio aplinkybes, priėmė 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 38 Eur dydžio bauda.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad namas esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendra daline nuosavybės teise, tačiau naudojimo tvarka nėra nustatyta.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. K. 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškimu per „ePolicija“ kreipėsi nurodydamas, jog 2024 m. gruodžio 2 d. apie 14.19 val. atvyko A. K., turėdamas galvos prožektorių, įrankius. Savavališkai nieko neinformavęs ir negavęs raštiško sutikimo (nei bendrasavininko, nei kitame name gyvenančių asmenų) piktybiškai atjungė vandens įvadą ir sugadino dalį šildymo sistemos, atjungus nulankstyti vamzdžiai ties siena, nėra galimybės pakeisti, reikia ardyti betono konstrukcijas ir t. t. Asmuo užtruko iki 15.23 val., yra vaizdo medžiaga su atvykimo ir išvykimo tiksliais laikais. Taip pat prisegamos nuotraukos, kur matosi, kad vaikšto su šviestuvu, nes rūsyje nėra šviesos. Rūsyje niekad nėra temperatūra žemiau nulio, todėl vandens įvadui užšalti nėra galimybės, plius yra uždengtas patekimas į rūsį ir t. t. Dėl tyčia užsukto vandens, gretimame name be vandens liko žmona su dviem mažamečiais vaikais, be galimybės paruošti maisto (mišinuko) vienam iš jų. Padarytas vaizdo įrašas su sugadinta vandens tiekimo sistema ir užsuktu skaitliuku. Dėl to, kad palikti atviri vamzdžiai ir susidarė oras sistemoje, sugedo dujų pečiaus dalis. Ko pasėkoje nustojo veikti ir nutrūko namo šildymas. Tiek šildymą, tiek vandens tiekimą pavyko atkurti iškvietus santechninę įmonę. Patirta žala 709,70 Eur. Dėl nešildomo namo, sūnus, kuriam 1 metai, susirgo. Minėtas asmuo yra bendrasavininkas ½ namo ir neturi bendrasavininko sutikimo daryti tokią savivalę. Taip pat jis neturi sutikimo ir iš gretimo namo, kurio pagal TDP vandens tiekimas yra numatytas iš seno namo. V. K. pateikė sąskaitą faktūrą – 709,70 Eur, už atliktus darbus. Kartu pateikė kasos pajamų orderį, kuriame nurodoma, jog nurodytą sumą sumokėjo įmonei UAB (duomenys neskelbtini).
Byloje pateiktas vaizdo įrašas iš kurio nustatyta, kad A. K. patenka į teritoriją. Taip pat nustatyta, kiek laiko A. K. buvo teritorijoje. Pateiktos nuotraukos, kuriose matoma sugadintos sistemos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad minėtą dieną buvo namuose ir per langą pamatė atvykusį A. K.. Jis su savimi nešėsi įrankius ir ant galvos turėjo šviestuvą, kas sukėlė įtarimą. Name praleido apie valandą. Po to, jam išvažiavus, pamatė, jog nėra vandens. Šias aplinkybes taip pat teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja L. G., ji parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. buvo pas seserį namuose. Pastebėjo, jog atvyko A. K., jis turėjo su savimi kažkokius įrankius ir nuėjo į šalia esantį namą. Jam išvykus, jos sesuo pastebėjo, jog namuose nėra vandens.
Įvertinęs aukščiau aptartus duomenis ir pareiškėjo skundo motyvus teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, yra tik jo gynybinė versija.
Pareiškėjas A. K., būdamas nukentėjusiojo bendraturčiu, savavališkai atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą tiekiančią vandenį ir šildymą į V. K. gyvenamąjį namą, tuo šiais veiksmais savavaldžiavo. Šių duomenų visumoje teismas, konstatuoja, jog Institucija pagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus kaip administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnyje.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti A. K. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Nukentėjusiojo V. K. atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė prašo priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas – 435,60 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bei pateikta išankstinė sąskaita apmokėjimui ir apmokėjimo kvitas, iš kurių matyti, kad bylinėjimosi išlaidų mokėtojas yra V. K..
Nagrinėjamu atveju, svarstant V. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įvertintina tai, kad byla nagrinėta pagal pareiškėjo A. K. skundą, o šia nutartimi skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas atlyginti V. K. patirtas išlaidas advokato paslaugoms visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
netenkinti A. K. skundo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. K. V. K. naudai 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 60 ct) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.