Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D., jo atstovui advokatui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2016-06-19 3.50 val. Kretingos-Klaipėdos pl., Palangoje, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,93 promilių girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą teisės pažeidimą, dėl įvykio paaiškino, kad tą naktį namo šeimininkė paprašė patraukti automobilį, nes buvo užstatyta. Jis buvo išgėręs butelį alaus. Išvažiavo su mašina, galvojo pastatyti ją prie „Maximos“. Galvojo, kad bus 0,2 promilės. Pamatė pareigūnus. Burną skalavo burnos skysčiu „Listerin“. Burnos skystis buvo padėtas daiktadėžėje. Paėmė burnos skysčio, skalavo burną ir negalėjo pro langą išspjauti, nes negalima. Matė, kad pareigūnai padidino greitį ir suprato, kad jį stabdys. Iš baimės tą skystį išgėrė. Jį sustabdė 4 val. ryte, Ganyklų ar Gamyklų gatvėje, netoli zoologijos sodo, netoli Žvejų gatvėje esančios „Maksimos“ parduotuvės, liepė pūsti. Aplinkybių kad skalavo burną dantų skysčiu pareigūnams nenurodė, nes jo niekas neklausė. Jo paklausė, ar vartojo alkoholį. Pasakė, kad prieš valandą vartojo, išgėrė butelį alaus, ir tada jam liepė pūsti. Pūsti liepė iš karto sustabdę. 1 min. - 1,5 min. praėjo nuo burnos skysčio išgėrimo iki pūtimo į alkotesterį. Pareigūnai jam parodė alkotesterio kvitą. Jis įsitikinęs, kad negalėjo tiek pripūsti. Sutiko su pareigūnais, nes nenorėjo ginčytis. Jis bendravo su pareigūnais pusvalandį. Tada už vairo sėdėdamas pūtė į alkotesterį. Apie dantų skalavimo skystį pareigūnams nieko nesakė, tik pasakė, kad gėrė prieš valandą. Daiktadėžėje skalavimo skystis visada guli, kad kvapą panaikintų, pvz., svogūnų. Bijojo, kad bus alkoholio kvapas.

Liudytojas R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad patruliuodami savo maršrute pastebėjo automobilį, kuris įdomiai manevravo, truputį susvirduliavo į šonus. Nusprendė jį patikrinti ir sustabdė. Jis priėjo prie automobilio, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Pateikus dokumentus, iš automobilio jautėsi nežymus alkoholio kvapas. Pasiteiravo, ar vairuotojas tą dieną vartojo alkoholio, pasakė, kad tą dieną ne. Jis pasakė, kad patikrins, nuėjo prie savo automobilio, pasiėmė alkotesterį, grįžo prie automobilio, dar kartą paklausė vairuotojo, ar jis tą dieną vartojo alkoholio, atsakė, kad ne. Tada prie vairuotojo akių atplėšė ir uždėjo antgaliuką, davė aparatą nustatyti neblaivumą. Jis parodė vidutinį girtumą, skaičiaus neprisimena. Buvo rytas, sutemos. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (b.l. 7), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Prašė vadovautis tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybės, ką vairuotojas atsakė į klausimą, kada vartojo alkoholį. Nuo automobilio sustabdymo iki patikrinimo alkotesteriu turėjo praeiti iki 20 min, nes užtrunka, kol aparatas pasijungia. Gali būti, kad sustabdytas automobilis 3.25 val., kaip nurodyta tarnybiniame pranešime. Alkotesterio naudojimo instrukcija jam žinoma. Sustabdę automobilį, visada paklausia vairuotojo, ar nėra pavartojęs kokių nors geriamų vaistų. Šiuo atveju klausė, ar yra vartojęs alkoholio. Jei iš žmogaus bendravimo kyla įtarimų, paklausia, ar yra vartojęs alkoholio. Kadangi žmogus sakė, kad jis buvo vartojęs alkoholio prieš valandą, nusprendė patikrinti. kadangi kalba buvo truputį nerišli. Jis juto tik alkoholio kvapą, kito kvapo nejuto, jo su kitu sumaišyti negalėjo. Mašinoje buvo šeši asmenys, vairavo būtent E. D.. Dantų skalavimo skysčio jis automobilyje nematė. Apie burnos skalavimo skystį ar kokį kitą skystį vairuotojas neminėjo.

Liudytojas D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilio sustabdymo priežasties nepamena, ar buvo pranešimas, ar jie patys pastebėjo. Jie stabdė automobilį “Audi”, privažiavę iš galo. Stabdė švyturėliais ir garso signalu. Tarnybinį automobilį vairavo jis, šalia sėdėjo kolega R. A.. Sustabdę automobilį, paprašė vairuotoją dokumentų. Tikrino vairuotojo blaivumą. Automobilio „Audi“ viduje buvo dar trys ar keturi jaunuoliai, dalis jų miegojo. Tada nustatė vairuotojo girtumą, paklausė, ar gali susirasti vairuotoją tolesniam automobilio vairavimui. Vairuotojas sakė, kad ne, todėl jis buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo, buvo iškviestas iš Kretingos autovežis ir automobilis buvo nuvežtas. Surašytas protokolas. Keliant automobilį ant autovežio, asmuo paklausė, kokia procedūra atsiimant automobilį, jis paaiškino. Jis sakė, kad visi dokumentai yra, jam atsakė, kad bet kada galės automobilį atsiimti. Vairuotojas pats išsikvietė taksi, leido viską pasiimti iš nuvežamo automobilio. Visi asmenys iš „Audi“ automobilio susėdo į taksi ir nuvažiavo iš paskos autovežiui į Kretingą. Kiek suprato, asmuo norėjo pasiimti automobilį tą pačią dieną. Jis važiavo autovežiui iš paskos. Tas įvykis niekuo nebuvo išsiskiriantis, su pažeidimu asmuo sutiko. Su alkotesterio rezultatu, mano, jis taip pat sutiko. Pagarsinus pareigūno R. A. 2016-06-16 d. tarnybinį pranešimą (7 b. l.), liudytojas patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Negali pasakyti, ar buvo klausiama, prieš kiek laiko gėrė, R. A. klausė. Šiaip visada klausiama, nes 15 minučių yra tarpas blaivumui patikrinti. Tarnybinio pranešimo jis pats nerašė. Jei yra abejonių, tuomet abu pareigūnai rašo tarnybinius pranešimus. Šiuo atveju nebuvo būtinybės. Jis yra supažindintas su alkotesterio naudojimo instrukcija. Jis buvo pareigūnas už vairo. Vienas yra pagrindinis pareigūnas, kitas lyg ir priedangoje. Dažniausiai pasilieka už vairo, kol neįsitikina, kad sustabdytas automobilis vėl nepajudės. Praėjo nuo sustabdymo keletas dvi trys minučių. Patikrina dokumentą, jei yra neblaivumo įtarimas, tai ar atsineša alkotesterį prie asmens automobilio, ar kviečiasi asmenį pas save į automobilį. Negali pasakyti, ar visą pokalbį girdėjo, nes nepamena, kur buvo klausiama. Jis nieko negirdėjo dėl to skysčio, kolega negirdėjo. Asmuo akivaizdžiai atrodė neblaivus, gal tik blaiviausias iš visų buvusių automobilyje. Jis nieko neaiškino. R. A. buvo šalia automobilyje prie jo, vairuotojas ant šaligatvio.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 60P-63939513-16, policijos pareigūno R. A. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio duomenimis, kuriais E. D. nustatytas 1,93 promilių girtumas, pranešimu apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, pažeidėjo paaiškinimu, kuriame jis nurodė sutinkantis su pažeidimu.

Policijos pareigūno R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-19 dirbant ekipaže „Vėtra 8“ Palangos m. 3.25 val. Palangoje, Kretingos g. ties Ganyklų g. prieš sankryžą buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paprašius pateikti dokumentus, paaiškėjo, kad vairuoja E. D., su kuriuo bendraujant pajuto iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, jam nustatytas 1,93 promilių girtumas, E. D. paaiškino, kad prieš valandą gėrė 500 g alaus. Šias aplinkybes liudytojai R. A. bei D. Š. patvirtino duodami parodymus teisme.

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM 0395 2016-06-19 3.42 val. E. D. nustatytas 1,93 promilių girtumas. Alkotesterio tinkamumas naudoti patvirtintas Lietuvos metrologijos inspekcijos 2016-02-21 patikros sertifikatu Nr. 0239031.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė nesutinkantis su jam nustatytu girtumo laipsniu, kadangi rodikliai buvo iškreipti, kadangi jis buvo patikrintas nesilaikant nurodytų alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijų, teismas jo paaiškinimą vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad prieš pat jį sustabdant policijos pareigūnams, jis pavartojo alkoholio turinčio dantų skalavimo skysčio ir buvo patikrintas nepraėjus 15 min po šio fakto, jo aiškinimo nepatvirtina jokie kiti ištirti duomenys. Pirmiausiai pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašydamas paaiškinimą į protokolą nurodė, kad jis sutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, taigi ir su nustatytu girtumo laipsniu. Savo parašu jis patvirtino patikrinimo teisingumą ir alkoholio matavimo prietaiso šaknelėje. Abu apklausti liudytojais policijos pareigūnai nurodė, kad vairuotojas nieko neminėjo, kad jis būtų vartojęs prieš tikrinimą dantų skalavimo skystį, jie šios priemonės nematė automobilyje. Jei kaip teigia pažeidėjas, jis būtų skalavęs burną skysčiu po to, kai patruliai atkreipė į jį dėmesį ir pradėjo stabdyti, policijos pareigūnai būtų pamatę kažkokius su vairavimu nesusijusius vairuotojo veiksmus.

Be to, kaip nurodė pats E. D., jis neva vartojo skystį dar prieš stabdomas policijos pareigūnų, kai pamatė policijos automobilį padidinant greitį ir suvokęs, kad jį stabdys. Pagal policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, automobilis „Audi“ buvo sustabdytas 3.25 val. Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad patikrinimas alkotesteriu įvyko 3.42 val., taigi praėjus mažiausiai 17 minučių. Panašų laiko tarpą (apie 20 min.) nurodė ir liudytojas R. A.. Tad net jei E. D. ir būtų nurijęs dantų skalavimo skysčio gurkšnį iki sustojęs automobiliu, patikrinimo momentui tai jokios įtakos neturėtų, kadangi tiek vartojus alkoholį, tiek kitokius skysčius, turinčius alkoholio, pagal “Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją turi būti praėjusios tos pačios15 minučių nuo pavartojimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo nustatytas ženkliai vidutinio girtumo žemesniąją ribą (1,51 promilių) viršijantis girtumas, todėl teismas vertina, kad ir jei ir būtų nurytas vienas gurkšnis skysčio, kuriame alkoholis tik viena iš sudėtinių dalių, atsižvelgiant į itin mažą šio skysčio kiekį, vidutinio girtumo nustatymo fakto tai niekaip nešalintų.

Taigi, darytina išvada, kad E. D. buvo patikrintas alkotesteriu praėjus instrukcijoje nustatytam laiko tarpui, ir teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio parodymais.

Be to, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 27 p., asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nesutikdamas su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, tačiau E. D. to nepadarė.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. D. pažeidė KET 14 p. ir įvykdė LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina nuobauda – sankcijoje numatytam vidurkiui artima bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pagal LR ATPK 30¹ str. nuostatas mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda gali būti skiriama arba visai nuobauda neskiriama, kai yra nustatomos bent dvi LR ATPK 31 str. numatytos ar kitos įstatymo nenurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kadangi teismas nenustatė E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaip minėta praeityje jau du kartus baustas už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, taikyti jo atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą, mažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra. Priešingai, papildomos nuobaudos netaikymas formuotų lengvabūdišką asmens požiūrį į teisės aktų reikalavimus, o anksčiau E. D. ir pilna apimtimi taikytos nuobaudos savo tikslo sulaikyti nuo pakartotinio pažeidimo padarymo nepasiekė. Prašymo argumentai, kad pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, pasirūpinti šeimos nariais ar artimais giminaičiais, nėra pakankamas pagrindas netaikyti sankcijoje nustatytos papildomos nuobaudos, kadangi darydamas pažeidimą, E. D. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Vadovaujantis LR ATPK 330 str. nuostatomis, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., 314 str., teismas

nutarė:

pripažinti E. D., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, arba banke SEB sąskaitos Nr. LT057044060007887175, banko kodas 70440, įmokos kodas 1001 (mokėjimo nurodyme laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A2.6.-10480-576/2016 ir ROIK Nr. 16058938586).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.