- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- I-112-386/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, 2009-01-15 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui K. K., advokatui V. G. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. skundu (b.l. 5-7) prašo teismo:
panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-10-29 sprendimą Nr. 1735-891{07}-D/08;įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą nesprendžiant prašymo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktoriaus nušalinimo sprendžiant 2008-10-29 prašymo nusišalinti direktorių R. Valančių nuo šio prašymo nagrinėjimo;priteisti iš atsakovės nematerialinę ir materialinę žalą, iš viso 360005,74 Lt;priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2007-10-11 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Klaipėdos VGTPT) pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK 35-119/2007 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. Valančiaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos VGTPT įstatymų nustatyta tvarka jo prašymo nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė. Prašymas buvo persiųstas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Šiaulių VGTPT), kuri 2007-10-29 sprendimu Nr. 2010-1486-A1/07 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis nustato, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė nemokamai gauti teisinę pagalbą, kai to reikalauja teisingumo interesai, yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šioms nuostatoms įgyvendinti valstybė sukūrė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, kurios tikslas – galimybės kiekvienam fiziniam asmeniui nepriklausomai nuo turtinės padėties efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, pareiškėjas 2007-11-10 pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui dėl Šiaulių VGTPT 2007-10-29 sprendimo Nr. 2010-1486-A1/07 panaikinimo; teisme buvo užvesta administracinė byla Nr. I-2153-289/2007. Pareiškėjas nurodo, kad 2007-11-10 Klaipėdos VGTPT pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje administracinėje byloje. J. S. prašė Klaipėdos VGTPT direktorių nusišalinti nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo. Direktorius R. Valančius pareiškėjo prašymo nusišalinti nesprendė. 2007-11-10 sprendimu Nr. 1019-891-A/07 tarnyba suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskiriant ją teikti advokatui V. G. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus. Advokatas V. G. ruošti procesinius dokumentus atsisakė nurodydamas, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą tęs kitas advokatas, dirbantis Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje. Klaipėdos VGTPT direktorius R. Valančius 2007-11-23 sprendimu Nr. 1074-890-C/07 pakeitė advokatą V. G. Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatu K. K. Šis advokatas iš esmės pareiškėjo neatstovavo, o tik vilkino antrinės teisinės pagalbos teikimą; tai blogino padėtį administracinėje byloje Nr. 1-2153-289/07. J. S. teigia, kad procesinius dokumentus turėjo ruošti pats. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė laikyti skundą nepaduotu. Apskundus šią nutartį atskiruoju skundu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 10 d. nutartimi atskirojo skundo netenkino. Pareiškėjas tvirtina, kad prašė advokatą K. K. atlikti procesinius veiksmus, kurie suteiktų jam galimybę ginti pažeistas teises teisme, bet advokatas vilkino procesinių dokumentų paruošimą, vengdamas bendrauti su pareiškėju. Pareiškėjo nuomone, advokatas atvirai veikė prieš jo teisėtus interesus ne tik šioje administracinėje byloje, bet ir kitose bylose. Iškilus interesų konfliktui, advokatas nenusišalino nuo atstovavimo byloje, toliau vilkindamas paruošti procesinius veiksmus. Advokatas taip ir neparuošė jokio procesinio dokumento, 2008-10-29 sprendimu Nr. 1735-891 {07}-D/08 Klaipėdos VGTPT direktorius R. Valančius nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tokiais veiksmais buvo iš esmės sužlugdyta J. S. teisė pasinaudoti antrine teisine pagalba bei ginti savo teises naudojantis kvalifikuota teisine pagalba. Pareiškėjo manymu, tokia padėtis susidarė dėl suderintų advokato K. K. ir direktoriaus R. Valančiaus veiksmų, siekiant sužlugdyti administracinę bylą Nr. 1-2153-289/07. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atnaujinti bylos nagrinėjimą baigiasi 2008-01-10. Pareiškėjo teigimu, pasinaudoti šia galimybe su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtu advokatu neįmanoma. J. S. nuomone, Klaipėdos VGTPT neužtikrino antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl pareiškėjui padaryta materialinė ir nematerialinė žala. Pareiškėjas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turėjo keturis kartus siųsti paštu procesinius dokumentus, todėl susidarė 5,74 Lt išlaidų. Pareiškėjas nurodo, kad įgyvendindamas savo teisę į teisminę gynybą patyrė didelę nematerialinę žalą, kurią sudaro transporto išlaidos nuvykimui pas advokatą V. G. bei K. K., vykimai į Klaipėdos VGTPT bei paštą. Pareiškėjas prarado daug laiko ruošdamas procesinius dokumentus, patyrė didelius nepatogumus, išgyvenimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neužtikrinimo, patyrė pažeminimus ir įžeidimus. Pareiškėjas teigia, kad jo sveikatos būklė nepatenkinama, patirti dvasiniai išgyvenimai neigiamai įtakojo sveikatos būklę, sutriko miegas, darbingumas. Tokiu būdu dėl patirtų negatyvių įtakojimų sveikatai, sutrumpėjo pareiškėjo pragyvenimo lygis. Akivaizdžiai antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama tyčia, suinteresuotai veikiant, kad būtų užkirsta galimybė pasinaudoti antrine teisine pagalba baudžiamojoje byloje Nr. PK-35-119/2007. Vidiniu įsitikinimu pareiškėjas nematerialinę žalą vertina 30 000 litų už kiekvieną neveikimo mėnesį, iš viso 360 000 litų. Iš viso materialinė ir nematerialinė žala sudaro 360 005,74 Lt.
Pareiškėjas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos VGTPT atsiliepime (b.l. 20-24) su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas J. S. 2008-11-10 pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kartu su prašymu pareiškėjas Tarnybai pateikė jo 2007-11-10 skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui dėl Šiaulių VGTPT 2007-10-29 sprendimo Nr. 2010-1486-A1/07 panaikinimo kopiją. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir priėjo pridėtus dokumentus, 2007-11-10 sprendimu Nr. 1019-891-A/07 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Šiaulių VGTPT 2007-10-31 sprendimo Nr. 2010-1486-A1/07 panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. J. S. savo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo nurodęs, kad pageidauja, jog antrinę teisinę pagalbą jam teiktų advokatas V. G. Tarnyba atsižvelgė į šį pareiškėjo pageidavimą ir pareiškėjui paskyrė advokatą V. G. Advokatas V. G. pranešė Tarnybai, kad negalės teikti tinkamos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui, nes nuo 2007-11-23 iki 2007-12-12 atostogaus. Atsižvelgiant į advokato pranešimą siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą Tarnyba 2007-11-23 sprendimu Nr. 1074-890-C/07 pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą ir toliau pagal 2007-11-10 sprendimą Nr. 1019-891-A/07 antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskyrė advokatą K. K. 2008-10-14 Tarnyba gavo pareiškėjo J. S. prašymą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo. Jame pareiškėjas nurodo, kad advokatas K. K. administracinėje byloje jį atstovavo netinkamai. J. S. teigia, kad su advokatu bendrauti neturėjo galimybių dėl advokato netinkamo elgesio. Advokatas pareiškėjui atstovavo vienašališkai ir, pareiškėjo manymu, byloje jam tik pakenkė. Siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, kreiptasi į advokatą K. K. su prašymu pateikti raštišką paaiškinimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių. 2008-10-17 Tarnyba gavo advokato K. K. paaiškinimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui J. S. teikimo pagal Tarnybos 2007-11-23 sprendimą Nr. 1074-89O-C/O7 (2007-11-10 Nr. 1019-891-A/07). Jame advokatas nurodė, kad pareiškėjas J. S. su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu nuo pat 2007-11-23 (nuo tada, kai antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikti buvo paskirtas advokatas K. K.) iki paaiškinimo rašymo dienos nebendradarbiavo, į advokatą nesikreipė ir neteikė jam visiškai jokios informacijos apie bylą. K. K. pažymėjo, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje atstovavęs nėra, nes pareiškėjas jam niekuomet nesuteikė jokių duomenų apie bylą. Nagrinėjant J. S. prašymą dėl advokato pakeitimo, buvo siekiama išsiaiškinti administracinės bylos, kurioje pareiškėjui ir buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, eigą. Nustatyta, kad byloje 2008-01-10 yra priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Iš jos matyti, kad pareiškėjas J. S. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-10-29 sprendimą Nr. 2010-1486-A1/07. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007-11-15 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2007-11-22 skundo trūkumams pašalinti ir nurodė pareiškėjui sumokėti 100 Lt žyminį mokestį arba pateikti įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjas J. S. nurodytu terminu skundo trūkumų nepašalino, 2007-11-27 nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Tuomet J. S. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007-11-27 nutartį. 2008-01-10 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-11-27 nutartį palikti nepakeistą. Tarnyba, išnagrinėjusi visą turimą informaciją taip pat įvertinusi faktines administracinės bylos, kurioje ir buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, aplinkybes, 2008-10-29 priėmė sprendimą Nr. 1735-891(07)-D/08 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Skundžiamo sprendimo motyvai ir pagrindai išsamiai išdėstyti Tarnybos skundžiamame sprendime. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPTĮ) 4 str. 1 ir 2 p. numato pareiškėjo pareigą bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. To paties įstatymo 23 str. 1 d. 10 p. numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Iš advokato paaiškinimo, prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pridėtos 2007-11-10 skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui kopijos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-10 nutarties administracinėje byloje Nr. AS248-84/2008 matyti, kad J. S. viso bylos proceso metu veikė savarankiškai, savo veiksmų bei ruošiamų procesinių dokumentų su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu nederino. Pareiškėjas į teismą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo kreipėsi savarankiškai, su advokatu K. K. nebendradarbiaudamas, informacijos jam neteikdamas. Teismui nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, J. S. su advokatu vėl nesitarė, nesikonsultavo, nors turėjo tokią galimybę. Šiaulių apygardos administraciniam teismui nutarus J. S. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, J. S. savarankiškai, ir vėl be advokato K. K. žinios ir pagalbos, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-11-27 nutarties panaikinimo. Iki 2008-10-14, t.y. per 11 mėnesių nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje, J. S. į Tarnybą dėl advokato K. K. antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neveikimo šioje administracinėje byloje nesikreipė, jokių skundų ar prašymų nepateikė. Taigi toks pareiškėjo J. S. elgesys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas nei su advokatu, paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą, nei su Tarnyba nebendradarbiavo. Atsakovas pažymi, kad antrinė teisinė pagalba yra pagalba, kuria pasinaudoti iniciatyvą rodyti turi pareiškėjas, o ne jam paskirtasis advokatas. Advokatų etikos kodekso 2.3.2 punktas draudžia advokatui veikti byloje neatsižvelgiant į ginamojo valią, todėl antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas neturi teisės bet kokiu būdu veikti byloje be pareiškėjo žinios, prieš tai nesuderinęs su juo teisinės pozicijos. Be to, VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p. numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. J. S. skundas dėl Šiaulių VGTPT 2007-10-29 sprendimo Nr. 2010-1486-A1/07 panaikinimo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-11-27 nutartimi buvo grąžintas pareiškėjui ir laikomas nepaduotu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-84/2008, kuria buvo atmestas J. S. skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-11-27 nutarties yra neskundžiama. Taigi šioje administracinėje byloje, kurioje Tarnyba buvo suteikusi J. S. antrinę teisinę pagalbą, jokie procesiniai veiksmai nebegalimi, todėl tolimesnis atstovavimas pareiškėjui šioje byloje yra neperspektyvus.
Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neužtikrinimo atsakovas atsiliepime pasisako, kad vadovaujantis VGTPĮ 18 str. 7 d., antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Taigi, jeigu pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimo metu atrodė, kad tarp jo ir advokato K. K. buvo iškilęs interesų konfliktas, jis turėjo teisę ir galimybę pats kreiptis į Tarnybą su prašymu pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą. Tarnyba nuo 2007-11-23 sprendimo pakeisti J. S. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą V. G. ir paskirti ją teikti advokatą K. K. iki pat 2008-10-14, t.y. per beveik 11 mėnesių, jokio prašymo pakeisti advokatą K. K. kitu advokatu nėra gavusi. J. S. taip pat turėjo teisę ir galimybę kreiptis į Tarnybą su skundais, pareiškimais ar prašymais dėl advokato K. K. teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės, tačiau to taip pat nepadarė. Taigi, tokiu atveju Tarnyba neturėjo ir negalėjo žinoti apie tai, kad J. S. yra nepatenkintas advokato K. K. šioje byloje teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybe, todėl ir negalėjo imtis jokių veiksmų, kurie, J. S. manymu, buvo būtini, kad būtų užtikrintas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pareiškėjas, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba pats turi rūpintis savo problemų sprendimu. Taigi bet kokia žala, atsiradusi dėl to, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į Tarnybą dėl savo interesų gynimo, yra jo paties, o ne Tarnybos atsakomybė. Pareiškėjo teiginys, kad Tarnyba, nutraukdama antrinės teisinės pagalbos teikimą sužlugdė jo teisę pasinaudoti antrine teisine pagalba bei ginti savo teises naudojantis kvalifikuota teisine pagalba nėra pagrįstas. Pirmiausiai, J. S. nurodo, kad neturi galimybės pasinaudoti Tarnybos skirtu advokatu siekiant pasinaudoti galimybe atnaujinti bylos nagrinėjimą tačiau proceso atnaujinimas šiuo atveju nėra įmanomas, nes J. S. skundas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-10-31 sprendimo Nr. 2010-1486-A1/07 panaikinimo buvo grąžintas pareiškėjui ir laikytas nepaduotu, taigi, pats bylos procesas iš esmės nebuvo prasidėjęs, todėl ir jo atnaujinimas negalimas. Atsakovė pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas kreiptųsi iš naujo į teismą su skundu dėl Šiaulių VGTPT 2007-10-31 sprendimo Nr. 2010-1486-A1/07 panaikinimo ir teismas nuspręstų jo skundą nagrinėti, J. S. turėtų teisę kreiptis į Tarnybą su nauju prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą jau toje byloje.
Dėl Tarnybos direktoriaus R. Valančiaus nenusišalinimo, atsakovė pasisako, kad Tarnybos direktorius R. Valančius nuo dalyvavimo prašymo nagrinėjimo procedūroje nenusišalino, nors pats pareiškėjas to prašė, nes jis neįžvelgė jokio viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto tarp savęs ir pareiškėjo J. S., ir nebuvo jokių aplinkybių, trukdžiusių jam išnagrinėti šį prašymą objektyviai. Nors J. S. savo prašymą dėl direktoriaus R. Valančiaus nusišalinimo grindė tuo, kad direktoriaus atžvilgiu yra inicijuojamos baudžiamosios bylos, tačiau nenurodė Tarnybai jokių konkrečių aplinkybių ar informacijos, iš kurios būtų matyti, kad yra iškilęs interesų konfliktas dėl kurio direktorius negalėtų objektyviai išnagrinėti J. S. prašymo bei priimti sprendimo. Todėl Tarnybos sprendimą priėmė direktorius Rimvidas Valančius. Tačiau pažymėtina tai, kad sprendimo priėmimo procedūroje dalyvavo ne vien tik direktorius R. Valančius: prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjo ir sprendimo projektą rengė Teisės skyriaus vyriausioji specialistė N. Š. Kitų su šia byla susijusių prašymų nagrinėjime bei sprendimų projektų rengime dalyvavo ir kiti Tarnybos Teisės skyriaus specialistai.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (b.l. 64-65) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjas nebendradarbiavo su Tarnyba, be to, byla yra neperspektyvi, todėl atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tretysis suinteresuotas asmuo prašome bylą nagrinėti nedalyvaujant Teisingumo ministerijos atstovui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos advokatūra, Klaipėdos VGTPT direktorius Rimvidas Valančius, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas K. K., atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Tretysis suinteresuotas asmuo advokatas V. G. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, jog su skundu nesutinka, suteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos negalėjo dėl savo atostogų, pridėjo kelionės bilietus (b.l. 70, 71).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Skundas atmestinas.
Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Klaipėdos VGTPT) 2008-10-29 sprendimu Nr. 1735-891(07)-D/08 (b.l. 8-9) buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui J. S. pagal Klaipėdos VGTPT 2007-11-10 sprendimą Nr. 1019-891-A/07. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktais.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktai numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas inter alia, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus; taip pat jei asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktai numato pareiškėjo pareigas bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. S. 2007-11-10 pateikė Klaipėdos VGTPT prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 25-25) administracinėje byloje pagal J. S. skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui dėl Šiaulių VGTPT 2007-10-29 sprendimo Nr. 2010-1486-A1/07 panaikinimo (b.l. 29, 33-34). Klaipėdos VGTPT 2007-11-10 sprendimu Nr. 1019-891-A/07 (b.l. 37-38) suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje bei, atsižvelgusi į J. S. pageidavimą, paskyrė advokatą V. G.
Nustatyta, kad Klaipėdos VGTPT 2007-11-23 sprendimu Nr. 1074-890-C/07 pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą į advokatą K. K. (b.l. 43-44). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalis (aktuali redakcija nuo 2006-11-21 iki 2008-04-29) numato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje; sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad advokatas pakeistas advokato V. G. prašymu motyvuojant, kad V. G. atostogaus nuo 2007-11-23 iki 2007-12-12, todėl negalės teikti tinkamos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Tai yra įrodyta kelionės bilietais (b.l. 71).
2008-10-14 Klaipėdos VGTPT gavo J. S. prašymą (b.l. 48), kuriuo prašoma pakeisti advokatą K. K. dėl intereso konflikto. Prašyme nurodoma, advokatas jį atstovavo netinkamai, J. S. neturėjo galimybės bendrauti su advokatu dėl jo netinkamo elgesio, advokatas atstovaudamas vadovavosi savo vienašališka pozicija ir pakenkė pareiškėjui byloje, J. S. manymu jam turi atstovauti advokatas nedirbantis Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje, nes šios kontoros advokatai yra įtakojami Klaipėdos VGTPT direktoriaus Rimvido Valančiaus.
Teismui yra pateiktas advokato K. K. paaiškinimas dėl minėto prašymo (b.l. 50). Paaiškinime nurodyta, kad J. S. su advokatu nuo 2007-11-23 iki šiol nebendradarbiauja, nesikreipia ir neteikia jokia forma visiškai jokios informacijos apie bylą, ignoruoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį asmenį. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nuo 2007-11-23, kai buvo pakeistas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, iki 2008-10-14 J. S. būtų kreipęsis į Klaipėdos VGTPT, dėl to kad advokatas K. K. netinkamai atlieka pareigas, neprašė pakeisti paskirtojo advokato. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, pareiškėjas J. S. tinkamai nebendradarbiavo su Klaipėdos VGTPT, iki pat 2008-10-14 nepasinaudojo savo teise prašyti pakeisti advokatą. Pareiškėjo argumentai, kad advokatas tyčia vilkino atstovavimą administracinėje byloje atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2007-11-22 skundo trūkumams pašalinti ir nurodė pareiškėjui sumokėti 100 Lt žyminį mokestį arba pateikti įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjas J. S. nurodytu terminu skundo trūkumų nepašalino, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. J. S. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartimi (b.l. 51-52) Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-11-27 nutartis palikta nepakeista. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra neskundžiama, todėl šioje administracinėje byloje tolesnis procesas yra negalimas. Klaipėdos VGTPT pagrįstai padarė išvadą, kad tolesnis atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Įvertinęs faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Klaipėdos VGTPT yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Viešojo administravimo subjektų sistemai priskirtinos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas taikytinas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikloje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas šiuo atveju yra lex generalis, o Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Analogiškai taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo nuostatos.
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame asmenų, asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (1 ir 2 punktuose numatyti giminystės ryšiai, pavaldumo santykiai), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos VGTPT direktorius R. Valančius nuo dalyvavimo prašymo nagrinėjimo procedūroje nenusišalino, nes jis neįžvelgė jokio viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto tarp savęs ir pareiškėjo J. S., ir nebuvo jokių aplinkybių, trukdžiusių jam išnagrinėti šį prašymą objektyviai.
Pareiškėjas argumentuoja tuo, kad jam antrinė teisinė pagalba nėra teikiama tyčia, siekiant sužlugdyti administracinę bylą. Teismas pažymi, kad administracinės bylos Nr. 1-2153-289/07 dalykas buvo Šiaulių VGTPT sprendimas, todėl darytina išvada, kad ši byla nėra tiesiogiai susijusi su baudžiamąja byla Nr. PK 35-119/2007 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. Valančiaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Teismas konstatuoja, kad pagrindo Klaipėdos VGTPT direktoriui nusišalinti nuo administracinio sprendimo priėmimo nebuvo.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis – valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi būti atlyginta žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukščiau įvardintų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t.y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.
Šiame sprendime išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pripažino skundžiamą Klaipėdos VGTPT 2008-10-29 sprendimą Nr. 1735-891(07)-D/08 teisėtu ir pagrįstu, todėl konstatuotina, kad nėra vieno iš būtinų turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo elementų – institucijos neteisėtų veiksmų.
Be to, teismas pažymi, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo transporto išlaidas nuvykimui pas advokatą V. G. bei K. K., vykimui į Klaipėdos VGTPT bei paštą, kaip neturtinės žalos sudėtinę dalį. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuris yra išduotas 2008-07-23. Teismas daro išvadą, kad neįgalumas pareiškėjui nustatytas anksčiau negu priimtas skundžiamas sprendimas, todėl atmestina galimybė, kad J. S. darbingumo netekimas yra susijęs su ginčijamais institucijos veiksmais. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nėra įrodytas pats neturtinės žalos faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 249 str.).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės nematerialinę ir materialinę žalą, iš viso 360005,74 Lt, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.