Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. kad 2021-09-23, apie 11.06 val., gyvenamojo namo kieme, netoli šiukšlių konteinerių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka trenkė nukentėjusiajai D. M. į dešinįjį žandą, suėmęs rankomis už striukės pastūmė link krūmų, dėl ko nukentėjusioji D. M. parkrito ant žemės, taip sukeldamas D. M. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniajame žande, poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, kairiajame žaste, dešiniajame klube, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, taip nežymiai sutrikdydamas D. M. sveikatą. A. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas kaip liudytojas V. A. teismo posėdyje paaiškino, kad asmeniškai nieko nepažįsta. Aplink buvo daug įvairių pažeidimų, todėl nutarė įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Iniciatoriumi buvau liudytojas. Vėliau policija paprašė vaizdo įrašo. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos nuo 2019 metų kovo mėn. Situaciją žino, nes pagal A. L. skundus Duomenų apsaugos inspekcijoje teko praeiti daug etapų. Vaizdas stebimas palei (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) yra apleistas namas, kur rinkdavosi benamiai, triukšmaudavo, todėl nusprendė įrengti vaizdo stebėjimo kameras, kad to nebūtų. Gavo virš 50 procentų bendrasavininkų sutikimus ir įrengė kameras. Dvi kameros filmavo vaizdą skersgatvyje, o viena virš laiptinės. Policija kartais paprašydavo vaizdo įrašų. Šiuo atveju davė antros vaizdo kameros įrašą, kuri žiūrėjo į šiukšlių dėžes. Vaizdo kameras prižiūrėjo liudytojas. Rūsyje yra įrenginys, kuriame saugoma informacija. Ši informacija atsinaujina kas 3 dienas, t. y. informacija saugoma 3 dienas, o vėliau ant jos įsirašo nauja. Liudytojas neturi galimybės nieko pakeisti. Per visą šį laikotarpį policija kreipėsi 4-5 kartus dėl vaizdo įrašų. Dėl vaizdo kamerų skundas gautas tik iš A. L. Jis rašė skundus nuo 2021 m. lapkričio 21 d. dėl neteisėto vaizdo įrašymo. Kiek žino, šis įvykis buvo 2021 m. rugsėjo mėn. Po to A. L. skundėsi Duomenų apsaugos inspekcijai, policijai. Birželio 30 d. buvo priimtas sprendimas, kad vaizdo įrašai daromi neteisėtai, nes sutikimą pasirašė dalis nuomininkų, ne buto savininkai. Iki skundų A. L. liudytojas nepažinojo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) name, o liudytojas (duomenys neskelbtini). Policija kreipėsi su prašymu pateikti vaizdo įrašus dėl įvykio prie šiukšlių konteinerių. Iki tol apie tai nieko nežinojo, A. L. nepažinojo. Jis taip pat bandė gauti šį vaizdo įrašą, bet jau negalėjo pateikti. Kaimynas buvo pasakęs, kad liudytojas administruoja vaizdo kameras.

Vaizdo stebėjimo kameras įrengė butų bendrasavininkų iniciatyva. Surinko 27 parašus, butų 51. Kiek savininkų pasirašė, reikia žiūrėti, yra sąrašai. Kai policijai įrašinėjo, matė vaizdo įrašą. Įvykį matė tik iš vaizdo įrašo. Duomenų apsaugos inspekcijai atsakė, kad vaizdo kameros demontuotos. Jos buvo įrengtos tik siekiant atgrasyti pažeidimų darymą. Kadangi šiuo metu vyksta gatvių atnaujinimas, mano, kad tai bus sutvarkyta. Vaizdo stebėjimo kamerų neketina atnaujinti. Už vaizdo kamerų administravimą jokio atlygio negavo. Policijai pateikė vaizdo įrašą, nes paprašė. Vaizdo įrašų, kas vyksta prie šiukšlių konteinerių, neperžiūri. Vaizdo įrašai nesuklijuoti. (duomenys neskelbtini) namo nefilmavo. Filmuojamas skersgatvis, kur nebuvo apšvietimo, reikėjo kažkaip apsisaugoti. Tai privalėjo padaryti savivaldybė. Dabar jau bus įrengtas apšvietimas. Vaizdo įrašo dėl užmušto žmogaus niekas neprašė. Dėl vaizdo įrašo tikrumo abejonių nekyla. Liudytojas nieko neklijavo, vaizdo įrašo nežiūrėjo. Liudytojo išsilavinimas (duomenys neskelbtini), baigiau (duomenys neskelbtini), magistras vadyba. Kamerų įrengimas kainavo apie 400 eurų. Dvi kameros „žiūri“ viena į kitą, t. y. viena į šiukšlių konteinerius, kita į garažus, filmuoja skirtingus vaizdus.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą liudytojas paaiškino, kad tai yra tas vaizdo įrašas, kurį jis siuntė policijai, iš antros vaizdo kameros, kuri atsukta į šiukšlių konteinerius. Skersgatvis yra lygiagrečiai namo galui, link Neries. Jeigu važiuoti atgal, galima nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Nėra taip, kad būtų filmuojamas (duomenys neskelbtini) namas. Liudytojas neturi laiko žiūrėti vaizdo įrašus, dirba. Jeigu siųstų vaizdo įrašus iš kelių kamerų, būtų atskiri failai. Kaip matyti, čia yra vientisas įrašas. Policija, prašydama vaizdo įrašo, nurodo laiką. Pagal tai ir ieškojo. Viską peržiūrėti būtų neįmanoma. Užstatyta ir viską filmuoja. Čia tas pats įrašas iš antros kameros. Matyti, kad vienas failas. Neturi nei laiko, nei prasmės kažką montuoti. Jam pasakė, kad įvykis buvo prie šiukšlių konteinerio. Rado vaizdo įrašą ir persiuntė policijai. Nematavo atstumo nuo vaizdo kameros iki šiukšlių konteinerių. Liudytojas yra matęs T. T. netoliese. Nežino, kur jis gyvena. Už konteinerių lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei yra (duomenys neskelbtini) gatvė (t. 1, b. l. 199).

Teismo posėdyje liudytoja A. L. pasinaudojo savo teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 daly atsisakyti duoti parodymus (t. 1, b. l. 202).

Apklaustas kaip liudytojas P. N. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta A. L., jo žmoną. Anksčiau, iki studijų gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažįsta namo senbuvius. Situaciją žino abstrakčiai. Iš A. L. sužinojo, kad yra konfliktas su moterimi dėl šiukšlių. Matė, kad A. L. genėjo medžius, moteris atvežė šiukšles. Teigė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, eidavo pasivaikščioti link upės. Matė, kad A. L. genėjo medžius už 20-30 metrų už konteinerių. Matė, kad vilko šaką. Moteris iš automobilio galo traukė didelius maišus. Automobilis buvo didelis šviesus. Maišai atrodė standartiniai, kaip statybiniai, atrodė, kad sunkūs. Moteris buvo ištraukusi maišus iš automobilio, nešė link šiukšlių konteinerių. Nuėjo gal pusę metro. Kažkaip tempė maišus. Pasirodė, kad moteris vidutinio amžiaus, apsirengusi šviesia striuke. Nestebėjo, todėl negali tiksliau apibudinti. Kaip moteris nešė maišus, neprisimena. Gal dar buvo maišų bagažinėje. A. L. nuo (duomenys neskelbtini) leidosi link šiukšlių konteinerių. Kas vyko toliau, nemačiau. Kad kilo konfliktas, taip pat nematė. Kad išmestų maišą į konteinerį, nemačiau. Kad A. L. susitiktų su moterimi, taip pat nematė. Matė, kaip ji iškrovė maišus. Kur nuėjo, nematė. Nieko daugiau automobilyje nepastebėjo, mano, kad nieko nebuvo, nebent kažkas buvo pasislėpęs. Kol ėjau pro parkelį, moteris niekur nėjo. Matė, kad išsikrovė šviesius maišus, lyg sidabrinius. Pokalbių negirdėjo, veiksmų nematė, ėjau pasisukęs į kitą pusę. Proceso dalyviams neprieštaraujant, liudytojas išeina iš teismo posėdžių salės (t. 1, b. l. 202).

Iš 2021-09-23 protokolo pareiškimo matyti, kad jame D. M. nurodė, jog 2021-09-23 apie 10 val. 30 min. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepažįstamas asmuo trenkė jai į veido sritį, tada parvertė ant žemės ir įspyrė į kairės pusės šoną, po ko ji pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 7).

2021-09-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė medicinos dokumentų išrašą Nr. LA 21-45339/1020-26383, iš kurio matyti, kad 2021-09-23 D. M. buvo apžiūrėta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) klinikoje. Apžiūros metu nustatyta patinimas dešinės pusės skruosto, oda paraudusi, palpuojant skausminga, besiformuojančios kraujosrūvos vaizdas. Rentgenologiškai – aiškių veido kaulų lūžių nematyti. Diagnozė: litų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 27).

Iš specialisto išvados Nr. G 2429/2021 (01) matyti, kad atlikus tyrimą konstatuota, jog D. M. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande, kairėje krūtyje, kairiame žaste, dešiniame klube, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, kietu buku daiktu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mačiau kaip 6-iais trauminiais poveikiais, poodinė kraujosruva dešiniame žande galėjo būti padaryta smūginiu kieto-buko daikto poveikiu. Poodinės kraujosruvos kojose galėjo būti padarytos griūnant ir atsitrenkiant į kietus, bukus, ribotus paviršius. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie individualias žalojusio daikto savybes, neužfiksavo (t. 1, b. l.30-32).

Iš 2021-10-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas V. A. pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu 2021.09.23d. 10:18 (duomenys neskelbtini), Vilnius). Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius minėtą vaizdo įrašą matoma (duomenys neskelbtini), Vilniuje ties šiukšlių konteineriais. Vaizdo įraše laiku 10:16:19 val. Prie šiukšlių konteinerių iš (duomenys neskelbtini) gatvės privažiuoja baltos spalvos automobilis. Matoma kaip tuo pačiu metu apsirengęs tamsios spalvos drabužiais vyriškos lyties asmuo (Nr. 1) rankose laikydamas ir tempdamas medžio šaką eina link šiukšlių konteinerių. Matoma kaip iš baltos spalvos automobilio išlipa asmuo (Nr. 2) su šviesiai mėlynos spalvos (žydra) striuke. Abu asmenys stovi prie šiukšlių konteinerių už medžių. Vaizdo įraše laiku 10:17-38 val. Abu asmenys prieina prie šiukšlių konteinerių nuo kelio pusės. Matoma kaip abu asmenys stovi vienas priešais kitą. Vaizdo įraše laiku 10:17:50 matoma kaip abu asmenys susikabina rankomis, pradeda stumdytis. Tuo metu asmuo dėvintis juodos spalvos drabužius (Nr. 1) su kaire ranka trenkia asmeniui (Nr. 2) į veido dešinę pusę. Po to abu asmenys nukrenta ant žemės. Gulėdami ant žemės laiko vienas kitą. Po to asmuo (Nr.1) atsistoja ir nueina. Iš karto atsistoja ir asmuo (Nr.2), kuri lieka prie automobilio. Asmuo (Nr. 1) nueina link daugiabučio namo. Daugiau reikšmingų objektų tyrimui neužfiksuota (t. 1, b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės pasitvirtino. A. L. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis 2021-09-23, apie 11.06 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusiąją D. M., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė sužalojęs nukentėjusiąją D. M.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. L. teigė, kad tai jis buvo užpiltas D. M., su kuria sukonfliktavo dėl to, kad ši savo šiukšles veža ir meta į prie (duomenys neskelbtini), namo esančius konteinerius. Pasakius jai pastabą, D. M. sudavė kaltinamajam ranka į dešinę veido pusę, išdaužė dantį. Po smūgio pargriovė ant žemės, dėl ko jis krisdamas ant kelio susižalojo koją. Kaltinamasis neneigė tos faktinės aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo susidūręs su kaltinamąja, su ja konfliktavo žodžiu ir fiziškai.

Byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų, kurios buvo įrengta ant (duomenys neskelbtini), namo, ir nukreipta būtent į šiukšlių konteinerių, prie kurių ir vyko konfliktas, pusę. Nepaisant to, kad 2022-06-30 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu Nr. 3R-483 (2.13-1.E) yra nuspręsta teikti nurodymus V. A. sustabdyti ir neatnaujinti vaizdo stebėjimo atliekamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijos, teismas remsis šioje 2021-09-23 užfiksuotu vaizdo įrašu. Pažymėtina, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priimtas sprendimas, susijęs su asmens duomenų stebėjimo ir tvarkymo principų pažeidimu, tačiau baudžiamojo proceso prasme toks vaizdo įrašas gali būti pripažintas tinkamu įrodymus. Juo labiau, kad vaizdo įrašas padarytas dar prieš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patikrinimą ir vertinimą. Kameros, kurių viena užfiksavo į bylą pateiktą vaizdo įrašą, buvo įrengtos turint daugumo namo gyventojų (ne savininkų) sutikimą, tikslu užtikrinti jų turto saugumą ir viešąją tvarką, t. y. nesiekiant neteisėtų tikslų. Kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad į bylą pateiktas įrašas yra suklastotas, tyčia siekiant persekioti kaltinamąjį dėl jo tautybės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nei kaltinamasi, nei jo gynėjas nenurodė jokių požymių, kurie rodytų, kad įrašas yra ne vientisas, kažkaip keistas, modifikuotas, ar kitaip suklastotas, todėl tokie kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs.

Susipažinus su 2021-09-23 įrašu matyti, kad abi konflikto pusės, atskleisdamos įvykio aplinkybes, nėra visiškai sąžiningos ir jas atskleidžia rezervuotai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 10:16:23 val. netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), konteinerių privažiuoja baltos (šviesios) spalvos automobilis, kuris sustoja ant važiuojamosios dalies prie bordiūro, prie posūkio už krūmo, vairuotojo puse į konteinerius, keleivio puse į gatvę. Tuo metu per skverelį tarp medžių nuo (duomenys neskelbtini) namo eina žmogus, vilkinti juodai (tamsus žmogus) ir tempia didelę šaką. Tamsus žmogus eina link šiukšlių konteinerių, prie krūmo numeta šaką, grįžteli atgal, sustoja ties konteineriais, žiūri į baltą automobilį, rankoje kažkas blizga. 10:17:29 val. nuo balto automobilio ateina šviesiai (žydrai) apsirengęs žmogus (šviesus žmogus), stambesnio kūno sudėjimo, šviesių plaukų arba su šviesia kepure. Tamsus žmogus prieina prie konteinerių link šviesaus žmogaus, stovi taip, kad konteineriai jam už nugaros. Šviesiai apsirengęs žmogus prieina prie tamsiai apsirengusio žmogaus, stovi ant važiuojamosios dalies. Tamsus žmogus stovi aukščiau ant bordiūro. Jie kalbasi, gestikuliuoja. Tamsiai apsirengęs žmogus rodo ranka į konteinerius. Šviesus žmogus užlipa ant bordiūro ir atsistoja priešais tamsų žmogų, labai arti jo, atrodo vos ne priekine kūno dalimi jį stumdamas, gestikuliuoja dešine ranka. 10:17:55 val. šviesus žmogus loštelėja, pasisuka, tuo metu tamsiai apsirengęs vyras kažką padeda ant konteinerio, matosi lyg smūgis kaire ranka į veidą, dešinę jo pusę šviesiam žmogui, jo metu jis loštelėja. Abu susikibę rankomis stumdosi, abu krenta ant žemės prie krūmo. Šviesus žmogus krenta ant sėdmenų ir nugaros, iškarto krenta ir tamsus žmogus, nukrenta šalia šviesaus dešinėje jo pusėje, jie dar kurį laiką susikibę rankomis grumiasi, guli, tada tamsus žmogus keliasi, šviesus žmogus sėdasi. Atsistojęs tamsus žmogus jėga ištraukia savo ranką iš šviesaus rankų ir skubiai eina link konteinerio. Šviesus žmogus apsiverčia keturpėsčias, atsistoja. Tamsus žmogus pasiima kažką nuo konteinerio ir skubiai nueina link namo Nr. (duomenys neskelbtini) (10:18:23 val.). Šviesus žmogus eina prie automobilio, grįžta prie konteinerio, kažką pasiima nuo žemės, vėl eina prie automobilio. Apie 10:20:15 šviesiai apsirengęs žmogus ateina nuo automobilio ir atsineša du maišus, kuriuos ramiai deda į šiukšlių konteinerį. Po to dar tris kartu eina į automobilį, ima maišus, dėžes ir neša juos, išmeta į konteinerį. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad nukritus ir tamsiam žmogui atsikėlus jis spirtų šviesiam žmogui. Įraše tokio spyrio nei būtent tuo momentu, nei kitu įraše nėra. Tamsus vyras atsikėlęs skubiai ištraukia ranką ir šviesaus vyro rankų ir nueina. Įraše, kai vyksta grumtynės tarp dviejų asmenų (apie 10:18:15 val.), lyg tai matosi, kaip atsidaro priekinės keleivio durelės (matosi kažkoks šviesus šešėlis, panašus į šviesių durelių atidarymą).

Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos B. B. M. parodymai, vaizdo įrašas ir specialisto išvada, bei specialistės Rasos Gaidienės paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad A. L. 2021-09-23, apie 11.06 val., gyvenamojo namo kieme, netoli šiukšlių konteinerių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka trenkė nukentėjusiajai D. M. į dešinįjį žandą, suėmęs rankomis už striukės pastūmė link krūmų, dėl ko nukentėjusioji D. M. parkrito ant žemės. Tokiais veiksmais D. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame žande, poodinė kraujosruvą kairėje krūtyje, kairiajame žaste, dešiniajame klube, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, taip pat sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdydamas. Specialistė Rasa Gaideinė teismo posėdyje patvirtino, kad sužalojimas dešiniame žande būdinga smūgiui, nėra būdingas griuvimui, nes žandas neatsikišęs, o griūnant būtų ir kitų sužalojimų. Sužalojimas ant krūtinės būdingas smūgiui, paspaudimui. Teismo posėdyje parodžius vaizdo įrašą, ji patvirtino, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti jame užfiksuotomis aplinkybėmis.

Taigi, remiantis ištirtais įrodymais šios kaltinime nurodytos aplinkybės konstatuotinos neabejotinai. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis spyrė nukritusiai nukentėjusiajai į krūtinės sritį, kadangi įraše matyti, jog jis to nedarė. Kadangi likusiais veiksmais nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukeltas fizinis skausmas, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

A. L. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė neskirta.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis A. L. anksčiau neteistas, todėl skiriant bausmę turi būti todėl skiriant bausmę jam turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

A. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, pensininkas, susituokęs, (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 155-157). Duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka arba buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo dėl to, kad ši savo šiukšles atvežė išmesti į namo, kuriame gyvena kaltinamasis, konteinerius. Kilus šiam konfliktui, nukentėjusioji žodžiu konfliktavo, vėliau, kaip matyti vaizdo įraše ji tyčia žengė žingsnį ir atsistojo priešais kaltinamąjį, labai arti jo kūno, tyčia savo kūnu vos ne stumdama jį. Toks elgesys ir kūno kalba demonstruoja nepagarbą kitam asmeniui ir asmeninei erdviai, privatumui ir kūno neliečiamumui, bei rodo tokio asmens atžvilgiu agresiją, o visa tai iššaukia agresyvų kito asmens atsaką. Tai nepateisina kito kaltinamojo smurto naudojimo, bet toks bendravimas ir elgesys sprendžiant konfliktus taip pat nėra tinkamas, pagarbus ir taktiškas. Atsižvelgiant į tai, šį nukentėjusiosios elgesį teismas vertina kaip provokuojantį ir toje situacijoje pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, 55 straipsniu, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sankcijoje numatytas bausmių rūšis, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti 20,01 eurų nuostolių, susijusių su gydymo paslaugų teikimu D. M. (t. 1, b. l. 38-42). Kadangi kaltinamasis pripažintinas kalti nežymiai sužalojęs D. M., nukentėjusioji kreipėsi dėl to į gydymo įstaigą, jai buvo teikiamos gydymo paslaugos. Išlaidas joms patvirtina į bylą pateikti duomenys. Atsižvelgiant į tai Teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje D. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad patyrė fizinį skausmą, sumažėjo bendravimo galimybės (negalėjo tinkamai atlikti savo darbo, nesijautė pilnaverčiu žmogumi), patyrė dvasinius išgyvenimus.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė neturinę žalą. Prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, suduoti smūgiai, ji stumdyta, pargriauta. Dėl to patyrė poodinę kraujosruvas dešiniajame žande, kairėje krūtyje, kairiajame žaste, dešiniajame klube, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje bei fizinį skausmą, visa tai sukėlė nežymus sveikatos sutrikdymą. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, juo nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl smurto jautė skausmą, nurodo, jog patyrė nepatogumų vykdydama darbines pareigas, nes veide atsirado mėlynė. Dėl viso to nukentėjusioji patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus. Taip pat atsižvelgiama į smurto intensyvumą – jai padaryta 6 kraujosruvos, jos padaryta ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į provokuojantį nukentėjusiosios elgesį. Įvertinus visa tai manytina, kad šiuo atveju pakankama kompensacija yra 700 eurų neturinės žalos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. L. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), per 5 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančiųjų institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. L. 20,01 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. L. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios D. M. naudai.

1 kompaktinį diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.