- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-30
- Bylos Nr.
- I-299-513/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Irena Stulpinienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Klaipėdos VGTPT
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Klaipėdos VGTPT direktoriumi R. V. dėl 2008-03-15 Klaipėdos VGTPT sprendimo Nr. 387-310-B/08 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas J. S. 2008-03-18 pateikė skundą atsakovei - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-03-15 sprendimą Nr. 387-310-B/08. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą byloje prieš valstybę, nes atsisakymas prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams bei LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatoms, be to, jis prašė nusišalinti direktorių nuo klausimo sprendimo (b.l. 4-5).
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad skundas nepagrįstas, nes dėl neteisėtų teismo veiksmų civilinėje byloje patirtos žalos faktas negali būti preziumuojamas, pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuri buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl atstovavimas byloje neperspektyvus. Nurodo, kad atsakovės atstovas byloje nedalyvaus (b.l. 16-18).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas (LR ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo žinioje nuo 2008-01-24 yra civilinė byla pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teisėja L. J. byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu nedalyvauja, 2008-05-26 16 val. paskirtas antrasis parengiamasis posėdis (b.l. 9, 12, 27-28, 37). 2008-03-15 pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje „ruošti procesinius dokumentus, atlikti reikalingus procesinius veiksmus, atstovauti byloje bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas iki pilno bylos išnagrinėjimo“. Prašyme nurodė, kad dėl „neteisėtų teisėjo veiksmų patyrė žalą. Klaipėdos miesto apylinkės teisme užvesta civ. byla Nr. 2-2283-37/07, kurioje pradėtas civilinis procesas dėl žalos atlyginimo. Būtina kvalifikuota teisinė pagalba bylos aplinkybėse. Teismo posėdis paskirtas 2008-05-12 09.30 val. Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Klaipėdos VGTPT direktorių prašau nušalinti dėl esančio interesų konflikto“ (b.l. 10).
2008-05-15 sprendimu Nr. 387-310-B/08 Klaipėdos VGTPT atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą byloje dėl žalos atlyginimo, nes pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus (b.l. 29-31). Nurodė, kad Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytas išsamus teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų sąrašas, kada valstybė atlygina žalą, o pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su 2007-05-18 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. S. skundą dėl 2007-03-27 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo. Pažymėjo, kad nėra įrodymų dėl patirtos žalos, aukštesnės instancijos teismas užtikrina bylas nagrinėjančių teisėjų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. 2007-12-22 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino 2007-05-18 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, nes pirmosios instancijos teismas teisminių ginčų metu nepadarė pertraukos ir nesudarė pareiškėjui galimybės pareikšti teisėjai nušalinimą, kadangi pareiškėjui kilo abejonių dėl teisėjos nešališkumo (b.l. 38-44).
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai (skundžiamo sprendimo priėmimo dieną galiojusi redakcija) numato atvejus, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama dėl to, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. 2007-01-08 nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad paminėtų aplinkybių egzistavimas turi būti paremtas faktiniais konkrečios bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą (administracinė byla Nr. A8-50/2007).
2008-01-24 pareiškėjas J. S. surašė ir pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti ieškinį valstybei su trečiuoju suinteresuotu asmeniu teisėja L. J. dėl 60 000 Lt žalos atlyginimo, ieškinys 2008-02-04 buvo priimtas nagrinėti (b.l. 50-51). 2008-03-12 nutartimi teisėja pašalinta iš trečiųjų asmenų (b.l. 25). Atsakovo atstovė nesutinka su ieškiniu, nes nėra deliktinei atsakomybei reikalingos sudėties, nutartis buvo panaikinta tik dėl to, kad teisėja nesprendė nušalinimo klausimo (b.l. 26). Žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš teisėjos šališkumo, atviros nepagarbos demonstravimo, procesinių normų, susijusių su jo teise į nešališką teismą, pažeidimu, pavėluotu apeliacinio skundo dėl nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje išsiuntimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teigia, kad gindamas savo teises ir interesus patyrė didelius nepatogumus ir išgyvenimus, nes turėjo ruošti procesinius dokumentus, gaišti darbo laiką, patirti žalą dėl negauto atlyginimo, apmokėti transporto išlaidas. Priverstas bylinėtis teisme, todėl sutriko sveikata, išgyvenimai dėl bylos neigiamai veikia sveikatą, trumpina gyvenimo trukmę (b.l. 50-51).
Atsakovė atsisakymą skirti antrinę teisinę pagalbą motyvavo tuo, kad įstatymas nenumato pagrindo atlyginti žalą dėl ieškinyje nurodytų teisėjo veiksmų, todėl reikalavimai nepagrįsti ir atstovavimas neperspektyvus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo argumentu. Nors LR CK 6.272 straipsnyje nenumatytas atvejis dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo veiksmų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos), tačiau civilinėje byloje žala kildinama ne tiek iš bylos nagrinėjimo, kiek iš asmens pažeistos teisės į nešališką teismą. Tai, kad ši teisė buvo pažeista, nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Teismų įstatymo 5 straipsnyje kaip teismų darbo organizavimo principas ir 34 straipsnio 1 dalyje - kaip bylos nagrinėjimo principas, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino neteisėtą nutartį, tačiau žalos atlyginimo reikalavimas nėra aiškiai nepagrįstas, į klausimus - ar turi asmuo šiuo atveju teisę į žalos atlyginimą, ar yra deliktinei atsakomybei atsirasti reikiamų elementų sudėtis, gali atsakyti tik teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą. Faktas, kad pareiškėjas civilinėje byloje nepateikė įrodymų apie patirtą žalą nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad reikalavimas yra nepagrįstas jau vien todėl, kad įrodymai gali būti pateikti iki priimant nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Atstovavimo neperspektyvumas yra akivaizdus tik tada, kai tai galima nustatyti iš pareikšto ar ketinamo pareikšti reikalavimo, pvz., dėl senaties termino arba kai veiksmų ar procesinio sprendimo apskundimas nenumatytas įstatyme ir panašiai. Todėl negalima teigti, kad individualus administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų skundžiamas sprendimas naikinamas kaip neteisėtas iš esmės (LR ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovė savo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo nusišalinti Klaipėdos VGTPT direktoriui, tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, jog skundo argumentai dėl pareiškėjo ir Klaipėdos VGTPT direktoriaus esamo interesų konflikto nebuvo patvirtinti įrodymais pateikiant prašymą atsakovei bei nagrinėjant bylą teisme, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-2283-37/2008 dėl žalos priteisimo turi būti nagrinėjamas iš naujo (žr. 2008-03-31 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-608/2008).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 85-87 straipsniais,
nusprendžia:
Skundą patenkinti, panaikinti 2008-03-15 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 387-310-B/08 kaip nepagrįstą ir J. S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-2283-37/2008 dėl žalos priteisimo iš valstybės perduoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nagrinėti iš naujo.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį tesimą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.