Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas A. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas ir nuginčyti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašuose esančius duomenis, kad A. G. M. yra M. M. tėvas; nustatyti, kad atsakovas R. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisti iš atsakovo R. V. M. jo sūnaus M. M. išlaikymui periodines išmokas po 800,00 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo R. V. M. 7500,00 Lt išlaikymo sūnui M. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.; nustatyti nepilnamečio M. M. gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina L. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu R. V. M. susipažino 2000 m. vasarą, su atsakovu bendravo intymiai, tačiau epizodiškai, nes žinojo, kad atsakovas turi šeimą. Kartą susipykus, santykiai bei bendravimas nutrūko ir po kelių savaičių susipažino su atsakovu A. G. M., pradėjo bendrauti, planuoti bendrą ateitį ir netrukus pasijuto, kad laukiasi kūdikio. 2002 m. gruodžio 18 d. gimė sūnus M. M.. Jai buvo žinoma, kad biologinis sūnaus M. tėvas - atsakovas R. V. M., o ne A. G. M., tačiau, kadangi kartu su A. G. M. gyveno kaip šeima, A. G. M. tėvystę pripažino ir sūnaus M. gimimo liudijime vaiko tėvu yra įrašytas A. G. M.. Apie tai, kad R. V. M. turi sūnų informavo iš karto po vaiko gimimo. Tuo metu atsakovas R. V. M. gyveno su šeima, todėl sutarė, kad jis padės išlaikyti sūnų ir per mėnesį skirs po 500 Lt. Tačiau išlaikymą atsakovas mokėjo nereguliariai, o ir mokamos išlaikymui sumos kas metai vis mažėjo. Mano, kad tokie atsakovo veiksmai kaip išlaikymo vaikui mokėjimas yra pakankamas įrodymas, kad atsakovas R. V. M. pripažįsta faktą, kad jis yra M. M. tėvas. Sūnaus M. M. gimimo liudijime jo tėvu nurodytas kitas asmuo - A. G. M., todėl sūnaus gimimo liudijime nurodyti duomenys turi būti nuginčyti, nes priešingu atveju būtų pažeista sūnaus M. teisė žinoti ir būti tikram, kas yra jo biologinis tėvas. Nepilnamečio sūnaus M. gyvenamoji vieta būtų nustatytina su ja, jo motina, L. K., nes sūnus su ja augo nuo pat gimimo, ji jį globoja ir rūpinasi, o su savo tikruoju tėvu sūnus visiškai nebendrauja. Atsakovas R. V. M. išlaikymą sūnui M. moka labai nereguliariai, po 200 Lt - 450 Lt per mėnesį. Tokių tėvo mokamų lėšų visapusiškam sūnaus poreikių patenkinimui nepakanka. Jos turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, gyvena santuokoje su A. K., turi kitą sūnų - Ą. K., gimusį (duomenys neskelbtini), todėl šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, vaiko auginimo pašalpa yra apie 1600,00 litų per mėnesį. Be pareigos prisidėti prie kito savo vaiko išlaikymo, moka ilgalaikį kreditą, po 2330,20 Lt kas mėnesį. Jai padeda sutuoktinis A. K., tačiau jis neturi pareigos išlaikyti R. V. M. sūnaus. Atsakovo R. V. M. turtinė padėtis yra gera, jis turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja, dirba vadovaujantį darbą, yra įmonės vadovas, todėl prie sūnaus M. išlaikymo gali prisidėti ženkliai daugiau ir neapsiriboti vien tik būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu, kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi. Sūnui išlaikyti reikia 1400 Lt per mėnesį, sūnus nori sportuoti, iki šiol lankė krepšinį, dabar futbolą, už kurį per mėnesį reikia mokėti 30 Lt, šachmatų būrelis – 40 Lt per mėnesį, dailės būrelis – 25 Lt, maitinimas mokykloje – 80 Lt per mėnesį, sūnaus draudimas – 100 Lt per mėnesį. Sūnus turi problemų su rega, serga astigmatizmu, todėl nešioja akinius, kuriuos būtina keisti kas antri metai. Akinių kaina vidutiniškai - 150 Lt, vitaminams akims stiprinti per mėnesį išleidžia nuo 30-35 Lt. Vaiko tėvas R. V. M. sūnų M. išlaikė tik dalinai, jo išlaikymui kiekvienais metais skirdamas vis mažiau lėšų. 2006 m. atsakovas vaikui mokėjo sutartą 500 Lt sumą, 2007- 2008 m. - 450 Lt, 2009 m. jau skyrė tik nuo 200 Lt iki 450 Lt per mėnesį, o nuo 2010 m. mokėjo tik po 200 Lt. Vadovaudamasi CK 3.200 straipsnio nuostata, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. V. M. 7400 Lt išlaikymo sūnui M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d., nes atsakovas per nurodytą 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui, į ieškovės sąskaitą sūnaus išlaikymui pervedė tik 10600 Lt, nors turėjo pervesti 18000 Lt.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio sū­naus M. M. išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsako­vo R. V. M. nepilnamečiui sūnui M. M. išlaikymui periodines išmokas po 800 Lt kas mė­nesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimui teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo R. V. M. ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas, priimtas nepilnai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių turtinės padėties:

1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes skirti vaikui pakankamo dydžio išlaikymą. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus M. turtines teises į išlaikymą. Atsakovas nuosavybės teise valdo 5/100 dalį komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 105 kv. m. jam priklausančių minėtų patalpų yra atidavęs panaudai UAB „Komteksta“, kurios direktorius yra jis pats ir kurios akcininke yra jo mama. Toks neatlygintinas komercinių patalpų naudojimas vertintinas kaip tyčinis sąmoningas turtinės padėties bloginimas. Jeigu atsakovas šiuo turtu nesinaudoja, leidžia tretiesiems asmenims - pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, naudotis juo neatlygintinai, darytina išvada, kad atsakovui šis turtas yra nereikalingas, todėl gali šį turtą pasiūlyti vaiko išlaikymui natūra, vietoje prašomų priteisti periodinių mokėjimų, kurių neva neišgali mokėti. Teismas vertino tik atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio, tačiau nevertino visų kitų atsakovo pajamų. Atsakovas yra sveikas, darbingas, turintis aukštąjį išsilavinimą, neturintis išlaikytinių. Jis nuo 2004 m. kovo mėnesio vadovauja sėkmingai dirbančiai UAB „Komteksta". Šios bendrovės apyvarta 2010 - 2011 m. siekė 2 000 001 - 3 000 000 Lt, įmonė stabiliai išlaiko gerus mokumo parametrus. Tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis kaip šios įmonės vadovo siekia tik 1550 Lt. Iš teismo išreikalautų atsakovo turto ir pajamų deklaracijų (t. 2, b. l. 13, 16, 20) matyti, kad jis turėjo turto pardavimo ir kitų pajamų. Iš viso 2011 m. atsakovo pajamos iš darbo užmokesčio ir turto pardavimo siekė 101715 Lt. Išrašai iš atsakovo banko sąskaitų (t. 2, b. l. 7) taip pat patvirtina, kad atsakovas disponuoja ženkliai didesnėmis lėšomis, nei jis nurodė atsiliepime - vien per 2012 m. pirmąjį pusmetį pajamų apyvarta jo sąskaitoje buvo 72 000 Lt. Atsakovas gyvena jam priklausančiame prabangiame 301,76 kv. m. ploto name, su kiemo statiniais adresu (duomenys neskelbtini), esančiame 12,38 a žemės sklype. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 56 300 Lt. Gyvenamojo namo rinko vertės pagal 2012 m. namo draudimo sutartį yra 700 000 Lt. Akivaizdu, kad žmogus, gaudamas per mėnesį 1550 Lt pajamų, negalėtų gyventi tokiame name ir jį tinkamai išlaikyti. Be to, atsakovas realiai valdo finansinį turtą - UAB „Komteksta“ ir UAB „Riviarta“ akcijas. Šie faktai patvirtina, kad atsakovas nėra sąžiningas ir slepia savo tikrąsias pajamas, o jo turtinė padėtis laikytina itin gera ir 800 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui M. teikti išgali.

2. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaidas. Sūnus M. lanko šachmatų, dailės būrelius, futbolo mokyklą, vyksta su klase į ekskursijas, teatrus, kas kainuoja 300-350 Lt per mėnesį; yra apdraustas kaupiamuoju draudimu, už kurį reikia mokėti 100 Lt per mėnesį; vasarą sūnus važiuoja į stovyklą; vaiko vežiojimas, t. y. kuro sąnaudos, į mokyklą, būrelius, esančius skirtingose miesto dalyse, papildomai kainuoja 250 Lt per mėnesį, vaikas lanko mokykloje popietinę grupę, kuri kainuoja 100 Lt/mėn.; mokykloje kasdien valgo pietus, už kuriuos per mėnesį reikia mokėti apie 80 Lt; kasmet yra perkamos mokyklinės pratybos; šį rugsėjį pradėjo lankyti plaukimą Kauno plaukimo mokykloje (Šilainiuose), už kurį reikia mokėti 35 Lt per mėnesį; vaikas turi ir specialiųjų poreikių - regos sutrikimų (serga astigmatizmu), dėl kurių jam kas metai keičiami akiniai, būtini vitaminai akims, gydytojų patikrinimai. Nurodydama 800 Lt išlaikymo dydį ieškovė atsižvelgė į specifinius vaiko poreikius ir būsto išlaikymo išlaidas, sūnaus augimo, mokymosi sąlygas. Ieškovė vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia apie 1400 Lt, be to augina dar vieną mažametį vaiką, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Sūnus M. nuo gimimo gyvena su ieškove, dėl ko jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Taip pat įvertinus pateiktas sąskaitas už būsto išlaikymą, kredito už butą įmokas, vaiko amžių, jo poreikius ir šalių galimybes, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui tik 500 Lt, palikdamas didesnį išlaikymo dydį ieškovei. Be to, tokį išlaikymą atsakovas vaikui teikė tik jam gimus, taip pat 2006 metais, o per dešimt metų vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Todėl 800 Lt iš atsakovo prašomas priteisti sūnaus išlaikymo dydis kartu su ieškovės teikiamu 600 Lt išlaikymu yra ta suma, kuri yra pagrįsta ir pakankama vaiko būtinų poreikių patenkinimui.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. M. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23d. sprendimą panaikinti iš dalies: vaiko M. M. išlaikymui priteisti 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikui sueis 18 metų; ieškinį dalyje dėl 7400 Lt įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. atmesti; reikalavimus dėl žyminio mokesčio, advokato išlaidų priteisimo, pašto išlaidų ir žyminio mokesčio valstybės naudai, sumažinti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai; likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 500 Lt sūnaus išlaikymui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Apeliantas nurodo, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1550 Lt, o išlaidos per mėnesį sudaro 862,80 Lt (kreditas 377 Lt, namo draudimas kreditui užtikrinti 27,80 Lt, turto apsauga (privaloma) 60 Lt, turto draudimas 24,50 Lt, vaistai nuo spaudimo 30 Lt, autobuso bilietas Lapes-Kaunas-Lapes 30 dienų - 336 Lt, žemės mokestis 7,50 Lt). Namo komunalinės paslaugos (gyvena du deklaruoti žmonės) viso 659:2 =330 Lt. Taigi, pragyvenimui lieka 358 Lt. Todėl išgali mokėti po 200 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, nes teismo priteista suma 500 Lt yra pernelyg didelė ir nepagrįsta įrodymais. Be to, apelianto nuomone, 10 metų sūnui išlaikyti yra pakankama 400 Lt suma per mėnesį, būtent kuri, lygiomis dalimis ir turi būti padalinta tarp šalių. Tai, kad su amžiumi vaiko poreikiai didės, nėra pagrindas jau dabar priteisti didesnį išlaikymo dydį, nes, pasikeitus aplinkybėms ir išaugus vaiko poreikiams, ieškovė bet kada turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog vaikui per mėnesį išleidžia 1200 Lt. Ieškovė pateikė teismui perdėtai dideles pinigų sumas, neva reikalingas vaiko išlaikymui. Tuo tarpu atsakovo nurodytos lėšos yra realios ir pakankamos vaiko poreikiams patenkinti. Teismas nepagrįstai prioritetiškai vadovavosi tik nepilnamečio vaiko interesais, netinkamai vertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nes ieškovė turi jai priklausančio turto, turi vyrą, kuris, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, apmoka už būstą ir kitas išlaidas. Tuo tarpu atsakovo turtą sudaro tik darbo užmokestis ir menkas turtas, kuris yra naudojamas pagal Panaudos sutartį ir neduoda jokių pajamų. Be to, teismas nemotyvavo išlaikymo nuo 2011-09-22 priteisimo. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. šiuo atveju nuo DNR ekspertizės akto surašymo dienos - 2012-04-18.

2. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas nurodo, kad jis visada, pagal galimybes, teikė pagalbą ieškovei gera valia. Turtas, kurį jis turi, yra įkeistas bankui ir sudaryta Panaudos sutartis. Byloje nėra įrodymų, jog jis gautų kitos rūšies pajamų, užsiimtų kita veikla, kaip tai nurodė ieškovė, todėl teismas šiuos ieškovės argumentus turėjo laikyti neįrodytais. Apelianto turtinė padėtis nėra gera, jis yra tokio amžiaus, kad kvalifikaciją atitinkantį ir daugiau apmokamą darbą rinkoje rasti yra pakankamai sudėtinga, todėl jis finansiškai nepajėgus sumokėti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Be to, ieškovė ilgai delsė išspręsti sūnaus tėvystės klausimą, vaikas visą tą laiką turėjo tėvą - A. G. M.. Ieškovė į teismą kreipėsi tik praėjus dešimčiai metų, todėl toks elgesys vertintinas kaip nepagrįstas atsakovo išlaikymo pareigos apsunkinimas. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jį reikalauti (CK 3.200 str.). Vaiko gimimo liudijime, vaiko tėvas nurodytas A. G. M., todėl jis ir turėjo pareigą vaiką išlaikyti iki buvo nustatyta, kad vaiko tėvas yra R. V. M.. Biologinė tėvystės tyrimo ekspertizė buvo atlikta 2012 m. balandžio mėn., todėl tik nuo šios datos galėtų būti tenkinamas reikalavimas prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą. CK 3.200 str. taikymui teisiškai reikšmingas vaiko tėvo žinojimas apie pareigą išlaikyti vaiką, nes negalima įpareigoti vykdyti pareigą, apie kurią asmuo nieko nežino. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nevertino ir nepasisakė dėl to, kad vaiko tėvas 10 metų buvo G. M.. Ieškovė, gimus vaikui, melagingai teigė G. M. ir apeliantui, kad kiekvienas iš jų yra vaiko tėvas, taip reikalaudama sau materialinės paramos. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog dėl ieškovės veiksmų ir melagystės dėl vaiko tėvystės, atsakovui nebuvo žinoma apie tai, kad jis yra šio berniuko tėvas. Jam buvo ribota galimybė bendrauti su berniuku ir dėl to padaryta moralinė žala. Laikytina, kad teismas galėjo taikyti CK 3.200 straipsnį tik nustatęs, jog apeliantas žinojo, kad Mantas yra jo sūnus bei vengė jam teikti išlaikymą. Akivaizdu, jog apeliantas neturėjo nei moralinių, nei teisinių prielaidų rūpintis vaiku, apie kurio tėvystę jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma.