- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 1-613-926/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19047-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- R. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenama vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 veikos) padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2015-04-02 apie 20.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo sugyventinę J. A., ko pasekoje ji galva atsitrenkė į duris, bei ranka vieną kartą sudavė jai į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos narei nukentėjusiajai J. A..
Be to, jis 2015-12-31 apie 22.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu mažiausiai vieną kartą sudavė savo sugyventinei J. A. į veidą, ir taip mušdamas bei smurtaudamas J. A. sukėlė fizinį skausmą bei dėl nosies sumušimo su muštine žaizda nosies nugarėlėje, poodinių kraujosruvų abiejų akių apatiniuose vokuose sukėlė savo šeimos narei nukentėjusiajai J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.
K. R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine J. A. ir jos sūnumis R. A. ir Ž. A.. 2015-04-02 apie 20.00 val. grįžo sugyventinė J. A. namo ir verkė dėl savo žuvusio sūnaus D. A.. Tuomet ėmė priekaištauti R. G., nes jis jos nepaguodžia ir J. A. jį stumtelėjo. R. G. stūmė J. A. atgal, todėl ji su galva atsitrenkė į duris, po to tiksliai neatsimena, kad būtų sudavęs jai į veidą, tačiau teigia, jog tiksliai neatsimena, kadangi buvo išgėręs. Dėl tokio savo elgesio labai gaili. Sugyventinės J. A. atsiprašė (b. l. 54). 2015-12-31 kartu su sugyventine J. A. ir kaimynu Jonu šventė naujus metus. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir J. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinė sudavė tris smūgius rankos kumščiu, todėl jis sugriebė sugyventinės ranką ir staigiu judesiu užsuko jai už nugaros. Po to ji krito veidu į grindis. Jis išėjo į laiptinę parūkyti, o grįžęs rado sugyventinę kruvinu veidu. Jis išvalė grindis nuo kraujo, o sugyventinė išėjo iš namų ir užrakino duris. Po kurio laiko grįžo J. A. kartu su policijos pareigūnais. Dėl šio konflikto nuoširdžiai gailisi (b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2015-04-02 apie 20.00 val., grižo iš kapinių į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama J. A., dviem sūnumis Ž. A. ir R. A.. Atėjusi į kambarį pradėjo verkti dėl žuvusio savo sūnaus D. A.. Tuo metu atėjo sugyventinis R. G. ir ėmė priekaištauti, todėl ji R. G. pastūmė, o jai išėjus iš kambario, R. G. stipriai pastūmė ją, dėl ko ji susitrenkė su galva į duris. Taip pat R. G. priėjęs trenkė į kairę veido pusę, todėl ji iškvietė policiją. G. jos atsiprašė (b. l. 19, 20). 2015-12-31 apie 22.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), gėrė kartu su sugyventiniu R. G.. Kažkuriuo metu jis išėjo į laiptinę, nes buvo pasislėpęs alaus, todėl ir ji išėjo paskui jį. Ji paklausė, kodėl jis laiptinėje geria, tai jis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, todėl ji trenkė sugyventiniui į veidą. R. G. laiptinėje trenkė jai į galvą, bet fizinio skausmo ji nepatyrė. Po to jiems einant į kambarį, R. G. smarkiai tempė ją už rankos, todėl ji nugriuvo veidu į grindis bei susižalojo nosį (b. l. 47-48).
2015-04-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad pareiškėja J. A. kreipėsi į policiją 2015-04-02, kad 20.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis R. G. sudavė jai du smūgius į veidą (b. l. 9-10).
2015-04-02 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad smurtą patyrusi J. A. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis R. G., kuris ją smaugė ir rankomis trankė per veidą (b. l. 11-12).
2015-06-01 Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19047-15 ir atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymo, BK 38 str. pagrindu, įtariamajam su nukentėjusiąja J. A. susitaikius (b. l. 25).
2016-01-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad smurtą patyrusi J. A. paaiškino, kad sugyventinis R. G. smogė jai į galvos sritį, taip sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą. Ant J. A. veido matėsi smurto žymės – sumušta nosis, kraujosruva galvos srityje. Pranešėją sumušė jos sugyventinis. Ranka smogė į galvą ir sužalojo nosį (b.l. 30-33).
2016-01-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G10/2016(02) nurodyta, kad J. A. konstatuota nosies sumušimas su muštine žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja, ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 40).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3489 užfiksuota, kad 2016-01-01, 00 val. 55 min. R. G. nustatytas 3,34 promilių girtumas (b. l. 74).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie R. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. 2015-04-02 ir 2015-12-31 smurtavo prieš savo sugyventinę J. A., dėl ko pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 90-91).
R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
K. R. G. neteistas, tačiau ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, šią veiką padarė nepraėjus metams (2015-12-31), todėl pagal BK 38 str. 4 d., ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (b. l. 76, 77); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 80, 82); nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, sunkių pasekmių nesukėlė, žala atlyginta, atsiprašė sugyventinės. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlytas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarė analogišką veiką, į sukeltas pasekmes, neskirtinas, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.) bei prokurorės pasiūlytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.). Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 str. taisyklėmis. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. R. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-01-01 00.15 val. iki 2016-01-02 12.45 val. (dvi paras) (b. l. 63, 67).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir nuteisti:
- pagal BK 140 str. 2 d. (2015-04-02 įvykis) – 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
- pagal BK 140 str. 2 d. (2016-01-01 įvykis) – 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 str. į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, prilyginant 1 sulaikymo dieną 2 laisvės apribojimo dienoms.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
I. R. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.