Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio raj., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų 22 str. 1d. ir 178 str. 4 d., BK 178 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. pasikėsino pagrobti svetimą nedidelės vertės turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2013-01-24, apie 22.10 val., Ąžuolyno g. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini) sporto klube „S.“, E. P. iš nukentėjusiojo A. F. tribūnoje paliktos kuprinės paėmė 300 Lt, kuriuos įsidėjo į savo kelnių kišenę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta nukentėjusiojo.

Be to ji pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2013-01-24, apie 23 val., Ąžuolyno g., Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini) sporto klube „S.“, kaltinamoji iš nukentėjusiojo E. K. tribūnoje paliktos sportinės rankinės kišenėlės ištraukė rankinį laikrodį „Armani AR0547“, kainuojantį 1200 Lt, iš nukentėjusiojo piniginės paėmė 160 litų, kuriuos įsidėjo į kelnių kišenę, ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ji tikrai su draugais lankėsi minėtame sporto klube. Į sporto klubą „S.“ atvyko su draugais, kurie nuėjo žaisti. Tuo metu buvo šiek tiek išgėrusi, todėl priėjo prie gulinčios kuprinės, paėmė pinigus. Kai vaikinas pastebėjo, pinigus jam grąžino, bet jis iškvietė policiją. Iš kito vaikino irgi paėmė pinigus, bet laikrodžio tikrai neėmė. Kai atvažiavo policija, neprisipažino vogusi, nes kai grąžino pinigus, vaikinas pasakė, kad policijos nekvies. Policiją iškvietė pirmas vaikinas. Pinigus iš abiejų kuprinių paėmė vienu metu, kadangi jos buvo šalia. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad A. F. pamatė vagystę, todėl jam grąžino pinigus, o kadangi E. K. vagystės nematė, tai jam ir negrąžino. Pinigai buvo piniginėse. Vogė, nes tuo metu turėjo finansinių problemų, išėjo iš pirmo darbo, ten nieko nesumokėjo, reikėjo užsimokėti už butą, pinigus vienam grąžino ir kitam grąžins, bet laikrodžio tikrai neėmė.

Nukentėjusysis A. F. teismui paaiškino, kad iki įvykio kaltinamosios nepažinojo. Tą ketvirtadienio vakarą vyko treniruotė, į kurią kaltinamoji atvažiavo su savo draugias, kuriuos nukentėjusysis pažinojo. Žaidė trimis komandomis, t.y. tuo metu, kai dvi komandos žaidžia, trečia komanda ilsisi. Vienos pertraukėlės metu pastebėjo, kad kaltinamoji prisėdo prie jo daiktų ir skubiai nuo jų atsitraukė, iškart patikrino savo piniginę ir nerado pinigų, todėl pasikvietė kaltinamąją ir liepė geruoju grąžinti pinigus. Kadangi ji to nepadarė, nukentėjusysis neleido jai išeiti, iškvietė policiją. Policijai dar neatvykus ji bandė išmesti pinigus. Kaltinamoji turėjo ir daugiau pinigų, todėl pagalvojo, kad gal ir iš kitų pavogė. Mergina pinigus atrinkinėjo iš krūvos ir nukentėjusysis pasiėmė 300 Lt. Ji prašė nesakyti draugams, bet jie suprato, kas nutiko. Atvykus policijai pasakė, kad pinigus grąžino, todėl pareiškimo nerašys, parodė, kur ji sėdi. Kartu buvusiems pasiūlė pasitikrinti savo daiktus. Kitą dieną jam paskambino pareigūnas ar treneris, paklausė dėl to įvykio, tada ir sužinojo, kad ir iš kito nukentėjusiojo pavogė laikrodį ir pinigus. Finansinių pretenzijų neturi. Atsakydamas į prokurorės klausimą, nukentėjusysis patikslino, kad kaltinamoji, neskaitant jo 300 Lt, turėjo ir daugiau pinigų. Jų tikrai galėjo būti daugiau negu iš kito nukentėjusiojo pavogti 160 Lt. Jo ir kito nukentėjusiojo daiktai nebuvo šalia. Kaltinamąją pastebėjo tik prie savo daiktų, o kai ėjo prie jos, ši pabėgo.

Nukentėjusysis E. K. teismui paaiškino, kad treniruotės metu matė, kad tribūnose buvo mergina, žiūrovų nebuvo daug. Negirdėjo, kad buvo kviečiama policija ir pareigūnų sporto klube nematė. Pasigedo savo daiktų po treniruotės, kai reikėjo susimokėti už aikštę. Piniginė su pinigais ir laikrodis buvo toje pačioje kišenėlėje. Nukentėjusiojo sportinė rankinė buvo palikta pakankamai aukštai. Treniruotės metu atkreipė dėmesį, kad kaltinamoji vis keitė savo vietą.

Liudytojas F. M. teismui paaiškino, kad nukentėjusysis E. yra jo draugas, o kaltinamąją matė tą dieną, kai žaidė futbolą. Į sporto klubą kaltinamoji buvo atėjusi su grupe žmonių. Ji buvo sektoriuje, kuriame žaidėjai persirenginėjo. Liudytojas labai gerai atsimena, kad jie abu su E. turėjo laikrodžius ant riešų, matė, kad E. laikrodį persirengdamas įsidėjo į savo sportinę rankinę. Kadangi galvojo, kad gali būti apvogtas, tai pasiėmė savo rankinę su daiktais ir pasidėjo ją prie linijos. Matė, kad tuo metu, kai dvi komandos žaidė, o viena komanda laukė savo eilės, vienas žaidėjas kalbėjosi su kaltinamąja. Žaidėjas, kuris kalbėjosi su šia mergina, tuo pačiu metu kalbėjo ir mobiliuoju telefonu, todėl liudytojui kilo mintis, kad kažkas atsitiko. Paklaustas, kas atsitiko, E. liepė nekreipti dėmesio. Kai varžybos pasibaigė, liudytojas sumokėjo ir išėjo iš klubo. Po dienos paskambino E., kuris pasakė, kad vakar negalėjo susimokėti už žaidimą, nes kažkas pavogė jo pinigus ir laikrodį. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad E. laikrodį buvo matęs ir anksčiau. Laikrodis buvo „Armani“ , todėl liudytojas džiaugsmingai reagavo pamatęs itališką laikrodį ant draugo rankos.

Liudytojas A. Ž. teismui paaiškino, kad su nukentėjusiuoju E. K. yra draugai, o kaltinamosios nepažįsta. Tuo metu, kai iš draugo pavogė laikrodį, liudytojo sporto klube nebuvo, bet buvo susitikę prieš tai. Tą vakarą buvo nuvažiavę pažaisti biliardo, todėl pamena, kad E. tą vakarą dėvėjo laikrodį. Biliardo klube fotografavo, yra nuotrauka, kurioje matosi tas laikrodis. Su nukentėjusiuoju kartu dirba, bendrauja, todėl žino, kas kokius jis daiktus turi. Laikrodis buvo kasdieninis E. aksesuaras.

Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės be kaltinamosios parodymų, kurių metu ji iš dalies pripažino savo kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų, liudytojų parodymų, taip pat nustatytos kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Tokiais įrodymais teismas pripažįsta sporto klubo vaizdo kamerų užfiksuotus duomenis apie tai, kad kaltinamoji ten lankėsi (b.l. 21-23). Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus liudytojų parodymus apie tai, kad nukentėjusysis E. K. tikrai turėjo „Armani“ laikrodį, kad jį nešiojo kiekvieną dieną, liudytojo F. M. parodymus, kurių metu liudytojas paaiškino, kad asmeniškai matė, kaip prieš išeidamas į aikštelę nukentėjusysis nusisegė minėtą laikrodį ir įsidėjo į rankinę (b.l.27).

Kaltinamosios parodymus apie tai, kad ji iš nukentėjusiojo E. K. sportinio krepšio pavogė tik pinigus, o neėmė laikrodžio, teismas vertina kritiškai, kadangi tokius nukentėjusios teiginius paneigia teismo ištirti įrodymai. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kad prieš treniruotę kaltinamasis į sportinę rankinę kartu su pinigine įdėjo rankinį laikrodį, teismas neturi jokio pagrindo. Teismo vertinimu, pasirinkdama tokią gynybos poziciją kaltinamoji siekia sušvelninti savo padėtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veikos pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., bei 178 str. 1d. kvalifikuotos teisingai. Ji pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta, bei pagrobė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo E. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes yra įrodytas ir pagrįstas bylos medžiaga.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, kitus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių arba jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamoji administracinė tvarka bausta, neteista, dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Psichikos sveikatos centre negydyta, į narkologinę įskaitą Vilniaus Priklausomybės ligų centre neįrašyta (b.l. 40,41, 48-50).

BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra numatytos kelios alternatyvios bausmės. Bausmės rūšies parinkimas turi maksimaliai pasitarnauti bausmės paskirčiai ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamoji pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą ir padarė nesunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą. Viena iš kaltinamosios nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusiajam E. K. padaryta materialinė žala nėra didelė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamajai skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti parenkant laisvės apribojimo bausmes, jų dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis ir bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 48 str. 2 d. numatyto šios bausmės vidurkio.

Kaltinamajai iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307, 426-432 str., teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1d. ir 178 str. 4 d., bei nubausti ją 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

E. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., ir nubausti ją 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. K. padarytą turtinę žalą ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti E. P., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu (BK 48 str. 10 d.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę, paskirtą E. P., – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Iš E. P. priteisti E. K. 1360 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt litų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.