Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu Nr. 93-958 nutarta taikyti nuteistajam D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 5 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 30 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 42 iki 30 balų. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį keturis kartus buvo skatintas, teigiamos nuostatos į priežiūrą. Dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, kaltę pripažįsta, adekvačiai analizuoja nusikaltimo padarymą sąlygojusias aplinkybes. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

D. A. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 11 m. laisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis pakeisti: panaikinta nuosprendžio ir nutarties dalis dėl D. A. nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir ši bylos dalis nutraukta, nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, skirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 5 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. A. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis skatintas, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne vieną nusikalstamą veiką, du iš kurių priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje, neatlikta paskirtos 10 m. laisvės atėmimo bausmės dalis - 4 m. 5 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.). Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis net septynis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirtos šešios drausminės nuobaudos ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo D. A. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau būdamas pataisos namuose kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri privesdavo prie nusižengimų padarymo (baustas nuobaudomis); supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas; palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą; taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamo riziką), kurie, atliekant laisvės atėmimo bausmę ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebuvo eliminuoti, kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 42 iki 30 balų, tačiau net 23 iš jų - dinaminiai, t .y. galintys kisti, kas taip pat sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis D. A. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam D. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-958 taikyti nuteistajam D. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-958 taikyti nuteistajam D. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.