- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- N1-344-503/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02042-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Civilinis ieškovas
- A. R., A. V., K. Š., M. Š., A. K., M. K., Sniežanai Krylovienei, E. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
nukentėjusiesiems, nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams, civiliniams ieškovams A. R., A. V., K. Š., M. Š., A. K., M. K., M. K., Sniežanai Krylovienei, E. K.,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2 kartus:
1) 2012-04-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 12 parų arešto bausmė;
2) 2012-05-03 Vilniaus miesto 1 apylinkė teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas ir E. Š. laikomas bausmę atlikusiu,
kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2011 m. lapkričio 15 d. apie 8.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su E. B. prie Laisvės pr. 40 namo, Vilniuje, E. B. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, jis priėjęs prie mažamečio E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o E. R. padavus mamai A. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7230“ 420 Lt vertės, abu su minėtu telefonu pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. R. priklausantį 420 Lt vertės turtą.
Be to, jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2011 m. lapkričio 17 d. apie 7 val. 50 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su E. B. prie V.Druskio g. 5, Vilniuje, priėję prie mažamečių M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m. ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m. bei grasindami pastaruosius suspardyti pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefonus, o M. Š. išsigandus ir E. B. padavus mamai A. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“ 490 Lt vertės, kuriame buvo „Bitės Labas“ sim kortelė 10 Lt vertės, o K. Š. išsigandus ir E. Š. padavus mamai A. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia X 3“ 420 Lt vertės, kuriame buvo „Bitės Labas“ sim kortelė 10 Lt bei dešimt litų grynųjų pinigų, po ko abu su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. V. priklausantį 940 Lt vertės turtą.
Be to, jis viešoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, o būtent:
jis 2011 m. lapkričio 21d. apie 15 val. 15 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su E. B., viešoje vietoje - A.P.Kavoliuko g. 17 namo laiptinėje, Vilniuje, E. B. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, jis minėtoje laiptinėje tarp pirmojo ir antrojo aukštų, priėjęs prie mažamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., iš kairės pusės kelnių kišenės ištraukė ir tokiu būdu iš asmens drabužių pagrobė M. K. tėvui A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“ 150 Lt vertės, kuriame buvo „Tele 2 Pildyk“ sim kortelė 5 Lt vertės, tokiu būdu jis viešoje vietoje iš asmens drabužių pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį 155 Lt vertės turtą.
Be to, jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2011 m. lapkričio 26 d. apie 8 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su E. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie Šiltnamių g. 29, Vilniuje, pribėgęs prie nepilnamečio E. K. sudavė jam vieną kartą kumščiu į pakaušį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paėmus E. K. už striukės ir nutempus jį į netoliese esantį miškelį, jis pareikalavęs atiduoti mobilaus ryšio telefoną sudavė E. K. dešinės rankos kumščiu vieną kartą į krūtinę, o E. K. išsigandus ir padavus tėvui A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 200 Lt vertės, jis paėmęs telefoną pareikalavo, kad E. K. nusirengtų ir jam atiduotų striukę, o E. K. jam atidavus striukę 300 Lt vertės, jis su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą A. K. priklausantį 500 Lt vertės turtą.
Kaltinamasis E. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad suvokė, jog daro nusikaltimus, suprato, kad negalima taip elgtis, nusikaltimus daryti paskatino pinigų poreikis. Nusikaltimų darymo laikas su bendrininku buvo iš anksto numatytas, - tai laikas, kada vaikai eidavo į mokyklą.
Dėl 2011-11-15 svetimo turto pagrobimo paaiškino, kad E. B., kuris yra miręs, buvo jo draugas. Su juo ir susitarė pagrobti telefoną iš bet kurio vaiko. Mažamečio R., iš kurio pagrobė telefoną, nepažinojo. Susitarė pagrobti telefoną ir jį parduoti. Tada nuėjo prie Laisvės pr. 40 numeriu pažymėto namo. Tenai pamatė mažametį berniuką. Jis buvo jaunesnis ir silpnesnis. Tada iš jo pareikalavo atiduoti telefoną. Berniukas telefoną atidavė. Koks buvo telefonas nežiūrėjo. Tada su E. B. pabėgo. Telefoną pardavė Kalvarijų turguje. Tiksliai neprisimena už kiek. Pinigus pasidalino. Savo dalį išleido cigaretėms Sutinka su pagrobto mobilaus telefono Nokia 420 Lt verte.
Dėl 2011-11-17 įvykdyto nusikaltimo paaiškino, kad ryte susitiko su E. B. ir autobusu nuvažiavo į kitą rajoną, turėdami tikslą ką nors pavogti. Apie 7.50 valanda buvo prie V. Druskio g. 5 numeriu pažymėto namo. Priėjo prie dviejų atsitiktinai sutiktų berniukų. Suvokė, kad jei yra silpnesni. Neprisimena ar grasino spardyti, bet taip galėjo būti. Nesidomėjo E. B. ar jis grasino. E. B. pareikalavo telefoną atiduoti iš vieno berniuko, o jisai iš kito. Berniukai išsigando ir padavė vienas telefoną Nokia X3 jam, o kitas berniukas atidavė telefoną Nokia 5230 E. B.. Telefonų pavadinimų tiksliai neatsimena. Gali būti, kad iš K. Š. paėmė 10 Lt. Paėmę telefonus pabėgo. Telefonuose buvo Sim kortelės, kurias sulaužė ir išmetė. Dėl ko jas laužė, negali paaiškinti. Telefonus pardavė Kalvarijų turguje nepažįstamiems žmonėms. Už kiek neatsimena. Pinigus išleisdavo cigaretėms ir kartais alui.
Dėl 2011-11-21 įvykdyto nusikaltimo paaiškino, kad veikė kartu su E. B. su tikslu pavogti. Mažamečiui atidarinėjant laiptinės duris prie jo pribėgo, o E. B. stebėjo laiptinę, kad niekas neįeitų ir kad įspėtų po ko galėtų pabėgti. E. B. stebėjo laiptinę tarp pirmo ir antro aukšto, o jis priėjo prie mažamečio ir už save silpnesnio vaiko. Tiksliai neprisimena, tačiau kažką su tuo vaiku kalbėjo. Nežinojo ar vaikas turi mobilaus ryšio telefoną. Pamatė, kad gali turėti kišenėje telefoną. Nepamena, tačiau galėjo būti, kad ištraukė iš vaiko kišenės telefoną. Koks tai buvo telefonas ir iš kurios kišenės ištraukė, neprisimena. Tai galėjo būti Samsung telefonas, Sim kortelė jame buvo, ją išmetė. Kodėl taip pasielgė, nežino. Po to kartu su E. B. pabėgo ir nubėgo į troleibusą. Telefoną pardavė Kalvarijų turguje. Kiek už jį gavo pinigų, neatsimena. Pinigus pasidalino per pusę ir išleido juos cigaretėms ir alui. Pavogto mobilaus ryšio telefono vertės neginčija.
Dėl 2011-11-26 įvykdyto nusikaltimo paaiškino, kad susitiko su E. B. iš ryto, kad pagrobti iš ko nors telefoną. Be to tuo, metu su jais kartu buvo trečias asmuo E. B. draugas V., pravarde „G.“. Tuo metu šia buvo apie 15 metų. Jis šviesių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, kiek žino gyvenantis Pilaitės mikrorajone. Po to jie trise autobusu nuvažiavo į Šiltnamių g. prie 29 namo. Pamatė berniuką. Jis buvo už juos jaunesnis ir silpnesnis. Atrodo, kad jis tam berniukui trenkė. Galėjo būti, kad pribėgęs berniukui iš už nugaros, sudavė šiam vieną smūgį į pakaušį. Prieš tai jo berniukas jo nematė. E. B. su „G.“ atėjo vėliau. Berniukas po smūgio ant žemės nenukrito. Po to berniuką nutempė į mišką. Tačiau ar jis, ar „G.“ tempė berniuką neatsimena. Po to jis (E. Š.) pareikalavo berniuko atiduoti telefoną ir sudavė vieną kartą jam į krūtinę. Berniukas išsigando. Prie berniuko buvo visi trys. Sudavus mažamečiui, pareikalavo atiduoti telefoną. Berniukas ištraukė iš džinsų kišenės, ar iš kuprinės telefoną, kuris galėjo būti Nokia 6300 ir jam (E. Š.) atidavė. Tada pareikalavo berniuko, kad jis nusirengtų striukę ir ją atiduotų, kadangi buvo šalta. Po to berniukui laikant rankose telefoną ir striukę, buvo iškraustyta jo kuprinę. Kas iškraustė berniuko kuprinę neatsimena. Nežino, ko buvo ieškota kuprinėje. Po to pabėgo, telefoną pardavė, tačiau už kokią sumą, neatsimena. Po to pinigus pasidalino trise. Iš pradžių striukę davė E. B. panešioti, bet jam ši nepatiko. Todėl vėliau šią striukę jis nešiojo. Pareigūnai striukę surado pas jį ir šią grąžino nukentėjusiajam. Už parduoto telefono pinigus nusipirko alkoholio ir cigarečių. Alkoholį vartojo prie statybų. Sutiko su 200 Lt mobilaus telefono verte. Be to tėvo neturi, gyvena su mama. Ji duodavo pinigų, tačiau būdavo per mažai. Dėl to ir vogė, kad turėtų pinigų. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Atsakė, kad pinigų neturi padarytai žalai atlyginti. Be to, jis mokėsi Čiobiškio mokykloje, o iš Raidos centro bėgdavo, nes nenorėjo ten būti. Per septynis metus nieko neišmoko, nemoka nei rašyti, nei skaityti. Dėl savo ateities nėra apsisprendęs.
Apklausta kaltinamojo E. Š. įstatyminė atstovė ir atsakovė E. Š. paaiškino, kad sutinka atlyginti nukentėjusiesiems jos sūnaus padarytą žalą. Turi dar dvi dukras, kurios padės atlyginti žalą. Žino, kad jos sūnui reikalinga medikų pagalba. Tačiau į ligoninę jo nepaguldė. Nuo 2005 metų jis buvo Raidos centre, nes į mokyklą jo vesti negalėjo, nes iš ten jis bėgdavo. Čiobiškio mokykloje elgėsi gerai, tačiau po atostogų į tą mokyklą nebegrįžo.
Kaltinamajam E. Š. prisipažinus katu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamų veikų aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, nukentėjusiesiems, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Įtariamojo E. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu 2012-01-20 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas), ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad 2011 m. lapkričio 15 d. jis nėjo į mokyklą. Jis mamai pasakė, kad eina į mokyklą ir apie 7 val. išėjo iš namų. Prie prekybos centro „Europa“ jis susitiko su savo draugu E. Š.. E. Š. pasiūlė jiems važiuoti į Karoliniškių mikrorajoną. Ko važiuoti į Karoliniškių mikrorajoną - E. Š. nesakė. Jis sutiko kartu su juo važiuoti. Jie abu į minėtą mikrorajoną nuvažiavo 9-ojo maršruto troleibusu. Išlipo viešojo transporto stotelėje „Laisvės“. Jie išlipę iš troleibuso iš karto nuėjo į gyvenamųjų namų kiemus. Kokia ten gatvė - pasakyti negali, galimai Laisvės prospektas. Pamatė, kad gyvenamųjų namų kieme išėjo berniukas. Berniukas buvo galimai apie 13 metų amžiaus. Jis vilkėjo baltos spalvos triuke, mūvėjo džinsinėmis kelnėmis. E. Š. pasiūlė eiti pavogti iš berniuko mobilaus ryšio telefoną. Jis jam neprieštaravo. Berniukas nešėsi kuprinę. Tą berniuką jie sutiko priešais juos ateinant, jo nesekė. E. Š. pirmas priėjo prie berniuko ir pasakė jam, kad jis atiduotų savo mobilaus ryšio telefoną. Jis tuo metu stovėjo šalia. Jis matė, kad aplinkui jokių pašalinių asmenų nebuvo. E. Š. su berniuku kalbėjo lietuvių kalba. E. Š. negrasino sumušti berniuko, jis tik pareikalavo duoti jam savo mobilaus ryšio telefoną. Matė, kad berniukas iš savo džinsų priekinės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ mobilaus ryšio telefoną. Koks tikslus mobilaus ryšio telefono modelis - jis nežino. Kai berniukas padavė E. Š. savo mobilaus ryšio telefoną, paprašė, kad atiduotų jam bent sim kortelę. E. Š. padavė telefoną atgal berniukui, kad šis pats išsiimtų savo sim kortelę iš minėto telefono. Kai išsiėmė kortelę, berniukas telefoną vėl grąžino E. Š.. Paėmus E. Š. telefoną, jie abu kartu nuėjo atgal į stotelę „Laisvės“, iš kur troleibusu nuvažiavo atgal prie prekybos centro „Europa“. Įvykdę vagystę jie nuėjo pas E. Š. į namus, Giedraičių g. 18, Vilniuje. Namuose jie abu kartu apžiūrėjo pavogtą telefoną. Telefonas buvo juodos spalvos, atsistumiančiu korpusu. Kokia informacija buvo telefone - nežiūrėjo. Prie telefono jokio pakabučio ar raištelio nebuvo. Pažiūrėję telefoną jie nuėjo į Kalvarijų turgų, kuriame E. Š. jam pasakė šiek tiek palaukti, o jis pats nuėjo kažkam parduoti pavogtą mobilaus ryšio telefoną. Kam jis pardavė telefoną - nežino, jis nematė. E. Š. sakė, kad telefoną pardavė už 60 litų. Pinigus visus turėjo E. Š.. Jie planavo už sukauptus pinigus nusipirkti bendrą automobilį. Jis kartu su E. Š. padarė keletą nusikaltimų ir visada vogdavo mobilaus ryšio telefonus iš vaikų. Kaip jau minėjo už parduotus telefonus gautus pinigus taupė automobiliui. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi. 2011 m. lapkričio 17 d. jis neėjo į mokyklą. Jis mamai pasakė, kad eina į mokyklą ir apie 7 vai. išėjo iš namų. Prie prekybos centro „Europa“ jis susitiko su savo draugu E. Š.. Su E. Š. susitikti jis buvo susitarę. Jie tarėsi, kad tą dieną jie į mokyklą neis, o eis vogti iš kokio nors vaiko mobilaus ryšio telefoną. Jie su E. Š. vogė iš vaikų mobilaus ryšio telefonus, nes norėjo juos pardavę susitaupyti pinigų automobiliui pirkti. Nuo PC „Europa“ jie 9-ojo maršruto troleibusu nuvažiavo į Karoliniškių mikrorajoną. Iš troleibuso išlipo galutinėje troleibuso stotelėje „Pasakų parkas“. Išlipę iš troleibuso jie pro prekybos centrą „Rimi“, nuėjo link mokyklos, kuri yra už šio prekybos centro. Eidami jie pamatė einančius du berniukus. Tie berniukai buvo apie trylikos metų amžiaus. Jie prie berniukų priėjo iš galo, po tojuos aplenkė ir atsistojo jiem iš priekio. E. Š. tuomet berniukams pasakė, kad jie atiduotų mobilaus ryšio telefonus. Ar E. Š. reikalavo atiduoti pinigus -jis negirdėjo. Jis nereikalavo nei telefonų, nei pinigų. Jis stovėjo šalia E. Š. ir jam padėjo. Jei vaikai būtų bėgę - jis juos būtų gaudęs. Taip pat jis žiūrėjo, kad iš priekio neateitų pašaliniai asmenys, nes jei būtų pamatęs kokius pašalinius asmenis - būtų su E. Š. pabėgę. Kai E. Š. reikalavo telefonų, girdėjo, kad jis grasino berniukams, sakė, jei gražiuoju neatiduos telefonų -jiems bus blogai. Tuomet vienas iš berniukų jam padavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su juodos spalvos dangteliu. Berniukas ištraukė sau iš striukės kišenės telefoną ir laikė jį rankoje, o jis jį jam iš rankos paėmė. Koks to mobilaus ryšio telefono tikslus modelis - pasakyti negali. Kaip tiksliai buvo apsirengęs berniukas, iš kurio jis paėmė mobilaus ryšio telefoną - jis neprisimena. E. Š. antrasis berniukas padavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia x3“. Telefonas buvo šviesiai pilkos spalvos dangteliu, atstumiamu korpusu. Jis nematė ar E. Š. berniukas padavė dešimt litų, neatmeta galimybės, kad galėjo paduoti, o jis to galėjo tiesiog nematyti. Paėmę telefonus - jie pabėgo. Nubėgo atgal į viešojo transporto stotelę „Pasakų parkas“, kur įsėdę į troleibusą nuvažiavo prie PC „Europa“. Dar prieš jiems pabėgant E. Š. berniukams pagrasino, kad jie niekam nesiskųstų, nes kitaip bus blogai. Berniukai jam pasirodė išsigandę, jie sakė, kad apie vagystę niekam nesakys. Stotelėje „Pasakų parkas“ jie iš pavogtų telefonų išėmė sim korteles. Telefonuose buvo geltonos spalvos sim kortelės, kurias jie išėmę iš telefonų išmetė minėtoje stotelėje į šiukšlių dėžę. Tą pačią dieną, apie 13.00 vai. jis su E. Š. nuėjo į Kalvarijų turgavietę, kur pavogtus telefonus pardavė. Minėtoje turgavietėje E. Š. paėmė iš jo telefoną, kurį buvo paėmęs iš berniuko ir pasakė jam, kad jis palauktų, o pats nuėjo telefonų parduoti. Kodėl jis jo nesivedė kartu parduoti telefonų - jis nežino. Jis jo laukė Kalvarijų turgavietėje. Maždaug po 20 minučių E. Š. grįžo prie jo ir pasakė, kad telefonus pardavė. Kam jis pardavė telefonus - jis jo neklausė. Jei neklysta, tai E. Š. sakė, kad abu telefonus pardavė už 120 litų. Kiek už kiekvieną telefoną atskirai jis gavo pinigų - jis nežino. Pinigai buvo pas E. Š., nes kaip jau minėjo jie taupė pinigus automobiliui įsigyti. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi. 2011 m. lapkričio 21 d. jis buvo mokykloje. Jis mokosi Vilniaus Šaltinio pagrindinėje mokykloje. Jam pamokos baigėsi 13.00 val. Po pamokų buvo susitaręs su E. Š. susitikti. Jie tarėsi, kad tą dieną eis vogti iš kokio nors vaiko mobilaus ryšio telefoną. Jie su E. Š. vogė iš vaikų mobilaus ryšio telefonus, nes norėjo juos pardavę susitaupyti pinigų automobiliui pirkti. Po pamokų jis nuvažiavo prie PC „Europa“, kur susitiko E. Š.. Susitikę jie nuvažiavo į Karoliniškių mikrorajoną. Išlipo viešojo transporto stotelėje „Laisvės“. Tai galimai galėjo būti apie 15.15 val., nes kol jis po pamokų nuvažiavo iki PC „Europa“, po to kol abu atvažiavo į Karoliniškes, tai galėjo praeiti apie dvi valandas. Išlipę minėtoje stotelėje jie abu nuėjo gyvenamųjų namų kiemais. Eidami žiūrėjo kokio nors berniuko iš kurio galėtų atimti mobilaus ryšio telefoną, nes to ir buvo atvažiavę į Karoliniškių mikrorajoną. Netoli vieno daugiaaukščio namo jie pamatė einantį berniuką. Berniukas buvo apie 13-14 metų amžiaus. Kokiu adresu jie pamatė berniuką pasakyti negali, nes nežino kokia tai buvo gatvė ir koks buvo namo numeris. Berniukas ėjo su kuprine. Berniukas atsidarė vienos iš laiptinių duris ir į ją įėjo. Jis su E. Š. buvo visai netoliese, todėl durims dar nespėjus užsitrenkti - E. Š. įėjo į laiptinę paskui tą berniuką. Jis liko lauke. Kol E. Š. buvo nuėjęs paskui berniuką į laiptinę, jis stovėjo lauke ir jo laukė. Kai E. Š. įėjo į laiptinę - laiptinės durys užsidarė. Jis žinojo, kad E. Š. eina atimti telefono. Kaip E. Š. iš berniuko atėmė mobilaus ryši telefoną-jis nežino, nematė, nes stovėjo lauke prie laiptinės. Maždaug po 5 minučių E. Š. išbėgo iš laiptinės ir pasakė jam bėgti. Jis suprato, kad reikia bėgti dėl to, kad E. Š. buvo pavogęs iš berniuko mobilaus ryšio telefoną. Jis nubėgo kartu su E. Š.. Jie abu nubėgo į stotelę, kuri yra prie prekybos centro „Iki“. Šios stotelės pavadinimo jis nežino. Dar bėgant link stotelės E. Š. jam parodė mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo pavogęs iš berniuko anksčiau minėto namo laiptinėje. Jis turėjo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio tikslaus modelio jis nežino. Prisimena, kad pavogtas telefonas buvo baltos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Telefone buvo įdėta sim kortelė „Tele 2 Pildyk“ mėlynos spalvos. E. Š. šią kortelę iš telefono išėmė ir išmetė. Su pavogtu mobilaus ryšio telefonu jie nuvažiavo prie PC „Europa“. Jis E. Š. pasakė, kad eina namo. Jie su juo susitarė susitikti tą pačią dieną tik vėliau. Kol jie važiavo troleibusu iš Karoliniškių mikrorajono iki PC „Europa“ mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ turėjo E. Š.. Po tojam nuėjus namo telefonas liko taip pat pas E. Š.. 2011-11-21 apie 19.00 val. ar 19.30 val. jis vėl susitiko su E. Š.. Susitiko prie E. Š. kiemo. E. Š. pasakė, kad telefoną jau pardavė. Kur ir kam jis pardavė vogtą telefoną - nesakė. Sakė, kad už telefoną gavo 50 litų. Pinigų jie nesidalino, jie liko pas E. Š., nes kaip jau minėjo - pinigus taupė automobiliui pirkti. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi ( 2 tomas, b.l. 9; 26-27; 36-38).
Nuketėjusiosios A. R. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad 2011-11-15 apie 14.30 val. jai į darbo kompiuterį, programa „Skype“ parašė jos sūnus, kad ryte apie 8.10 val., einant į mokyklą, Karoliniškėse, netoli „Laisvės“ stotelės priėjo du nepažįstami vaikinai ir pasakė, kad atiduotų jiems mobilaus ryšio telefoną. Paėmę telefoną, vaikinai pasišalino. Minėti vaikinai sekė jį nuo namų A. P. Kavoliuko g. 24 namo. Vaikinai pagrobė mobilaus ryšio telefonoką „Nokia 7230“, kuriame buvo įdėta Tele 2 Pildyk sim kortelė, kurios Nr. . (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 420 litų. Telefono dokumentų neranda (1 tomas, b.1. 17).
Nukentėjusiojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad 2011-11-15 apie 8.10 val. jis ėjo iš namų A. P. Kavoliuko g. 24 į mokyklą. Einant pro Laisvės pr. 40 namą, priėjo du nepažįstami vaikinai. Vienas iš vaikinų apie 175-180 cm ūgio, apie 16-20 metų apsirengęs tamsiai raudona medžiagine striuke su kapišonu.minėtas vaikinas nieko nekalbėjo, tik stovėjo šalia jo. Kitas vaikinas priėjęs prie jo pasakė jam, kad atiduotų jam savo mobilaus ryšio telefoną. Jis išsigando, todėl ištraukė iš savo galinės kelnių kišenės telefoną „Nokia 7230“. Jis jam leido išsiimti sim kortelę ir paėmė iš jo rankų telefoną. Liepė apie šį įvykį niekam nepasakoti. Vaikinas paėmęs iš jo telefoną buvo 17-20 metų amžiaus, apie 170-175 cm ūgio, pailgo, išbalusio veido, skruostai įdubę, apsirengęs juodos spalvos medžiagine striuke su kapišonu, tamsiais mėlynais džinsais, kalbėjo lietuviškai. Kai jis paėmė iš jo telefoną, jis įsidėjo jį į savo striukės kišenę ir abu vaikinai nuėjo. Vaikiną, kuris paėmė iš jo telefoną atpažinti galėtų, nes įsidėmėjo jo veidą. Kito vaikino neatpažintų, nes jis stovėjo užsidėjęs ant galvos kapišoną. Atkreipė dėmesį, kad minėti vaikinai sekė jį jau nuo namų ( 1 tomas, b.l. 21 ).
Nukentėjusiosios A. V. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad 2011-11-17 apie 8 val. į namus grįžo abu jos sūnus - K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad jiems einant į Sausio 13-osios vidurinę mokyklą, apie 7.50 val., netoli grožio salono, esančio V. Druskio g. 5, Vilniuje, dvylikos aukštų name, jiems kelią pastojo du nepažįstami vaikinai, kurie liepė atiduoti telefonus ir pinigus bei pagrasino,kad jei kam nors pasiskųs - tai bus sumušti. Sūnūs išsigando ir tada K. Š. atidavė 10 Lt vieną kupiūrą bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“, kurio dokumentų nėra, su „Labas“ sim kortele. Telefonas žydrai pilkos spalvos, juodų mygtukų, kurių viršutiniai sunkiai spaudėsi. Jo vertė - 420 Lt. sim kortelės vertė - 10 Lt. M. Š. atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“, juodos spalvos, imei nr. (duomenys neskelbtini), su „Labas“ sim kortele, telefono vertė - 490 Lt, sim kortelės vertė - 10 Lt. K. Š. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau iš jų nieko nepavogė. Fizinio smurto ar grasinimų nebuvo. Dėl šio įvykio jai padaryta bendra 940 Lt žala. Jaunuoliai, kurie atėmė telefonus buvo apie 16 m. amžiaus, kalbėjo lietuvių kalba. Vienas iš jų buvo apsirengęs „Adidas“ treningais juodos spalvos ir batais juodos spalvos su žaliu atspalviu. Kito vaikino požymių sūnūs neįsidėmėjo. Abu minėti vaikinai buvo su kapišonais ir jų veidų sūnūs gerai neįžiūrėjo, jų atpažinti negalės. Papildė, kad 2011-11-17, ryte, apie 7.50 val. išjos sūnų buvo pagrobti mobilaus ryšio telefonai „Nokia X3“ ir „Nokia 5230“. Abu telefonai buvo pirkti 2010 m. liepos mėnesį. Mobilaus ryšio telefonas „Nokia X3“ 420 Lt vertės. Jame buvo „Bitės“ „Labas“ sim kortelė 10 Lt vertės. Telefone taip pat buvo atminties kortelė, tačiau ji papildomai nekainavo. Ją įsigijo kartu su telefonu. Mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5230“ buvo 490 Lt vertės. Jame taip pat buvo įdėta „Labas“ „Bitės“ sim kortelė 10 Lt vertės ir atminties kortelė, kuri materialinės vertės nesudaro. Iš jos sūnaus K. Š. buvo pagrobta 10 litų grynųjų pinigų. Bendrai buvo pagrobta 940 Lt turto. Kadangi mobilaus ryšio telefonas „Nokia X3“ jai yra grąžintas, dėl jo civilinio ieškinio ji nereiškia, dėl jo žala jai nepadaryta. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta 520 Lt turtinė žala ( 1 tomas, b.l. 60-61, 65 ).
Nukentėjusiojo K. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad 2011 metų lapkričio mėnesio viduryje, dienos tiksliai jau neprisimena, ryte, jis kartu su broliu ėjo į mokykla. Jie ėjo kiemais. Pastebėjo, kad paskui juos ėjo du vaikinai. Jie paskui juos sekė kelias minutes. Prie V.Druskio g. 5, Vilniuje, prie namo kuriame yra grožio salonas priėjo ir brolio priėjo du vaikinai, kurių vienas priėjo jiems iš priekio, o kitas iš nugaros. Tai buvo tikrai tie patys vaikinai, kurie juos prieš tai kelias minutes sekė. Vienas iš vaikinų lietuvių kalbą paklausė kurią mokyklą jie lanko ir jis su broliu atsakė, kad mokosi Sausio 13-osios mokykloje. Tuomet vienas iš vaikinų ranka paėmė jam už striukės ir laikė, kad jis nepabėgtų, kitas vaikinas pasakė jiems, kad jie atiduotų savo mobilaus ryšio telefonus, arba juos suspardys. Jie išsigando, kad jų nesumuštų, kad nesuspardytų, nes vaikinai buvo už juo vyresni, apie 16 metų amžiaus. Suprato, kad vyresniems vaikinams negalės pasipriešinti ir jie tikrai juos suspardys, todėl atidavė kartu su broliu savo telefonus. Jo brolis padavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“. Brolio telefone buvo įdėta „Bitės“ „Labas“ sim kortelė. Jis savo telefoną atidavė kartu su sim kortele. Jis su savimi taip pat turėjo mobilaus ryšio telefoną. Jį turėjo įsidėjęs į dešinės pusės kelnių šoninę kišenę. Dešine ranka ji iš savo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia X3“ ir jį padavė vaikinui. Jo telefone buvo įdėta „Bitės“ „Labas“ sim kortelė. Taip pat telefone buvo atminties kortelė. Kokia atminties kortelė buvo telefone - nežino. Kai jis su broliu padavė vaikinams savo mobilaus ryšio telefonus - jie nuėjo. Toje pačioje kišenėje, kur buvo įdėtas jo telefonas jis turėjo dešimt litų. Kai vaikinai pavogę iš jo ir iš brolio telefonus nuėjo, brolis jo paklausė ar jis turi dešimt litų. Jis pažiūrėjo savo kišenę ir joje nerado dešimties litų. Kur dingo pinigai -jis nežino. Galimai juos kartu su telefonu galėjo paduoti vaikinui. Nukritusių dešimties litų niekur nesimatė. Pamesti jų nelabai galėjo. Vaikinai iš jų pinigų nereikalavo, jie reikalavo tik telefonų. Nei jo, nei brolio minėti vaikinai nemušė, tik grasino sumušti ir sakė, kad niekam nesiskųstų, kad jie iš jų pavogė telefonus. Veidų vaikinų, kurie j į ir brolį apvogė - nematė, j ų atpažinti negalėtų. Vaikinų veidų nematė, nes jie stengėsi būti nusisukę, be to buvo ant galvų užsidėję kapišonus. Dėl šios vagystės jis labai išsigando patyrė moralinę žalą. Prisimena, kad pas vieną iš vaikinų, kuris iš jo brolio paėmė telefoną buvo juodi batai su žalios spalvos ženkliuku „Nike“ ( 1 tomas, b.l. 68-69 ).
Nukentėjusiojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad 2011 metų lapkričio mėnesio viduryje, dienos tiksliai jau neprisimena, ryte, jis su broliu ėjo į mokykla. Jie ėjo kaimais. Pastebėjo, kad paskui juos ėjo du vaikinai. Jie paskui juos ėjo apie penkias minutes. Prie V.Druskio g. 5, Vilniuje, priėjo ir brolio priėjo du vaikinai, kurių vienas priėjo jiems iš priekio, o kitas iš nugaros. Tai buvo tikrai tie paties vaikinai, kurie juos prieš tai kelias minutes sekė. Vienas iš vaikinų jų lietuvių kalbą paklausė kur jie mokosi, kokioje mokykloje ir jis su broliu atsakė, kad mokosi Sausio 13-osios mokykloje. Tuomet tas pats vaikinas pasakė jiems, kad jie atiduotų savo mobilaus ryšio telefonus, arba juos suspardys. Jie išsigando, kad jų nesumuštų, kad nesuspardytų, nes vaikinai buvo už juos vyresni, apie 16 metų amžiaus. Suprato, kad vyresniems vaikinams negalės pasipriešinti ir jie tikrai juos suspardys, todėl atidavė kartu su broliu savo telefonus. Jis kaip tik tuo metu savo mobilaus ryšio telefoną laikė rankoje, nes buvo gavęs sms žinutę. Jis turėjo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“. Šiame telefone buvo įdėta „Bitės“ „Labas“ sim kortelė. Aš neprašiau, kad leistų išsiimti savo sim kortelės, nes bijojo. Telefone taip pat buvo atminties kortelė. Kokia buvo atminties kortelė - neprisimena. Jis telefoną padavė būtent tam vaikinui, kuris grasino suspardyti. Jo brolis taip pat vaikinams padavė savo telefoną. Jis savo telefoną „Nokia x3“ išsitraukė iš kišenės ir padavė antrajam vaikinui. Nei jo, nei brolio minėti vaikinai nemušė, tik grasino sumušti ir sakė, kad niekam nesiskųstų, kad jie iš jų pavogė telefonus. Veidų vaikinų, kurie jį ir brolį apvogė - nematė, jų atpažinti negalėtų. Vaikinų veidų nematė, nes jie stengėsi būti nusisukę, be to buvo ant galvų užsidėję kapišonus. Vienas iš vaikinų buvo stambesnis už kitą. Ūgiai abiejų vaikinų buvo panašūs. Jie buvo aukštesni už juos. Stambesnio kūno sudėjimo vaikinas paėmė mobilaus ryšio telefoną iš jo brolio, o smulkesnio kūno sudėjimo vaikinas paėmė telefonais jo. Dėl šios vagystės jis labai išsigando, patyrė moralinę žalą ( 1 tomas, b.l. 70-71 ).
Liudytojo J. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad 2011 metų gruodžio mėnesį, dienos tiksliai neatsimena, galimai viduryje pabaigoje, apie 12.00 val. jis nuėjo į Kalvarijų turgų, esantį Kalvarijų g., Vilniuje. Turguje priėjo vyras, apie 30 metų amžiaus ir pasiūlė įsigyti mobilaus ryšio telefoną. Prisimena, kad vyras buvo apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsiai rudų plaukų. Vyro veido neįsidėmėjo, jo atpažinti negalėtų. Vyras su juo kalbėjo lietuvių kalba, be jokio akcento. Telefoną pasiūlė pirkti su dėžute, tik be pakrovėjo. Telefono modelis buvo „Nokia X3“. Telefonas buvo atstumiamu korpusu, sidabrinės spalvos, su mėlynais pakraščiukais. Telefono dėžutėje buvo telefono naudojimo knygutė. Jis apžiūrėjo telefoną ir matė, kad telefonas buvo geros būklės, ant jo matėsi tik smulkūs nežymūs įbrėžimai. Vyras norėjo už parduodamą telefoną gauti 120 Lt, tačiau jis nusiderėjo iki 80 Lt. Sumokėjęs 80 Lt. nusipirko telefoną. Kodėl vyras pardavinėjo telefoną - jis jo neklausė. Kadangi siūlė parduoti telefoną su dėžute, todėl nepagalvojo, kad telefonas gali būti vogtas. Vyras, kuris pardavinėjo telefoną atrodė tvarkingas, nebuvo panašus į asmenis darančius nusikaltimus. Namo parsinešęs telefoną jį apžiūrėjo. Jokių žinučių ar nuotraukų telefone nebuvo, jis buvo visiškai tuščias. Į telefoną buvo įsidėjęs „Tele2“ sim kortelę Nr. 8606 54901. Telefoną turi namuose ir įsipareigoja jį pristatyti tyrimui (1 tomas, b.l. 108 ).
Nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad 2011-11-21 apie 15.30 val. jam būnant darbe į jo mobilaus ryšio telefoną iš kaimynės, gyvenančios A. P. Kavoliuko g. 17-37, Vilniuje, paskambino jo nepilnametis sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir pasakė, kad apie 15.15 val. A.P.Kavoliuko g. 17 namo laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto nepažįstamas vaikinas iš jo kišenės pavogė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“, kurio vertė 150 Lt. Telefono Imei numerio nežino, jame buvo įdėta „Tele 2 Pildyk“ sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5 Lt. Dėl šio įvykio patyrė 155 Lt turtinę žalą. Telefono dokumentų neturi ( 1 tomas, b.l. 118 ).
Nukentėjusiojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais pareigūnui paaiškinimais, kad 2011-11-21 apie 15.15 val. jis iš Ryto vidurinės mokyklos, esančios D.Gerbutavičiaus g. 9, Vilniuje, ėjo į namus, A. P. Kavoliuko g. 17-35, Vilniuje. Jam užėjus į savo namo laiptinę ir uždarius laiptinės duris, netrukus kažkas užėjo laiptinę ir pasivijo jį. Jis tuo metu lipo laiptais ir buvo tarp pirmo ir antro aukšto. Nepažįstamas jo paklausė kur gyvena Tomas. Jis pažinojo vaikiną vardu Tomas, gyvenantį(duomenys neskelbtini), tačiau prie jo durų nebuvo priėjęs. Netrukus vaikinas pradėjo klausinėti kur jis gyvena, bet jis pasakyti atsisakė ir nurodė kitą butą. Jam norint eiti link savo buto, nepažįstamas jį sugriebęs už kairio peties sustabdė ir iš kairės pusės kelnių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Pagrobęs telefoną nepažįstamasis pabėgo. Vaikino požymiai: 16-18 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, 165-170 cm ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų, buvo apsirengęs tamsios spalvos megztiniu, sportinėmis kelnėmis su dviem baltomis juostelėmis šonuose, avėjo tamsios spalvos sportinius batelius. Nepažįstamasis kalbėjo su juo lietuviškai. Fizinio skausmo ir sužalojimų nepažįstamasis jam nesukėlė ( b.l. 1 t., 1. 122 ).
Nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2011-11-26 apie 8 val. jo nepilnametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., iš Vilniaus Katalikiškosios mokyklos „Versmė“ 55-o maršruto autobusu važiavo namo. Jis išlipo Jonažolių sustojime ir palei kelią ėjo link namų. Tada jis prie RVU ligoninės pamatė tris jam nepažįstamus vaikinus, kurie greitai ėjo link jo, palei šalia esantį miškelį. Sūnus tai pamatęs pradėjo spartinti žingsnius, o vienas iš tų trijų vaikinų greitai bėgo prie jo, po ko kumščiu sudavė sūnui į dešinę mentę. Tada jis atsisuko ir pamatė, kad vienas vaikinas stovėjo šalia jo ir dar link jo du kiti jo draugai. Kai jie priėjo, tas pats pirmas vaikinas, kuris sudavė smūgį, lietuvių kalba pasakė eiti su juo, jeigu nenori problemų. Vaikinai apsupo sūnų ratu, bėgti jis negalėjo ir išsigandęs nuėjo kartu su jais į šalia sustojimo esantį miškelį. Ten visi sustojo vėl apsupę sūnų ir tas pats jau anksčiau trenkęs vaikinas pasakė atiduoti telefoną, kitaip bus problemų. Sūnus į tai nereagavo ir tada tas pats vaikinas sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę. Tada sūnus ištraukė iš kairės kišenės mobiliojo ryšio telefoną, ištraukė iš jo sim kortelę ir padavė telefoną vaikinui. Vaikinas paėmė telefoną. Tuo metu antras vaikinas, kuris stovėjo už nugaros pradėjo kraustyti sūnui ant nugaros buvusią kuprinę, tačiau išjos nieko nepavogė. Kai sūnus atsisuko į antrą vaikiną, tai vaikinas bandė suduoti sūnui smūgį į veidą, tačiau jam pavyko išsisukti. Tada pirmas vaikinas, kuris prieš tai sudavė smūgius bei paėmė telefoną, pasakė, kad pasiims kuprinę. Sūnus ją nusiėmė ir padėjo ant žemės, po ko vaikinas pasakė, kad jam šalta ir pareikalavo atiduoti striukę, ir tada jis paliks kuprinę. Sūnus ištraukė iš kišenių visus daiktus ir padavė striukę pirmam vaikinui, kuris striukę iš karto apsirengė, pasakė, kad kuprinę palieka jam ir jis iš ten nuėjo, po ko pradėjo bėgti į ligoninės pusę, į prie jos esantį mišką. Sūnus tada parbėgo namo ir viską papasakojo. Tuomet iškvietė policiją ir kartu su policijos pareigūnais važiavo po Lazdynų mikrorajoną, Vilniuje, tačiau tų vaikinų nesurado. Pirmasis vaikinas, kuris sudavė sūnui smūgį į nugarą, po to į krūtinę bei paėmė telefoną ir striukę buvo kažkur apie 16-17 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, buvo užsidėjęs kapišoną nuo megztinio melsvos spalvos bei melsvos spalvos treningu, purvinais dantim, jį atpažinti gali. Antras vaikinas, kuris kraustė kuprinę ir bandė suduoti sūnui buvo apsirengęs juoda striuke, mėlynais džinsais su kapišonu, apie 16-17 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo. Jo veido neįsidėmėjo ir atpažinti negalės. Trečias vaikinas visą tą laiką stovėjo šalia ir nieko nei sakė, nei darė. Jis žemo ūgio, buvo apsirengęs juoda striuke ir mėlynais džinsais. Su dviem kapišonais ant galvos, pradžioj mėlynas nuo megztuko, po ko juodas nuo striukės. Buvo kažkur apie 15-16 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, jo veido taip pat neįsidėmėjo ir atpažinti negalės. Iš sūnaus buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6300“, juodos spalvos korpuso su metaliko spalvos mygtukais ir galiniu dangteliu. Dangtelis pabraižytas. Telefono dokumentų nėra. Jo vertė 200 Lt. jame buvo įdėta sim kortelė Nr., (duomenys neskelbtini) ji nėra pavogta. Dar pavogta rudesnė striukė tamsiai violetinės spalvos su salotinės spalvos pamušalu. Striukė medžiaginė, blizgi, trumpa. Ji pirkta prieš savaitę laiko, jos vertė 300 Lt. Daugiau niekas nepavogta. Dėl šio įvykio jam padaryta 500 Lt turtinė žala. Dėl smūgių sūnus patyrė fizinį skausmą, sužalojimų nėra (1 tomas, b.l. 157-160 ).
Nukentėjusiojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad jis 2011-11-26 apie 8 vai. ryto, važiavo iš mokyklos į namus. 2011-11-25 vakare Vilniaus katalikiškojoje mokykloje „Versmė“ vyko vakaronė, kur buvo visą naktį. Iš mokyklos važiavo 55-ojo maršruto autobusu. Išlipo stotelėje „Ligoninė“. Toliau į namus ėjo pėsčiomis. Ėjo šaligatviu Šiltnamių gatve. Jam einant prie jo, jam iš nugaros pribėgo trys vaikinas, ir vienas iš jų trenkė jam su kumščiu į pakaušį. Kuris iš pribėgusių vaikinų jam trenkė į pakaušį - jis pasakyti negali. Nuo smūgio pajuto fizinį skausmą. Po to jis atsisuko pažiūrėti kas jam trenkė ir pamatė tris jam nepažįstamus vaikinus. Jie jam pasakė „einam į mišką“. Vienas iš vaikinų jį paėmė už dešinės rankos, už striukės ir nutempė į miškelį, esantį netoliese. Kuris iš vaikinų jį tempė - apsakyti negali, nes neįsidėmėjo. Nutempę į miškelį vienas iš vaikinų pareikalavo, kad jis jam duotų savo mobilaus ryšio telefoną. Jis jam nieko neatsakė, tiesiog tylėjo ir žiūrėjo. Tuomet tas pats vaikinas trenkė jam dešinės rankos kumščiu į krūtinę. Jis bijojo, kad nebūtų labiau sumuštas, todėl iš dešinės kelnių kišenės ištraukė savo telefoną „Nokia 6300“. Iš telefono jis išsiėmė savo sim kortelę, o telefoną atidavė vaikinui, kuris išjojo reikalavo. Kai paėmė telefoną, vaikinas jį įsidėjo sau į kišenę. Į kurią kišenę jis įsidėjo jo telefoną -neįsidėmėjo. Po to tas pats vaikinas jo paklausė ar turi pinigų. Jis atsakė, kad pinigų neturi. Tuo metu jis pajuto, kad kažkuris iš vaikinų atsegėjo kuprinę. Kuprinę jis turėjo užsidėjęs ant pečių, ji buvo ant nugaros. Kaip pajuto, kad kažkas jam bando atsegti kuprinę -jis atsisuko pažiūrėti kas ją norėjo atsegti. Ir kai atsisuko vienas iš vaikinų bandė suduoti jam smūgį, tačiau nesudavė, nes jis nuo smūgio išsisuko. Smūgį suduoti bandė kitas vaikinas, ne tas pats, kuris pavogė jo telefoną. Kažkuris iš vaikinų tuomet jam liepė nusiimti kuprinę ir parodyti ką joje turi. Jis nusiėmė nuo pečių kuprinę ir ją atsegė. Kai jis atsegė kurpinę du vaikinai ją kraustė, tačiau nieko iš jos nepavogė. Kuprinę kraustė vaikinas, kuris pavogė iš jo telefoną ir dar vienas vaikinas. Kai iškraustė jo kuprinę, tuomet tas pats vaikinas, kuris pavogė jo telefoną, liepė nusirengti striukę. Jo striukė buvo tamsiai mėlynos spalvos, su salotiniu pamušalu. Jis iš striukės kišenių išsiėmė savo daiktus, nusirengė striukę ir ją padavė vienam iš vaikinų (tam pačiam kuris jos reikalavo). Kai paėmėjo striukę, jie pasakė jam „sėkmės“ ir nuėjo. Jis tuomet nubėgo namo. Dėl šio nusikaltimo jis patyrė fizinį smurtą, nes jam buvo suduoti du smūgiai, be to patyrė moralinę žalą, nes labai išsigando. Atpažinti galėtų tik vieną vaikiną, tą kuris iš jo atėmėm telefoną ir striukę, kitų dviejų vaikinų atpažinti negalėtų ( 1 tomas, b.l.164 ).
2012-01-12 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytojas J. M., gim. 1986 m., pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia X3“ Imei Nr. 35340104465444 ( 1 tomas, b.l. 109 ).
2012-01-12 Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia X3“, Imei Nr. 35340104465444, kurį tyrimui pateikė liudytojas J. M. (1 tomas, b.l. 110-112 ).
2012-02-03 Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis E. K. iš jam parodytų trijų vaikinų atpažino asmenį Nr. 2. asmuo Nr. E. Š. (1 tomas, b.l. 167-169 ).
Nenustatyta, kad nukentėjusieji A. R., E. R., A. V., K. Š., M. Š., A. K., M. K., A. K., E. K., liudytojas J. M. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį E. Š.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, o būtent, jog kaltinamasis E. Š. 2011-11-15 veikdamas kartu su E. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties), pareikalavo iš mažamečio E. R., gim. (duomenys neskelbtini)m. atiduoti mobilaus ryšio telefoną Nokia 7230, abu su minėtu telefonu pasišalino ir tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai A. R. priklausantį turtą; be to, E. Š. 2011-11-17, veikdamas kartu su E. B., priėję prie mažamečių M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m. ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m., grasindami juos suspardyti, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefonus, dėl ko mažamečiams išsigandus ir padavus mobilaus ryšio telefonus Nokia 5230 ir Nokia X3, su juose esančiomis Sim kortelėmis bei 10 Lt grynųjų pinigų, abu su minėtais daiktais pasišalino ir tokiu būdu grasindami panaudoti fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai A. Valionytei priklausantį turtą; taip pat, E. Š. 2011-11-21, veikdamas kartu su E. B., priėjęs prie mažamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., iš kairės pusės kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną Samsung S5230, su jame buvusia Sim kortele ir tokiu būdu viešoje vietoje iš asmens drabužių pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą; be to, E. Š. 2011-11-26 veikdamas kartu su E. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pribėgęs prie nepilnamečio E. K. sudavė jam vieną karta kumščiu į pakaušį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paėmus nepilnamečiui E. K. už striukės ir nutempus jį į netoliese esantį miškelį, E. Š. pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, sudavė dešinės rankos kumščiu vieną karta į krūtinę, tokiais veiksmais sukėlęs nepilnamečio E. K. išgąstį, ko pasekoje padavus mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300, E. Š. pareikalavo, kad E. K. nusirengtų ir atiduotų jam striukę, šiam atidavus striukę, E. Š. su minėtais daiktais pasišalino ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetima A. K. priklausantį turtą.
Nenustatyta priežasties netikėti aukščiau nurodytais rašytiniais duomenimis. Taip pat nenustatyta, jog šie rašytiniai duomenys ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Šie duomenys neprieštarauja kaltinamojo E. Š. teisme duotiems paaiškinimams ir aukščiau nurodytiems ikiteisminio tyrimo metu duotiems nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimams. Be to šie rašytiniai duomenys, papildydami kaltinamojo E. Š. ir minėtų nukentėjusiųjų, liudytojo paaiškinimus, patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Todėl šie neabejotinai yra kaltinamojo E. Š. kaltės įrodymai.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad E. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl atvirai pagrobto svetimo turto, grasinant panaudoti fizinį smurtą svetimo turto pagrobimo, viešoje vietoje svetimo turto pagrobimo iš asmens drabužių bei svetimo turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą yra visiškai įrodyta kaltinamojo E. Š. teisme visišku savo kaltės pripažinimu bei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų A. R., E. R., A. V., K. Š., M. Š., A. K., M. K., A. K., E. K. bei liudytojo J. M. duotais pareigūnui paaiškinimais bei aukščiau nurodytais (aprašytais) rašytiniais įrodymais. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis E. Š. nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes atvirai pagrobė iš nukentėjusiojo mažamečio E. R. nukentėjusiajai A. R. priklausantį 420 Lt vertės turtą, be to grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiųjų mažamečių M. Š. ir K. Š. nukentėjusiajai A. V. priklausantį 940 Lt turtą, taip pat viešoje iš nukentėjusiojo mažamečio M. K. drabužių pagrobė nukentėjusiajam A. K. priklausantį 155 Lt vertės turtą ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo nepilnamečio E. K. atžvilgiu pagrobė nukentėjusiajam A. K. priklausantį 500 Lt vertės turtą.
Teismas, skirdamas kaltinamajam E. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko amžių, asmenybę, lengvinančias aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. padarė keturis tyčinius, apysunkius, baigtus nusikaltimus, numatytus LR BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Jis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Iki šio nuosprendžio priėmimo dienos jis anksčiau teistas du kartus, administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant E. Š. bausmę, jam netaikomos LR BK 82 straipsnio, 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes jis prieš jam inkriminuotų, įrodytų veikų padarymą teistas du kartus, nesimokė(-o), iš Raidos centro ir Čiobiškio vaikų socializacijos centro bėgdavo, nedirbo(-a), nusikalstamas veikas įvykdė, veikdamas kartu su kitais asmenimis, prieš mažamečius, padarytų nusikaltimų adekvačiai neįvertino, savo poelgius vertina abejingai, vangiai ir nekritiškai. Be to, jis būdamas laisvėje linkęs nusikalsti, nes įvykdė keturis apysunkius nusikalstamus, už ankstesnius nusikaltimus du kartus teistas. Nors E. Š. 2005 medikų išvadoje nustatytas kompleksinis ir intelekto sutrikimas, ši diagnozė nemažina jos asmenybės pavojingumo. Be to, teismo vertinimu E. Š. linkęs nusikalsti ir dėl to, jog sąmoningai suvokė, jog vykdo vagystes ir plėšimus prieš nepilnamečius. Be to jis veikė, turėdamas konkretų tikslą vogti iš silpnesnių vaikų mobilaus ryšio telefonus, prieš juos naudojo smurtą, o jo motyvas įvykdyti nusikaltimus - pinigų trūkumas. Be to pagal byloje esančius duomenis (Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo teisme duotus paaiškinimus) jis yra iš socialinės rizikos faktorių turinčios šeimos. Pagal tai ir auščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog jo šeima neužtikrins jo tinkamos priežiūros bei globos, jam būnant laisvėje. Todėl jam neskirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, bausmės vykdymo atidėjimas, o skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, išvadas, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Kaltinamasis E. Š. nuo 2011-12-05 buvo laikomas Kauno nepilnamečių izoliatoriuje - pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji subendrinta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-24 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-03 nuosprendžiu, kuriuo E. Š. įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką paleistas teismo posėdžių salėje. Nuosprendžiai įsiteisėję.
Kaltinamajam E. Š. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.
Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius: A. R. dėl 420 Lt, A. V. dėl 520 Lt, A. K. dėl 155 Lt, A. K. dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo E. Š. kaltė dėl žalų padarymo įrodyta. Žalų dydžiui kaltinamasis E. Š. neprieštaravo. Todėl ieškiniai tenkintini (LR CK 6.263 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo E. Š. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. R. naudai 420 Lt, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. V. naudai 520 Lt, nukentėjusiojo civilinio ieškovo A. K. naudai 155 Lt, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. K. naudai 500 Lt.
Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų savarankiškai atsako už padarytą žalą. Nustačius, kad nepilnametis neturi pakankamai turto ar lėšų žalai atlyginti, bendraatsakovais byloje nurodomi nepilnamečio tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos institucijos, kuriems taikoma subsidiarioji atsakomybė. Kaltinamojo E. Š. mama, jo įstatyminė atstovė E. Š. pripažinta civiline atsakove. Kaltinamasis E. Š. paaiškino, jog lėšų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą neturi. E. Š. sutiko atlyginti jos sūnaus įvykdytomis nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems. Todėl, neturint kaltinamajam E. Š. pakankamai lėšų, patirta aukščiau minėta nukentėjusių žala priteistina iš E. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės E. Š. (LR CK 6.276 straipsnis).
Daiktinis įrodymas - mėlynos spalvos striukė, kuri 2012-02-03 nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK daiktų saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, kadangi nukentėjusysis A. K. nurodė, jog minėtą striukę atsisako atsiimti, nes atpažinimui parodyta jo striukė nešiota, nudėvėta, suplėšyta ir netinkama nešioti (1 tomas, b.l. 178).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais,
nusprendė:
padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje (už atvirą turto pagrobimą iš mažamečio E. R.) ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (už, grasinant panaudoti fizinį smurtą, turto pagrobimą iš mažamečių K. Š. ir M. Š.) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje (už viešoje vietoje turto pagrobimą iš mažamečio M. K. drabužių) ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (už, panaudojus fizinį smurtą, turto pagrobimą iš mažamečio E. K.) ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas E. Š. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, LR BK 65 straipsnio 1 dalimi subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-24 nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-03 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą galutinę bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-24 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-03 nuosprendžius atliktas bausmes.
Civilinių ieškovų, nukentėjusiųjų A. R., A. V., A. K., A. K. civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš E. Š., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės E. Š., civilinės ieškovės, nukentėjusiosios A. R. naudai priteisti 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės, nukentėjusiosios A. V. naudai – 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų) turtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo, nukentėjusiojo A. K. naudai – 155 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo, ieškovo, nukentėjusiojo A. K. naudai – 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktinį įrodymą - mėlynos spalvos striukę, kuri 2012-02-03 nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK daiktų saugojimo patalpas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK daiktų saugojimo patalpose (1 tomas, b.l. 179-179-180), o nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.