- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-15/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Donatas Šernas (pran.), Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- Lietuvos Teisės universiteto
- Advokatai
- Lilija Semaškas, Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neptis” apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-190/2004 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neptis“ ieškinį atsakovui Lietuvos Teisės universiteto (dabartinis pavadinimas Mykolo Romerio universitetas) Teismo medicinos institutui dėl įrašo priėmimo akte pripažinimo negaliojančiu, dėl įpareigojimo pasirašyti atliktų statybos darbų aktus bei įsiskolinimo išieškojimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Neptis“ 2003 m. lapkričio 27 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė pripažinti pastato, esančio Perlojos g. 17, Kaune, 1999 m. gruodžio 6 d. priėmimo naudoti akto įrašą 6.1 negaliojančiu, įpareigoti atsakovą pasirašyti atliktų darbų už 482 295 Lt priėmimo aktą bei priteisti iš Lietuvos Teisės universiteto (dabartinis pavadinimas Mykolo Romerio universitetas) Teismo medicinos instituto (toliau tekste - Teismo medicinos institutas) 482 295 Lt įsiskolinimą, 57 272,53 Lt palūkanų, o taip pat penkių procentų metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 1997 m. liepos 10 d. UAB ,,Neptis” su atsakovu pasirašė pastato, esančio Perlojos g. 17, Kaune, rekonstrukcijos rangos sutartį Nr.1. Pagal minėtą sutartį ieškovas (kaip rangovas) įsipareigojo atlikti statybos bei rekonstrukcijos darbus už 2 232 066 Lt. 1997 m. liepos 25 d. tarp šalių buvo pasirašytas sutartinės projekto kainos keitimo aktas, kuriuo projekto kaina buvo sumažinta iki 1 798 117 Lt. Remiantis minėtos sutarties 5 punktu, atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti rangovui pateikus atliktus darbus patvirtinančius dokumentus – sąskaitas, atliktų darbų aktus, pažymas, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pilnai neįvykdė. 1998 m. gruodžio mėnesį buvo nutrauktas projekto finansavimas, o ieškovas vykdė sutarties reikalavimus savo lėšomis. Darbams atlikti iš atsakovo buvo gautas garantinis raštas. Be to, ieškovas įsiskolino subrangovams 126 559,61 Lt. 1999 m. gruodžio 6 d. valstybinė komisija priėmė naudoti rekonstruotą pastatą ir jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ieškovui nepareiškė. Pildant priėmimo naudoti aktą, šalys susitarė, kad akto 6.1 punkto nepildys tol, kol nebus patikslinti atliktų darbų kiekiai. Tai, kad atsakovas savavališkai užpildė minėtą akto punktą, ieškovas sužinojo iš Kauno apskrities viršininko administracijos gavęs priėmimo naudoti aktą. Minėtame akto punkte užfiksuota projekto sąmatinė vertė neatitinka faktinių aplinkybių, sutartų sąmatinių kainų ir atliktų darbų vertės. Atsakovas naudojasi ieškovo atliktais darbais ir medžiagomis, už kuriuos neatsiskaitė, todėl nepagrįstai praturtėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2004 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,Neptis” ieškinį atmetė.
Sprendime teismas nurodė, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti buvo sudaryta tvirta ar apytikrė sąmata, išreikšta pinigine išraiška. Ieškovo užvesta analogiška civilinė byla Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr.2-28-378/2001), kuri teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartimi palikta nenagrinėta ir kurioje ieškinio kaina buvo nurodyta 601 643,07 Lt, vėliau kitas ieškinys pareikštas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui dėl 66 889,07 Lt skolos iš atsakovo priteisimo, patvirtina, kad ieškovas pats tiksliai nežino, už kokią pinigų sumą atliko darbų ginčo pastate. Teismas konstatavo, kad nepagrįstas yra ieškovo teiginys, jog jis pats mokėjo už visus projektavimo darbus, kadangi ieškinyje pats nurodė, jog 6 452 Lt atsakovas tiesiogiai pervedė VĮ ,,Projekto ekspertizė”. Iš atsakovo vadovo rašto Nr. 838 teismas nustatė, kad 1999 m. gruodžio 5 d. ieškovas atsakovui išsiuntė atliktų darbų pažymą ir sąskaitą ir atsakovas ją gavo. Tačiau teimas taip pat nurodė, kad iš šio rašto turinio negalima spręsti, jog buvo atsiųsta PVM sąskaita-faktūra GAS Nr. 4659475 bei darbų šifruotė. Teismo teigimu, šis raštas patvirtina, kad atsakovui nebuvo išsiųstas ir darbų priėmimo aktas, kuriame būtų buvę išvardinti visi atlikti darbai, jų kiekis, darbo užmokestis, sunaudotos medžiagos ir pan. Vertindamas atliktų darbų atliktų darbų 482 295 Lt sumai šifruotę, kaip įrodymą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad darbai objekte pradėti 1997 metais, šifruotėje nurodyti 1992-1999 m., pinigų sumos atšviestos iš kito nenustatyto dokumento, kurio originalo ieškovas neturi. Teismas taip pat nurodė, kad minėtas aktas (šifruotė) nepasirašytas atsakovo ir nepatvirtintas antspaudu, o liudytojas K. B. patvirtino, jog šio dokumento originalo nematė. Dėl šių priežasčių teismas minėto dokumento nelaikė tinkamu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo įsiskolinimą ieškovui (CPK 202, 203 str.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl 482 295 Lt įsiskolinimo, todėl, atmetė šį reikalavimą, bei kitus ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Neptis” prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas neteisingai ir netinkamai vertino įrodymus, padarė esmines klaidas, nevertindamas faktų, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Ieškovas ginčija teismo sprendimo pagrįstumą ir teigia, jog teismo sprendimui priimti, esminės reikšmės negalėjo turėti PVM sąskaitos-faktūros buvimas ar nebuvimas, kadangi minėtas dokumentas nesukuria (nepakeičia) tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, ji tik konstatuoja, kad atlikta tam tikra ūkinė-komercinė operacija. Be to, pastato priėmimo naudoti aktas niekaip negali pakeisti prievolės sumokėti už atliktus darbus. Akto paskirtis yra priimti objektą naudojimui, o ne patvirtinti sumokėtas ar nesumokėtas sumas. Šios bylos esmė yra ta, kad atsakovas nesumokėjo už atliktus darbus, o tokio pobūdžio bylose, esant sutarčiai bei darbų atlikimui ir perdavimui, įsiskolinimo nebuvimą privalo įrodyti ne ieškovas, o atsakovas. Netgi esant netinkamam aktui, atsakovo pareiga sumokėti neišnyksta, o prievolės turi būti vykdomos laiku ir tinkamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas LTU Teismo medicinos institutas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis yra nustatyta, kad, jeigu prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus. Jeigu sutartinė prievolė yra vykdoma įsigaliojus civiliniam kodeksui, jos vykdymą reglamentuoja šio kodekso normos. Pagal to paties įstatymo 46 straipsnio nuostatą Civilinio kodekso šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normos dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos, nepaisant jų sudarymo, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui.
Ieškinys šioje byloje yra pareikštas dėl prievolės, kuri atsakovui atsirado iš pastato rekonstrukcijos rangos sutarties, kurią šios bylos šalys pasirašė 1997 m. liepos 10 d. Ieškinio pagrindu yra nurodoma viena esminė aplinkybė: atsakovas nėra pilnai įvykdęs savo prievolės pagal šią sutartį apmokėti už ieškovo atliktus rekonstrukcijos darbus. Taigi ieškinys yra pareikštas dėl prievolės, kylančios iš sutarties, kuri yra sudaryta, galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pareikštas įsigaliojus 2000 m. liepos 18 d. įstatymu patvirtintam Civiliniam kodeksui bei į tai, kad ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti sutartinę prievolę, šioje byloje kilusio ginčo sprendimui bei šalių teisėms ir pareigoms taikytinos 2000 m. liepos 18 d. įstatymu patvirtinto Civilinio kodekso normos.
Civilinio kodekso 6.59 straipsniu yra nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str.).
Minėtos 1997 m. liepos 10 d. pastato rekonstrukcijos rangos sutarties (toliau tekste - Sutartis) 9.5 punktu atsakovas Teismo medicinos institutas, kaip darbų užsakovas, įsipareigojo priimti iš rangovo (ieškovo) baigtus statyti objektus arba darbus ir laiku už juos atsiskaityti. Šioje byloje ir kilo ginčas dėl to, ar atsakovas šį savo įsipareigojimą įvykdė pilnai, t.y. ar įvykdė sutartimi nustatytą prievolę.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl 482 295 Lt įsiskolinimo, t.y. dėl to, kad atsakovas pilnai neįvykdė Sutarties 9.5 punktu prisiimto įsipareigojimo. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad ieškovo pateikti šioje byloje įrodymai tokio įsiskolinimo egzistavimo nepatvirtina.
Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė yra tai, kad už darbus, atliktus vykdant minėtą sutartį, atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 1 274 675 Lt: tai nurodo abi šalys, tai patvirtina ir UAB ,,Ekspertika“ atliktos ekspertizės aktas. Iš šio akto taip pat matyti, kad darbus, nurodytus civilinėje byloje esančiose pažymose apie atliktų darbų vertę ir išlaidų vertę, atliktų darbų šifruotėse ir statybos darbų priėmimo aktuose – šifruotėse už 1997-1998 metus, ieškovas atliko, o atsakovas priėmė bei apmokėjo. Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl fakto, ar visi darbai, kuriuos sutartimi šalys numatė atlikti, buvo atlikti ir ar už visus atliktus darbus bei medžiagas ieškovas sumokėjo. Išvadą apie tai, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ne visi atsakovo atlikti darbai yra apmokėti, pirmosios instancijos teismas padarė, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti pirmosios instancijos teisme aptarti įrodymai yra prieštaringi ir kategoriškos bei vienareikšmės išvados jų pagrindu negalima daryti. Antai liudytojų K. B. bei J. B. parodymais teismas pagrįstai nustatė, kad atliktų darbų 482 295 Lt sumai šifruotės kopiją (t. II, b.l. 45) gavo ir pasirašė K. B. , buvęs atsakingas atsakovo darbuotojas (t. II, b.l. 58, 61). Byloje nėra nustatyta, ar šių darbų apmokėjimui atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovui nebuvo išsiųstas atliktų darbų aktas (šifruotė). Tačiau, kaip jau minėta, šis aktas (šifruotė) buvo pateiktas K. B. , kuris tuo metu buvo atsakovo paskirtas atlikti objekto techninę priežiūrą. Taigi ieškovui privalėjo būti žinoma, kokius darbus atsakovas atliko ir į kokią sumą apmokėjimui už darbus pretenduoja. Todėl vien minėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl sąskaitos nepateikimo ir atliktų darbų akto neišsiuntimo negali būti pagrindu atsakovui atsisakyti sumokėti už darbus, atliktus pagal šalių sudarytą sutartį.
Byloje taip pat yra nustatyta, kad Sutartyje numatytiems darbams atlikti nebuvo sudaryta nei tvirta, nei apytikrė sąmata. Pačioje Sutartyje šalys taip pat neaptarė atskirų darbų bei naudotinų medžiagų vertės. Taigi sudarydamos Sutartį, šalys nedetalizavo konkrečių darbų, kurie turėtų būti atliekami ir nenustatė atskirų darbų bei medžiagų kainos, tenustatė bendrą Sutarties kainą. Esant tokioms aplinkybėms, šioje byloje būtina nustatyti, ar visus darbus, kuriuos apėmė šalių sudaryta pastato rekonstrukcijos rangos sutartis, ieškovas atliko, kokia yra šių darbų vertė bei ar visi atlikti darbai yra apmokėti. Esant prieštaringiems bei neišsamiems faktiniams bylos duomenims, šioms aplinkybėms nustatyti apeliacinės instancijos teisme ir buvo paskirta statybinė-ekonominė ekspertizė.
Ekspertizę atlikusios UAB ,,Ekspertika“ pateiktas 2005 m. gruodžio 6 d. ekspertizės aktas patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog šalys nebuvo sudarę sąmatos, kaip būtino priedo prie rangos darbų sutarties, todėl negalima nustatyti, kokius konkrečius darbus apėmė šalių sudaryta Sutartis. Remiantis esama dokumentacija, ekspertizės metu nustatyta, kad, vykdant sutartį, buvo atliktas pastato, esančio Perlojos g. 27, Kaune, patalpų tarp ašių 6-13 pirmame aukšte rekonstravimas ir dalis projektinių darbų antrame aukšte virš šių patalpų, įrengti lauko inžineriniai tinklai, t.y. buvo atlikti visi būtini darbai, kad būtų galima naudoti minėtas patalpas. Kaip jau minėta, šio akto išvados taip pat patvirtina aplinkybę, kad už ieškovo atliktus darbus pagal sutartį atsakovas yra sumokėjęs 1 274 675 Lt. Ekspertizės aktu taip pat yra nustatyta, kad byloje esančioje atliktų darbų šifruotėje nurodyti darbai (t. II, b.l. 45) faktiškai taip pat yra atlikti: įrengta katilinė, vidaus ir lauko dujotiekio tinklai. Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas A.Zeltinis, kuris taip pat nurodė, kad, neatlikus darbų, į katilinę negalėtų būti tiekiamos dujos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad po rekonstrukcijos darbų objektas buvo priimtas bei eksploatuojamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas iš esmės savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė, t.y. atliko rekonstrukcijos darbus, kuriuos apėmė šalių sudaryta sutartis. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad ieškovas, sudarydamas atliktų darbų aktus bei skaičiuodamas jų vertę, neteisingai taikė bei iškraipė darbų įkainius, nors objektas buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Todėl bendra ieškovo atliktų darbų vertė, skaičiuojant sutartinėmis kainomis po jų koregavimo, yra 1 452 616,83 Lt. Taigi liko neapmokėta ieškovo atliktų darbų bendros 177 941,83 Lt vertės. Tokios ekspertizės akto išvados yra pagrįstos ir faktiniais bylos duomenimis bei atliktų darbų apžiūra, kurios metu dalyvavo abiejų šalių atstovai ir šalys jokiais objektyviais duomenimis šių išvadų nepaneigė. Nors ieškovas šioje byloje ir neginčijo sutartimi nustatytos bendros darbų kainos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo sudarę sąmatos, objektyviai nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečius darbus šalys sutarė atlikti, taigi nėra galimybės nustatyti ir konkrečių darbų kainų. Ekspertizės aktu neapmokėta atliktų darbų vertė yra nustatyta pagrįstai ir tokios sumos priteisimas ieškovui atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus CK 1.5 str.).
Aukščiau aptartų faktinių bylos duomenų bei nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad įsipareigojimą atsiskaityti už darbus, kuriuos ieškovas atliko, vykdydamas 1997 m. liepos 10 d. pastato rekonstrukcijos rangos sutartį, prisiimtą Sutarties 9.5 punktu, atsakovas įvykdė nepilnai, todėl, ieškovui reikalaujant, šią prievolę įvykdyti jis turi būti įpareigotas teismo sprendimu.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neištyrė visų reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių bei padarė išvadas, nepagrįstas visapusišku byloje nagrinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu. Tokių išvadų pagrindu priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Byloje esančių tiek pirmosios instancijos teisme pateiktų bei ištirtų, tiek naujai apeliacinės instancijos teisme gautų bei ištirtų įrodymų pagrindu padarius išvadą, kad ieškinys iš dalies yra pagrįstas ir atsakovas iš dalies įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, nes byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Padarius išvadą, kad ieškinys iš dalies yra pagrįstas ir ieškovo atliktų darbų, kurių atsakovas neapmokėjo, vertė yra 177 941,83 Lt, ieškinys tenkinamas iš dalies ir ši suma ieškovui priteisiama iš atsakovo.
Be reikalavimų priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už atliktus rekonstrukcijos darbus, ieškovas pareiškė ir reikalavimus pripažinti negaliojančiu pastato, esančio Perlojos g. 17, Kaune, 1999 m. gruodžio 6 d. priėmimo naudoti akto įrašo 6.1 punktą bei įpareigoti atsakovą pasirašyti atliktų darbų už 482 295 Lt priėmimo aktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindas pastatytą ar rekonstruotą pastatą pradėti eksploatuoti. Tačiau toks aktas negali būti pagrindas reikalauti apmokėti atliktus darbus, nes tai nėra sutartis ir šiuo aktu šalys jokių tarpusavio įsipareigojimų neprisiėmė. Atliktų darbų priėmimo aktas šioje byloje yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, sprendžiant ginčą, ar visi numatyti rekonstrukcijos darbai buvo atlikti. Minėtas aktas, kiti šios bylos duomenys įrodo, kad ginčo pastato rekonstravimas buvo pripažintas tinkamu (tenkino nustatytus reikalavimus), rekonstruotas pastatas buvo priimtas naudoti ir naudojamas šiuo metu. Taigi šiuo aktu buvo priimi naudoti ir darbai, nurodyti atliktų darbų šifruotėje, esančioje bylos lape Nr. 45 (t. II). Nustačius, kad šie darbai yra atlikti, eksploatuojami ir turi būti apmokėti, šių darbų priėmimo akto pasirašymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Dėl tų pačių aplinkybių teisinių pasekmių nesukeltų ir 1999 m. gruodžio 6 d. priėmimo naudoti akto įrašo 6.1 punkto pripažinimas negaliojančiu, nes šis įrašas nėra pagrindas reikalauti atliktų darbu apmokėjimo. Todėl šie ieškinio reikalavimai atmetami.
Be šių reikalavimų ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 57 272,53 Lt palūkanų, o taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis reikalavimas yra pareikštas CK 6.210 straipsnio, kuris terminą vykdyti prievolę pažeidusiam asmeniui nustato prievolę mokėti palūkanas. Šių įstatymo nustatytų palūkanų paskirtis yra kompensacinė: palūkanas įstatymo leidėjas nustatė, turėdamas tikslą sureguliuoti nuostolių, galinčių atsirasti dėl piniginės prievolės pažeidimo, atlyginimą ir jos turėtų kompensuoti tokius nuostolius. Ieškovas šioje byloje nereikalavo priteisti nuostolių ir jų dydžio neįrodinėjo. Kadangi minėtos įstatymu nustatytos palūkanos negali viršyti nuostolių dydžio, kolegija daro išvadą, kad ieškovo nuostolius kompensuos įstatymu nustatyto dydžio palūkanos už priteisiamą sumą, mokamos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Todėl minėtas ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleistas, proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,
nuspren džia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Neptis“ 177 941,83 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną litą 83 ct) įsiskolinimo už atliktus darbus ir 5 % metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2003 m. lapkričio 27 d. iki šio sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 4575,84 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.