- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-535/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- BUAB „Eurotransportas“
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-827-479/2009 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransportas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Eurotransportas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. G. 101 411,59 Lt žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas UAB „Euroliuksas“ direktoriaus pareigas, nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2006 m. rugpjūčio 2 d. padarė ieškovui žalos už 101 411,59 Lt, nes toks turtas nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose, tačiau jo buvimo vieta neaiški, o naujai paskirtam direktoriui R. Č. materialus įmonės turtas nebuvo perduotas (nebuvo pateikti įmonės turto perdavimų-priėmimų aktai).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. G. ieškovui BUAB „Eurotransportas“ 101 411,59 Lt žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas V. G., pasinaudodamas V. L. pagalba, 2005 metais įsigijo ieškovo 100 procentų akcijų ir akcininko V. L. buvo paskirtas ieškovo direktoriumi turėjo tikslą panaudoti ieškovą kaip priemonę uždirbti pinigines lėšas, neprisiimant atsakomybės už galutinius įmonės veiklos rezultatus, neprisiimant atsakomybės prieš šios įmonės kreditorius. Teismo nuomone, tokią išvadą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, nes atsakovui vadovaujant įmonei, akcininkų susirinkimai nebuvo šaukiami, pagal buhalterinės apskaitos duomenis visą įmonės veiklą kontroliavo atsakovas. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad akivaizdu ir tai, kad 2006 metų viduryje atsakovas nutarė išeiti iš darbo ieškovo įmonėje ir neprisiimti jokios atsakomybės už ieškovo turtą, skolas, nors ieškovo turtinė padėtis buvo būtent atsakovo veiksmų rezultatas. Tokią išvadą teismas darė taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas surado ieškovo akcijų paketo pirkėją S. K., jau nebedirbdamas ieškovo įmonėje atleido iš darbo buhalterę R. J., tik dėl akių perdavė įmonės turtą bei vertybes R. Č..
Teismas sprendė, kad ieškinyje ir didžiojoje knygoje nurodyto turto bei 2005 metais įsigytų darbo priemonių buvimo vieta nėra žinoma. Buhalterinės apskaitos duomenys, liudytojų R. Č., S. K. parodymai patvirtina, kad atsakovas V. G., išeidamas iš darbo, įmonės turto neperdavė. Teismas sutiko su ieškovo administratoriaus nuostata, jog administratorius neturi pareigos savo iniciatyva ieškoti ginčo dalyką sudarančio turto, šio turto buvimo vieta turi būti užfiksuota įmonės buhalterinėje apskaitoje. Turtas, kuris buvo parduotas tretiesiems asmenims, buvo apskaitomas įmonės buhalterinėje apskaitoje ir didžiosios knygos sąskaitoje Nr. 2411 nurodyta 26 401 Lt pirkėjų skola (b.l. 11). Tai patvirtina ir sąskaitos Nr. 2411 iššifravimo suvestinė (b.l. 63). Taigi paneigiama atsakovo nuostata, kad ginčo dalyką sudarančios prekės yra pas sutartis su ieškove sudariusius trečiuosius asmenis. Tuo tarpu sąskaitos Nr. 2014 duomenys patvirtina, jog 87 405 Lt vertės prekės yra skirtos perparduoti ir saugomos įmonėje (b.l. 11). Atsakovas teismui taip pat nepateikė įrodymų apie kito ginčo dalyką sudarančio turto buvimo vietą (LR CPK 178 str.), todėl teismas sprendė, kad atsakovas, aplaidžiai vykdydamas ieškovo vadovo pareigas, neišsaugojo ieškovo turto ir padarė ieškovei žalos už 101 411,59 Lt, ieškovės ieškinys tenkintinas (LR CK 2.87 str. 7 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Apeliantas nurodo, kad UAB „Eurotransportas“ direktoriumi dirbo nuo 2005 m. vasario 21 iki 2006 m. rugpjūčio 2 d. , o „Didžioji knyga“, pagal kurią buvo pateiktas ieškinys, buvo sudaryta 2005 m. sausio 1 d. pagal bendrovės kompiuteryje buvusius buhalterinius duomenis nuo bendrovės prekybinės veiklos pradžios (2004 m.) 17 830,21 Lt sumai ir ieškovui pareikalavus, prekes šiai sumai grąžino UAB „Ekostandartas“. 2006 m. liepos 1 d. pirktų prekių, skirtų perparduoti suma didžiojoje knygoje nurodyta 87 405,14 Lt. Tai patvirtina, kad per laikotarpį, kai ieškovas dirbo bendrovės direktoriumi, prekių buvo įsigyta už 69 574,93 Lt. atitinkamai iš ieškovo pateiktų dokumentų už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 6 d. iki 2005 m. spalio 10 d. aišku, kad prekių buvo parduota bendrai 81 106,73 Lt sumai. Visgi, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Eurotransportas“ prekybinė veikla vyko dar iki atsakovui pradedant dirbti bendrovės direktoriumi, o buhalterinė apskaita bendrovėje iš viso nebuvo vedama.
2. Iki atsakovo direktoriumi įmonėje dirbo A. T., kuris atsakovui paaiškino, jog ilgalaikis turtas (baldai, kompiuteris, prekybinė įranga, įsigyti 2003 m., yra parduotuvėje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „Ekostandartas“, kurio direktorė vėliau atsisakė turtą grąžinti nurodydama, kad šiuo turtu naudojasi panaudos sutarties pagrindu.
3. Pagal sąskaitas 1230, 1260, 2011, 2012 įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai buvo pirkti iki ieškovui pradedant dirbti ieškovo direktoriumi, o sąskaitose nurodytos sumos į didžiąją knygą perkeltos iš 2004 metų.
4. UAB „Eurotransportas“ neturėjo prekybinio ploto, todėl prekyba buvo vykdoma konsignacijos pagrindais ir iš užsienio į Lietuvą pargabentos prekės buvo perduodamos pagal sudarytas konsignacines sutartis, išrašant prekių perdavimo-priėmimo aktus (kiek atsakovas pamena, prekės perduotos UAB „Mėlkalnis“, UAB „Litesija“, UAB „Mados rojus“, UAB „Aprangos stilius“ ir kt.), o minėtos sutartys atsakovą atleidus iš darbo liko galioti ir jos buvo perduotos po atsakovo paskirtam direktoriui, tačiau šių dokumentų teismas taip pat neišreikalavo ir realus prekių likutis pagal išlikusius dokumentus nustatytas nebuvo (kaip nurodė pats administratorius, trumpalaikis turtas buvo nustatytas pagal turto korteles). Konsignatoriai buvo veikiančios įmonės, todėl susirinkus lėšas už parduotas prekes ir nupirkus naujų, įmonės veikla galėjo tęstis ir būti pelninga. Atitinkamai perduoti materialinių vertybių vėlesniam direktoriui R. Č. atsakovas ir negalėjo, nes jos buvo pas konsignatorius.
5. Ieškovui dirbant direktoriumi, įmonės veikla buvo pelninga, buvo laiku mokami mokesčiai, vedama buhalterinė apskaita, kai tuo tarpu po ieškovo išėjimo iš darbo tai nebuvo daroma, o įmonei iškelta bankroto byla dėl nemokumo, įsiskolinus biudžetams ir fondams.
6. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą 2 416,57 Lt sumai, nes už šią sumą visas įsigytas inventorius buvo menkavertis turtas, kasdien naudojamas bendrovės veikloje, o verslo apskaitos standartai ir pelno mokesčio įstatymas trumpalaikio turto, kuris jau yra naudojamas, vertę reikalauja pripažinti sąnaudomis, t. y. jį nurašyti.
7. 2006 m. rugpjūčio 2 d. naujam įmonės direktoriui buvo perduoti įmonės dokumentai, o taip pat suteikta išsami informacija apie likutinių prekių buvimo vietas. Atitinkamai šalių (V. G. ir R. Č.) pasirašytą dokumentą teismas turėjo vertinti kartu su byloje duotais R. Č. ir S. K. parodymais, kuriuose jie pripažino, jog ieškovas perdavė bendrovės dokumentus ir suteikė visą būtiną informaciją apie bendrovės veiklą. Tuo tarpu ieškovui nėra žinoma, kaip buvo vedama buhalterinė apskaita ir prekių pardavimas iki 2007 m. spalio 11 d., kai UAB „Eurotransportas“ buvo iškelta bankroto byla, o S. K. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog rūbai buvo išdalinti parduotuvėms (b. l. 154, 156), o taip pat patvirtino, kad nevystė prekybinės veiklos rūbais, t. y. pripažino ir patvirtino, kad visiškai nesidomėjo pagal konsignacines sutartis pas pardavėjus buvusiomis prekėmis, jų likučiu, nevedė jokios apskaitos ir nė karto nepasiteiravo, kur tos prekės ir kokios būklės (S. K. bei R. Č. apie prekių perdavimą konsignatoriams turėjo būti žinoma ir iš jiems perduoto PVM sąskaitų-faktūrų sąrašo, kuriame nurodyta, kada ir kokiam pirkėjui buvo perduotos prekės. Be to, pasibaigus 2006 metams, turėjo būti nustatytas prekių likutis pagal konsignacines sutartis, o neparduotos netinkamos kokybės prekės nurašytos, tačiau nei R. Č., nei S. K. buhalterine apskaita nesirūpino, prekių likučiais nesidomėjo, dėl ko prekės nebuvo tinkamai apskaitytos, galimai nurašytos, o jų likutis pasiliko pas konsignatorius.
8. Teismas visiškai nevertino byloje esančio 2009 m. kovo 30 d. Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą S. K. atžvilgiu. Minėtame nutarime konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. spalio 1 d. nėra galima iš dalies nustatyti UAB „Eurotransportas“ veiklos, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi bendrovėje nebuvo vedami suvestiniai apskaitos registrai, mokesčių administratoriui nebuvo pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija, metinė laikinojo socialinio mokesčio deklaracija ir pilna metinė finansinė atskaitomybė už 2006 m. Be to, nutarime konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. R. Č.. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas apsiribojo tik žodiniais S. K. ir R. Č. kaip liudytojų paaiškinimais, o jų kaltės dėl bendrovės turto praradimo klausimo nesprendė.
9. Administratorius, pareikšdamas ieškinį, vadovavosi 2006 m. įrašais didžiojoje knygoje, tačiau akivaizdu kad šiai dienai (tvarkingai vedant buhalterinę apskaitą), jos duomenys turėjo būti visai kitokie, o taip pat tikėtina, kad dalis prekių vis dar gali būti pas pardavėjus pagal konsignacines sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepateikia įrodymų, jog 2006 m. rugpjūčio 2 d. naujai paskirtam UAB „Eurotransportas“ direktoriui perdavė įmonės dokumentus ir turtą, o taip pat nepateikė įrodymų, kad bankrutavusios įmonės turtas – prekės yra perduotos konsignatoriams (nėra nei priėmimo – perdavimo aktų, nei konsignacijos sutarčių). Prekių pirkėjai – parduotuvės UAB „Ekostandartas“, UAB „Molkalnis“, UAB „Litesija“, UAB „Mados rojus“ prekes iš UAB „Eurotransportas“ įsigydavo pagal PVM sąskaitas-faktūras, o ne pagal konsignacijos sutartis ir minėtiems pirkėjams parduotos prekės būdavo iš karto nurašomos pagal prekių nurašymo aktus (aktuose buvo nurodoma ir tai, kada pardavėjas buvo įsigijęs nurašomas prekes pardavimui), o taip pat būdavo sudaromi prekių, skirtų perparduoti, likučių sąrašai. Atsakovas pateikė 2006 m. birželio 2 d. konsignacijos sutartį tarp UAB „Aprangos stilius“ ir UAB „Eurotransportas“, tačiau nėra jokio įrodymo, kad „pirktos prekės, skirtos perparduoti“ už 87 405,14 Lt buvo perduotos UAB „Aprangos stilius“, nors pats atsakovas teigia, kad prekių nesandėliuodavo, o iš karto parduodavo jas pirkėjams perpardavimui (prekių likučio už 87 405,14 Lt sąrašas nėra pasikeitęs nuo pat 2005 m. spalio 10 d. Be to, atsakovas nuo 2005 m. spalio mėnesio pradėjo dirbti UAB „Litesija“, kuri yra viena iš pagrindinių prekių, skirtų perparduoti, pirkėja iš UAB „Eurotransportas“, todėl, ieškovo nuomone, prekių likutį, kurio vertė 87 405,14 Lt, pats atsakovas ir galėjo parduoti bei pasisavinti lėšas, o 2006 m. birželio 2 d. konsignacijos sutartis tarp UAB „Eurotransportas“ ir UAB „Aprangos stilius“ galėjo būti fiktyvi. Atsakovas nepateikė įrodymų ir apie kito turto perdavimą R. Č., kurio vadovaujama įmonė veiklos iš viso nevykdė. Apeliantas teismui nepateikė ir inventorizacijos aktų apie 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvusius įmonės turto likučius, o buhalterinius dokumentus administratoriui perdavė Telšių FNTT, po ko tik 2009 m. sausio 16 d. apeliantas pateikė administratoriui 2006 m. birželio 2 d. konsignacijos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, kad pagal BUAB „Eurotransportas“ buhalterinės apskaitos dokumentus, buvusio UAB „Eurotransportas“ direktoriaus V. G. atleidimo dieną (2006 m. rugpjūčio 3 d.) UAB „Eurotransportas“ turėjo turto, kurio tolesnį likimą pagrindžiančių duomenų nėra, už 101 411,59 Lt (T. 1, b. l. 3, 4, 159, 160), todėl bankrutavusios įmonės administratorius minėtos sumos reikalavimą pareiškė buvusiam įmonės direktoriui V. G.. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti, koks turtas buvo V. G. žinioje jo įgaliojimų pabaigos dieną (2006 m. rugpjūčio 2 d.) ir koks turtas (ar jo dalis) buvo perduotas vėlesniam UAB „Eurotransportas“ vadovui bei, atsižvelgiant į šį santykį, spręsti ieškinio atsakovui V. G. pagrįstumą. Tuo tarpu iš skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo aišku, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio pagrįstumą vertino formaliai ir, atsižvelgdamas iš esmės vien į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčo dalyką sudarančio turto buvimo vietą, ieškinį tenkino visiškai, nesigilindamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas svarbias faktines aplinkybes, kurios išsamiai taip ir liko neištirtos, o tai padaryti pagal byloje šiuo metu pateiktus įrodymus nėra galimybės.
Antai dėl to, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. V. G. jokių materialinių vertybių R. Č. natūra neperdavė (T. 1, b. 195), šiuo metu ginčo nėra ir tai ne kartą pripažino pats atsakovas (T. 1, b. l. 153, 156). Tačiau, pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į R. Č. parodymus, pastarajam V. G. perdavė segtuvą dokumentų, kuriuos R. Č. perdavė S. K.. Visgi pirmosios instancijos teismas kažkodėl padarė prieštaringą išvadą, kad atsakovas R. Č. perdavė tik įmonės registracijos pažymėjimą bei spaudą. Atitinkamai tai, kad realiai UAB „Eurotransportas“ po V. G. vadovavo S. K., o ne R. Č., pripažino pats S. K., kuris taip pat parodė, kad prekės (iš jų dingimo kylantis reikalavimas sudaro didžiąją ieškinio dalį) pasiliko pas konsignatorius (rūbai buvo išdalinti parduotuvėms). Tuo tarpu S. K. buvo perduotos konsignacijos sutartys bei prekių sąrašai (T. 1, b. l. 155 – 156), tačiau šių dokumentų (išskyrus BUAB „Eurotransportas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą 2006 m. birželio 2 d. konsignacijos sutartį su UAB „Aprangos stilius“ (T. 2, b. l. 22) byloje nėra ir nėra duomenų, kad teismas būtų jų reikalavęs, nors šie dokumentai galėtų turėti esminės įtakos sprendžiant reikalavimų atsakovui V. G. pagrįstumą.
Skundžiamame sprendime teismas taip pat nurodė, kad atsakovo nuostatą, jog ginčo dalyką sudarančios prekės yra pas sutartis su ieškovu sudariusius trečiuosius asmenis, paneigia didžiojoje knygoje nurodoma pirkėjų skola bei jos iššifravimo suvestinė (T. 1, b. l. 11, 63). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tai tik patvirtina, jog parduotos (pirkėjų skola) ir neparduotos prekės buvo apskaitomos atskirai, o atsakovo pozicijos nepaneigia.
Atkreiptinas dėmesys, kad dar pradiniame ieškinyje dėl prekių, skirtų perparduoti (reikalavimas šioje dalyje nesikeitė ir patikslintame ieškinyje), ieškovas nurodė, kad šio turto likutis (87 405 Lt) buvo nepakitęs nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio (T. 1, b. l. 4, 152). Tačiau neaišku, kokiu pagrindu tuomet UAB „Eurotransportas“ 2006 m. kovo 24 d. buvo pervesta 12 132,59 Lt iš UAB „Litesija“(T. 1, b. l. 21), su kuria, kaip nurodė atsakovas, taip pat buvo sudaryta konsignacijos sutartis (T. 1, b. l. 138), o duomenų, kokią įtaką ši aplinkybė turėjo ieškinio reikalavimui, byloje nėra.
Be to, V. G. parodė, kad prie konsignacijos sutarties buvo priėmimo – perdavimo aktai, kurie perduoti kartu su atsakovo atsiliepimu į pretenziją (T. 1, b. l. 156, 198), o šią aplinkybę iš dalies patvirtina paties atsakovo pateiktas atsiliepimas į pretenziją dėl dingusio turto, su kuria buvo perduoti ir prekių priėmimo – perdavimo aktai, kuriuos BUAB „Eurotransportas“ administratorius gavo (T. 1, b. l. 138 – 139), tačiau teismui jie taip pat nebuvo pateikti.
Atitinkamai reikalavimas atsakovui buvo grindžiamas ne tik prekių, skirtų perparduoti, dingimu, tačiau ir kito materialaus turto (baldų, stacionaraus bei nešiojamojo kompiuterio ir kt.) dingimu, tačiau šio turto išlikimo ieškovo žinioje faktai apskritai nebuvo tiriami, nors tai turi tiesioginės įtakos ieškinio dydžio pagrįstumui, nes atsakovas V. G. nurodė pakankamai tikslias dalies ginčijamo turto buvimo vietas. Antai teismo posėdyje V. G. nurodė, kad nešiojamasis kompiuteris (neveikiantis) yra pas jį ir gali grąžinti (T. 1, b. l. 154), o stacionarus kompiuteris ir baldai yra UAB „Ekostandartas“ priklausančiose patalpose (parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad pastarasis patvirtintų ar paneigtų šią BUAB „Eurotransportas“ reikalavimo teisę, nėra. Atitinkamai atsakovas parodė, kad 2004 m. spalio 8 d. buvo sudaryta UAB „Eurotransportas“ ir UAB „Ekostandartas“ sutartis (t. y. iki atsakovui tampant UAB „Eurotransportas“ direktoriumi), pagal kurią tam tikra įranga perduota UAB „Ekostandartas“ (b. l. 153), tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nepagrįstai nesiaiškino ir minėtos sutarties neišsireikalavo (T. 1, b. l. 137, 152). Tuo tarpu, kas sudaro „Kitą materialųjį turtą“ (2033,18 Lt), „Žaliavas ir komplektavimo gaminius“ (296,99 Lt) iš byloje esančių dokumentų iš viso neaišku ir pirmosios instancijos teismas to netyrė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis dalis turto (stacionarus kompiuteris, baldai), buvo įsigyti iki atsakovui tampant direktoriumi (T. 1, b. l. 15, 16), o V. G. tvirtina, kad iš ankstesnio UAB „Eurotransportas“ direktoriaus (A. T.) šio turto neperėmė (T. 1, b. l. 153), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų taip pat nereikalauta.
Be to, pažymėtina, kad nors patikslintu ieškiniu BUAB „Eurotransportas“, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti patikslintus ieškinio reikalavimus (T. 1, b. l. 157), atsisakė ieškinio dalies dėl 10 666 Lt, kurie atsakovui buvo išduoti iš įmonės kasos, tačiau kažkodėl pareiškė reikalavimą dėl dingusių „medžiagų ir inventoriaus“ 3014,96 Lt sumai ne pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. (T. 1, b. l. 11), o pagal 2005 m. sausio 31 d. buvusius duomenis (T. 1, b. l. 163), t. y. iki atsakovui tampant UAB „Eurotransportas“ direktoriumi. Tai dar kartą patvirtina, kad turi būti tiriamas ginčo dalyką sudarančio turto perėmimas ir iš buvusio UAB „Eurotransportas“ direktoriaus A. T., tačiau šį faktą patvirtinančių dokumentų byloje taip pat nėra. Atitinkamai svarstant ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2005 metais UAB „Eurotransportas“ įsigyto inventoriaus (2416,57 Lt), teismui turėtų būti pateikti duomenys bent jau apie šių prekių nusidėvėjimą.
Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą (T. 1, b. l. 182), taip pat pažymėjo, jog byloje nėra pateikti duomenys apie ieškovo veiklą, turtą, buhalterinę apskaitą tuo laikotarpiu, kai atsakovas V. G. nebedirbo UAB „Eurotransportas“, o šios aplinkybės yra svarbios įvertinant atsakovo atsikirtimus. Tačiau ieškovo pateiktų papildomų įrodymų (T. 1, b. l. 184 – 189) pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš viso nenurodė ir nevertino.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.