Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. balandžio 25 d., apie 06.41 val., Tūkstantmečio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 416, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas nerodė posūkio signalo, nedavė kelio automobiliui Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, kliudė jį ir apgadino. Taip R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 82.2, 101 punktus ir padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

R. S. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jis važiavo įmonei priklausančiu mikroautobusu, buvo neatidus, persirikiuodamas į kitą eismo juostą manė, kad pravažiuos iš dešinės, baigs manevrą bei pralįs pro tarpą. Jam atrodė, kad jis ir pralindo pro tarpą, nes nieko nepajuto, susidūrimo garso neišgirdo bei nepamatė, kad jis būtų užkabinęs veidrodėlį. Apie sukeltą eismo įvykį jis sužinojo tik iš policijos administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną. Jo vairuojamas automobilis buvo jau anksčiau apibraižytas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu R. S. nurodė, kad jis š.m. balandžio 26 d., vairuodamas mikroautobusą Mercedes Benz, nukirto kelią kitai transporto priemonei, neapskaičiavęs transporto priemonės gabaritų, įlindo į siaurą plyšį. Sukėlė nepatogumų kitoms transporto priemonėms ir galimai užkliudė Subaru veidrodėlį, bet to nepastebėjęs, nuvažiavo toliau (b.l. 15).

Nukentėjusioji S. B. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai. Nukentėjusioji prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Visus su įvykiu susijusius faktus ji išdėstė pareiškime policijos komisariate, pateiktos informacijos nepildys, netikslins ir nekeis (b.l. 26). Esant šioms aplinkybėms teismas nagrinėja bylą nukentėjusiajai S. B. nedalyvaujant bei vadovaujasi jos paaiškinimais, duotais policijai.

S. B. 2016 m. balandžio 26 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d., apie 6.40 val., ji vairavo juodos spalvos automobilį Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Tūkstantmečio gatve link Savanorių pr. žiedo. Iš galo privažiavo automobilis Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) furgonas. Pavojingai manevruodamas šis automobilis kliudė jos automobilį (lenkdamas piktybiškai užkišo, priversdamas ją ir šalia važiuojantį automobilį stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, sukeldamas tuo pačiu pavojų jai ir kitam vairuotojui), iš karto po to pasišalino. Visas įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi (b.l. 10).

R. S. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. balandžio 26 d., 18.38 val. į Vilniaus apskrities VPK KPV kreipėsi S. B., kuri pranešė apie eismo įvykį, įvykusį 2016 m. balandžio 25 d., 06.40 val., Vilniuje, Tūkstantmečio g., kurio metu buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis Subaru Forester, v/n (duomenys neskelbtini), automobilis Mercedes, v/n (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 5);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2016 m. balandžio 26 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. balandžio 26 d. apie 18:38 val. į Vilniaus m. VPK KPV TOP kreipėsi S. B., gim. 1979 m., kuri paprašė priimti paaiškinimą dėl eismo įvykio, įvykusio Vilniuje, Tūkstantmečio gatvėje, pravažiavus viaduką su Dariaus ir Girėno g. link Savanorių pr., kurio metu jos vairuojamą automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas kliudė ir apgadino automobilis Mercedes Benz Sprinter, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. S. B. pateikė vaizdo įrašą iš jos automobilio video registratoriaus, kurį įkėlė į bendrus dokumentus (b.l. 4);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 7);

- pateiktu S. B. vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas eismo įvykis (b.l. 9);

- fotolentele, kurioje užfiksuoti automobilių Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l. 12).

Peržiūrėjus S. B. pateiktą vaizdo registratoriaus įrašą bei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui abejojant, ar jo vairuojamas automobilis galėjo padaryti nurodyto pobūdžio apgadinimus, teismas, siekdamas pašalinti byloje esančius neaiškumus bei išsamiai išnagrinėti bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu, skyrė eismo įvykio ekspertizę.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-1653(16) nurodyta, kad automobilio „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinysis veidrodėlis buvo apgadintas skystamo kontakto metu plastikinio gaubto išoriniame šoniniame paviršiuje, pažeidžiant išorinį lako-dažų sluoksnį ir suformuojant šviesios spalvos daugybinių smulkių braukimo trasų zoną 1,05 - 1,07 m aukštyje nuo pagrindo; automobilis „Mercedes Benz, keisdamas važiavimo kryptį į kairę iš pirmos eismo juostos į antrąją ir pravažiuodamas jam iš kairės antroje eismo juostoje mažesniu greičiu važiavusį automobilį „Subaru Forester“ galėjo krovinių skyriaus kairiojo borto galine dalimi, standumo briauna 1,06 – 1,08 m aukštyje nuo pagrindo, padaryti braukimo pėdsaką ant automobilio „Subaru Forester“ dešiniojo galinio vaizdo veidrodėlio 1,05 -1,07 m aukštyje nuo pagrindo, neapgadinant šiam automobiliui kitų dalių (b.l. 42-44).

Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų

R. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neneigė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jis, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 416, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas nerodė posūkio signalo, nedavė kelio automobiliui Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, bei, susipažinęs su ekspertizės išvadomis, neneigė aplinkybės, jog galėjo užkabinti ir nubrozdinti šio automobilio galinio matymo veidrodėlį. Nurodytais veiksmais R. S. pažeidė KET 9, 82.2, 101 punktus. Be R. S. prisipažinimo, jo kaltę, pažeidus nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, patvirtina ir kiti jau minėti įrodymai – nukentėjusiosios S. B. duoti paaiškinimai, taip pat informacija iš Bendrojo pagalbos centro, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, nuotraukos, papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuotas apgadintas automobilio Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, S. B. pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis bei 2016 m. gruodžio 14 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1653(16), kurio išvadose nurodyta, jog automobilis „Mercedes Benz, keisdamas važiavimo kryptį į kairę iš pirmos eismo juostos į antrąją, galėjo krovinių skyriaus kairiojo borto galine dalimi padaryti braukimo pėdsaką ant automobilio „Subaru Forester“ dešiniojo galinio vaizdo veidrodėlio, kuris tuo metu važiavo antroje eismo juostoje mažesniu greičiu, nei automobilis „Mercedes Benz“. Minėti įrodymai yra neprieštaraujantys vienas kitam, patvirtina vienas kitą ir atitinkamai patvirtina nukentėjusiosios paaiškinime nurodytą eismo įvykio, t. y. R. S. automobilio Mercedes Benz 416, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiosios S. B. automobilio Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo mechanizmą, todėl pripažintina, jog R. S. pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą) ir 124¹ straipsnio 2 dalį (įspėjamųjų (posūkio) signalų naudojimo tvarkos pažeidimas).

Nors R. S. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pagrįstai kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, be kita ko, numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (transporto priemonių) sugadinimą (apgadinimą), tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (Administracinių teisės pažeidimų kodekse reglamentuojamą 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio R. S. buvo surašytas protokolas, nebenumato. Kita vertus, kaip minėta, protokole formuluojant pažeidimo esmę, nurodyta, jog R. S. pažeidė KET 9 punkto reikalavimą, numatantį eismo dalyvio pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, taip pat KET 8.2 punktą, numatantį, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, prie persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, bei KET 101 punktą, pagal kurį prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taigi nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), nuo 2017 m. sausio 1 d. nebeužtraukia administracinės atsakomybės (kai tai padaro ne asmuo, neturintis teisės vairuoti, arba ne asmuo, kuris būtų apsvaigęs nuo alkoholio ir pan.), tačiau pažymėtina, kad tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalis, tiek ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdymą, t. y. už Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimo pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą R. S. yra nurodyta, kad jis persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, t. y. kaltinimas suformuluotas pažeidus, be kita ko, Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę dėl šio pažeidimo, spręstina, jog R. S. veika, panaikinus administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (transporto priemonių) apgadinimą (sugadinimą), perkvalifikuotina. Vertinant, ar veika, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, pažymėtina, jog ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija – bauda nuo 28 iki 43 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – bauda nuo 60 iki 90 eurų. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, o pagal šio 8 dalį, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Kadangi ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija yra griežtesnė nei numatyta 124¹ straipsnio 3 dalyje, spręstina, kad R. S. veika kvalifikuotina pagal 124¹ straipsnio 3 dalį ir neperkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. neneigė aplinkybės, jog persirikiuodamas į gretimą eismo juostą jis nerodė posūkio signalo ir tai patvirtina kiti byloje esantys ir pirmiau aptarti duomenys, jo veika protokole buvo tinkamai kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, numačiusį administracinę atsakomybę be kita ko už įspėjamųjų signalų (šiuo atveju posūkio) naudojimo tvarkos pažeidimą.

Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.

Už R. S. veiksmus atitinkantį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Tad už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta griežtesnė atsakomybė nei už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, todėl R. S. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš R. S. paaiškinimų, jis savo kaltės neneigė dėl paties eismo įvykio, tačiau nurodė, jog susidūrimo jis nepastebėjo ir jokio garso neišgirdo. Nukentėjusioji S. B. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jai važiuojant automobiliu Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš galo privažiavo automobilis Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, pavojingai manevruodamas, kliudė jos automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismui pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip pro antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį (nurodytomis aplinkybėmis „Subaru Forester“) iš dešinės didesniu greičiu, keisdamas važiavimo kryptį į kairę iš pirmos eismo juostos į antrąją, pravažiuoja automobilis „Mercedes Benz“. Tuo metu, kai automobilio „Mercedes Benz“ priekinė dalis išvažiuoja iš vaizdo kameros fiksavimo lauko, kartu su automobilio „Subaru Forester“ garsiniu signalu girdimas ir kitas duslus vos girdimas pašalinis garsas, tačiau automobilis „Merceds Benz“, nemažindamas greičio nuvažiuoja toliau.

Įvertinęs R. S. parodymus, nukentėjusiosios S. B. rašytinius paaiškinimus, automobiliui Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą apgadinimą (galinio matymo veidrodėlio nubrozdinimą), ekspertizės akto išvadą, jog automobilis „Mercedes Benz, galėjo krovinių skyriaus kairiojo borto galine dalimi padaryti braukimo pėdsaką ant automobilio „Subaru Forester“ dešiniojo galinio vaizdo veidrodėlio, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog R. S. suvokė padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad R. S. vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesant byloje duomenų, jog R. S. galėjo vairuoti automobilį neblaivus, taip pat įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. S. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje pažeidimą yra numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų. Už ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje pažeidimą yra numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 43 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas atsižvelgia į nustatytą R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus, gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į nustatyta jo atsakomybę sunkinančią aplinkybė – pakartotinai padarytas pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. S. – buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų, taip pat į pateiktą jo darbovietės charakteristiką (b. l. 20). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, jam skirtinos ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijoje numatytos baudos, didesnės nei sankcijose numatyti baudų vidurkiai. Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 ir 3 dalimis, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalies numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 75 eurų baudą.

R. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalies numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 40 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 75 (septyniasdešimt penkių) eurų baudą.

R. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16057791457 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).