Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. 2022 m. lapkričio 8 d. 8.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojant kompiuteriu, iš savo asmeninio profilio ((duomenys neskelbtini)), po 2022 m. spalio 20 d. publikuotu straipsniu socialiniame tinkle „Facebook” naujienų portalo DELFI.lt paskyroje pavadinimu „Naujausia apklausa: pusė gyventojų palaiko tos pačios lyties civilines sąjungas“ ((duomenys neskelbtini)), jis parašė komentarą: „Parsidave zurnalistai , raso uzsakomuosius straipsnius ir tokiu budu, skleidzia mela...... Kaip ten bebuve, negali puse Lietuvos gyventoju, buti iskrypeliais. Nelaimingu zmoniu (gamtos klaida) yra mazuma. O tuos kurie palaiko ir skleidzia islrypeliskas idejas, tokiu budu zalodami vaiku psichika..... reiketu teisti, uz nusikaltimus pries vaikus…“, kuriuo viešai tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Šiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. Č. iš esmės patvirtino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 8 d. būdo savo namuose, kai delfi.lt perskaitė straipsnį apie tos pačios lyties sąjungą. Jį labai papiktino dabartinė situacija Lietuvoje dėl įvairiausių iškrypimų, dėl tos pačios lyties sąjungos ir panašių dalykų. Kai bandoma žmonėms įteikti, kad yra normalu tai, kas realiai nėra normalu. Ypatingai jį piktina tai, kas liečia nepilnamečius vaikus ir kaip neteisinga informacija jiems yra skleidžiama. Jis parašė šitą komentarą būdamas namuose iš jam priklausančio kompiuterio. Yra parašęs ne vieną komentarą po įvairiais straipsniais, bet nejaučia savo kaltės reikšdamas savo nuomonę, dėl jam netinkamos informacijos. Juo labiau, kad yra laisvė reikšti savo nuomonę laisvoje Lietuvoje, jeigu ji yra laisva (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Europos žmogaus teisių fondas“ pareiškimo matyti, 2022 m. spalio 20 d. socialiniame tinkle „Facebook“ naujienų portalo DELFI.lt paskyra pasidalino straipsniu, pavadinimu „Naujausia apklausa: pusė gyventojų palaiko tos pačios lyties civilines sąjungas“ (nuoroda: https://www.facebook.com/DelfiLietuva/posts/pfbid02Vf7 kbBM79Q5nCxvBpMq8z6nmgYuSFa1MgFPYxYhzeRG26C4KVNerE4Q2wYbUzZY5l). Po įrašu asmuo, pasivadinęs R. C. (asmens profilis: (duomenys neskelbtini)), 2022 m. lapkričio 8 d., 8.00 val., parašė komentarą: „Parsidave zurnalistai , raso uzsakomuosius straipsnius ir tokiu budu , skleidzia mela ......Kaip ten bebuve , negali puse Lietuvos gyventoju , buti iskrypeliais . Nelaimingu zmoniu ( gamtos klaida ) yra mazuma . O tuos kurie palaiko ir skleidzia islrypeliskas idejas , tokiu budu zalodami vaiku psichika .....reiketu teisti , uz nusikaltimus pries vaikus …“, kuriuo galimai viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos (nuoroda į komentarą: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 2–7).

Iš 2022 m. lapkričio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Nr. 11-2410 (22) išvados matyti, jog tiriamajame vartotojo komentare, pradėtame žodžiais „Parsidave zurnalistai , raso uzsakomuosius straipsnius <...>“ yra žeminami homoseksualūs asmenys dėl seksualinės orientacijos (b. l. 28–29). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistė Samanta Kietytė, pateikusi specialisto išvadą Nr. 11-2410 (22), patikslino savo duotą išvadą, nurodydama, kad leksikografiniu šaltinių analizė rodo, kad veiksmažodžiai „žeminti“ ir „niekinti“ yra sinonimai, todėl galima teigti, jog lingvistiniu požiūriu tiriamasis komentaras yra niekinantis homoseksualius asmenis dėl seksualinės orientacijos. Komentare nėra turinio, kuris lingvistiniu požiūriu galėtų būti įvardytas kaip tyčiojimasis. Komentare yra neigiamas homoseksualių asmenų lygiateisiškumas, kas gali būti laikoma diskriminacine idėja, tačiau lingvistas negali vertinti, ar tokios idėjos išsakymas laikytinas diskriminacijos kurstymu taip, kaip jis suprantamas BK 170 straipsnyje. Taip pat negalima nustatyti, ar komentaru skatinama neapykanta, nes „neapykantos“ konceptas nėra lingvistikos mokslo objektas (b. l. 85). Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę

Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, jam neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių; įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę reikšti savo įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. Č. 2022 m. lapkričio 8 d. 8.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu, iš savo asmeninio profilio, po 2022 m. spalio 20 d. publikuotu straipsniu socialiniame tinkle „Facebook” naujienų portalo DELFI.lt paskyroje pavadinimu „Naujausia apklausa: pusė gyventojų palaiko tos pačios lyties civilines sąjungas“ parašęs komentarą, viešai tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. Č. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę) kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys).

R. Č. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 58), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 42), vykdantis individualią veiklą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro prašomą ir BK 170 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti R. Č., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. Č., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.