Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-239-198/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-01
Bylos Nr.
2A-239-198/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
UAB „Mototecha“
Advokatai
Ona Laurišienė

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 239 – 198 / 2009

Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)30.9.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, Daivai Liadzbergienei

dalyvaujant ieškovei S. K., ieškovės atstovei advokatei Onai Laurišienei, atsakovo UAB „Mototecha“ atstovui A. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui UAB „Mototecha“ dėl naudojimosi statinių dalimi tvarkos nustatymo ir atsakovo UAB „Mototecha“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, sutikslinusi ieškinį, prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, naudojimosi tvarką: nustatyti, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 144,45 kv. m. patalpa, inventorizacinėje byloje pažymėta 1-6 (11,38 kv. m.), ir veranda, esančia šalia minėtos patalpos, bei nustatyti, kad ieškovė naudojasi visu ūkiniu pastatu 3I1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nustatyti, kad atsakovas naudojasi visais likusiais pastatais.

Nurodė, jog ji paveldėjo dalį nekilnojamojo turto, todėl jos teisės turi būti išsaugotos ir nustatytina naudojimosi tvarka, o ne skirtina kompensacija. Priešingu atveju, atėmus iš jos nuosavybę, bus pažeistos jos teisės. Tik valstybė gali atimti nuosavybę įstatymo numatytais atvejais. Nurodė, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą po V. R. mirties paveldėjo 17/150 dalių gyvenamojo namo, viralinės, 1/3 ūkinių pastatų ir dalį kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Ši sodyba yra jos tėviškė ir yra labai brangi, kaip atminimas, kurį ji norėtų išsaugoti. Ji visą laiką tvarkė šią sodybą, daug investavo į ūkinį pastatą. Norėtų gauti naudotis patalpa 1-6, į kurią yra atskiras įėjimas iš šalia esančios verandos. Kadangi katilinė yra rūsyje, tai ji ruošiasi įsivesti savo atskirą šildymą arba pasistatyti elektrinį šildytuvą. Taip pat žada įsivesti savo atskirą elektros skaitliuką, o kad patektų į namą, žada nusistatyti kelio servitutą. Kadangi bendras tualetas yra lauke, tai žada jį pasistatyti verandoje. Ieškovei žemės nereikia, nes šalia 3 ha žemės turi jos sutuoktinis. Ji gyvena mieste, turi butą, o sodyba jai reikalinga kaip atminimas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Mototecha“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti – atidalinti ieškovės turto dalį ir priteisti jai 12 292,44 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad nemato jokių galimybių, jog esant bendrasavininkiais kartu su ieškove bus galima išvengti konfliktų, kurie vyksta ir dabar su ja ir jos sūnumi bei vyru. Nėra jokių galimybių ieškovei įsirengti atskirą šildymą, o vandentiekis yra vietinis. Nesutinka, kad ieškovei būtų skirtas naudotis ūkinis pastatas, nes be žemės juo naudotis neįmanoma. Šiuo metu ieškovė yra ant atsakovo žemės pasistačiusi šiltnamius, neteisėtai naudoja vandenį iš jo šulinio. Atsakovas šiuose pastatuose ruošiasi užsiimti gamybine veikla, bus sandėliuojama žemės ūkio technika, bus saugojama, samdys apsaugą. Taigi, neįmanoma atidalyti labai mažą ieškovei priklausančią dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu civilinę bylą atsakovų G. B. ir A. B. atžvilgiu nutraukė, ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Atidalino UAB „Mototecha“ ir S. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone; UAB „Mototecha“ priteisė S. K. priklausančias 17/150 dalis gyvenamojo namo 1A1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato 3I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkio pastato 4I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš UAB „Mototecha“ už jai tenkančią iš S. K. atidalinto nekilnojamojo turto dalį ieškovei S. K. piniginę kompensaciją – 21 285,27 Lt. Priteisė iš S. K. UAB „Mototecha“ naudai 737,58 Lt žyminio mokesčio ir 4 000 Lt už advokato paslaugas.

Nustatė, kad po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), pagal 2003-06-25 paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė S. K. paveldėjo 17/150 dalių gyvenamojo namo 1A1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 144,45 kv. m. ploto, 1/3 dalį viralinės 3I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato 4I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovas pagal 2008-04-17 Privačios žemės su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo 17/150 ir 66/100 dalių gyvenamojo namo 1A1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), visą pirtį 6I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą 2I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį viralinės 3I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato 4I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), visą garažą 5I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą 7I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 8I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 9I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 10I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį 11I1ž, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 10,46 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas pagal 2009-01-20 mainų sutartį įsigijo iš A. B. ir G. B. jiems priklausančius po 17/300 dalis gyvenamojo namo 1A1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/6 dalį viralinės 3I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/6 dalį ūkinio pastato 4I19, un. Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, bendrasavininkai (CK 4.47 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4.72 str.- 4.74 str.). Atsakovui faktiškai priklauso net 89 procentai gyvenamojo namo ir dvigubai didesnė dalis, nei ieškovei, pagalbinių pastatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad kai byloje yra pareikšti reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prioritetas yra skiriamas atidalijimui. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismo tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir patogumą bei padėti išvengti konfliktų. Nurodė, kad ieškovės turima nekilnojamojo turto dalis yra tiek maža, kad realiai ją atidalinti natūroje yra praktiškai neįmanoma ir labai sudėtinga dėl didelės disproporcijos tarp ieškovės ir atsakovo turto dalių, o taip pat dėl naudojimo nepatogumo. Pagal turimą plotą ieškovei gali atitekti tik 16,37 kv. m. gyvenamojo namo. Teismas pažymėjo, jog natūroje ieškovė prašo jai skirti naudojimui verandą 1-6, kurios plotas 11,38 kv. m. ir šalia esančią patalpą, kuri net nėra išvardinta namo eksplikacijoje, dėl ko teismas neturi galimybės spręsti apie galimybę naudotis šia patalpa ir jos ūkinę - funkcinę paskirtį. Be to, pažymėjo, jog veranda nėra gyvenamoji patalpa, o tik pagal statybines normas - priestatas su lengvomis „šaltomis“ atitvaromis tinkamai gyventi šiltu metų laiku. Nors ieškovė ir nurodė, kad ruošiasi verandoje įsirengti atskirą šildymą, atskirą vandentiekį, tualetą ir elektrą, tačiau teismas tokį teiginį atmetė kaip niekuo nepagrįstą, tuo labiau, kad tokie pertvarkymai reikalauja ne tik didelių sąnaudų, bet ir yra absoliučiai neracionalūs ir techniškai neįmanomi tokiai mažai patalpai. Teismas nurodė, kad ne UAB „Mototecha“, o kiti jai artimi asmenys apribojo ieškovės galimybes į turtą, kai V. R. perleido visą žemę ir didesnę dalį pastatų savo sūnui R. R., o ieškovei liko tik labai maža dalis nekilnojamojo turto. Dėl tokių priežasčių teismas laikė, jog negalima suabsoliutinti ir atmesti atsakovo argumentų vien tuo pagrindu, kad ieškovei ginčo sodyba yra labai brangi kaip atminimas.

Teismas konstatavo, kad atsakovui priklauso visas žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo pastatai, dėl ko atidalinus ieškovei jos dalį natūra, neišvengiamai iškiltų klausimas dėl servituto nustatymo, t. y. būtų reikalinga nustatyti servitutus ne tik dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimis, bet ir dėl naudojimosi ūkiniais pastatais. Servituto apimtis būtų gana plati, o tai ryškiai apribotų atsakovo galimybę naudotis savo žemės sklypu, taip pat ieškovei nebūtų patogu naudotis pastatais, esančiais ant atsakovo žemės. Nurodė, kad ieškovė turi butą Panevėžyje, kuriame pastoviai gyvena, todėl ginčo sodyba jai nėra gyvybiškai svarbi. Be to, kaimo sodyba be žemės sklypo neužtikrina ieškovės nurodytos funkcijos – poilsio ir buvimo gamtoje, kai tuo tarpu atsakovas ruošiasi vystyti ūkinę - gamybinę veiklą, o teritorijoje bus sandėliuojamos materialinės vertybės ir vykdoma jų apsauga.

Teismo nuomone, konstatavus, kad natūra atidalinti nekilnojamąjį turtą nėra galimybės, yra pagrindas spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant ieškovei kompensaciją pinigais, tuo labiau, kad toks atidalijimo būdas yra pats racionaliausias, nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo interesų ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), be to, tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006). Teismas ieškovei išmokėtinos piniginės kompensacijos dydį nustatė atsižvelgdamas į paskutinę pateiktą turto vertinimo pažymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

1. Teismas, atidalindamas turtą ne natūra, o išmokant kompensaciją, pažeidė ieškovės, kaip bendraturtės, teises bei teisėtus interesus (CK 4.80 str. 2 d., 4.75 str.). Kompensacija galima, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Šiuo atveju atskyrimas natūra visiškai galimas ir nepadarys jokios žalos turto paskirčiai, o būtent – ieškovės prašomos paskirti patalpos yra atskirtos nuo atsakovo patalpų, yra atskiras įėjimas į jai prašomą paskirti patalpą 1-8 ir naudojamą patalpą 1-7, taip pat ūkiniame pastate yra atskira izoliuota patalpa 3I1p, kuria ji naudojasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (CK 4.75 str.) suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra leistinas esant atidalijamo bendraturčio sutikimui, kurio ieškovė niekada nedavė. Be to, nepagrįstai teismas siejo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą kompensavimo būdu su ieškovės turimu butu Panevėžyje, nurodydamas, kad ginčo sodyba jai nėra gyvybiškai svarbi. Priešingai, ginčo sodyba jai (ieškovei) ypač svarbi, tuo labiau, kad joje gyveno seneliai ir tėvai bei ji pati užaugo. Taigi, teismas, atidalindamas bendrąją dalinę nuosavybę kompensavimo būdu, faktiškai atėmė ieškovės nuosavybę ir taip pažeidė LR Konstitucijos 23 str., vienašališkai gynė tik UAB „Mototecha“ interesus.

2. Teismas sprendime be jokio pagrindo nagrinėjo servituto nustatymo klausimą, nurodydamas, kad jis ryškiai apribotų atsakovo galimybę naudotis savo nuosavybe. Priešingai, šis teiginys nepagrįstas, nes nėra ieškinio dėl servituto nustatymo, tarp ieškovės prašomų paskirti naudojimui patalpų nėra jokios tuščios teritorijos, kurioje būtų galima sandėliuoti materialines vertybes.

3. Priteista 21 285,27 Lt kompensacija už namo turimą nuosavybės dalį yra itin maža ir neatspindi realios kainos. Ši suma nekompensuoja ieškovės turėtos nuosavybės.

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra pensininkė, jos pajamos tik 656,64 Lt, todėl priteista 4 000 Lt suma atsakovo naudai už advokato paslaugas yra aiškiai per didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Apeliantė skunde nenurodo nei vieno CPK 327 str. 1 d. nurodyto teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu, vien dėl tokių aplinkybių skundas turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų ir pradėti analizuoti tuos argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 str.). Pirmos instancijos teismas visapusiškai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus atskleidė bylos esmę, todėl grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, kaip prašo apeliantė, pagrindo nėra.

Byloje nustatyta, kad ieškovė S. K. ir atsakovė UAB „Mototecha“ yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone bendraturčiai. Ieškovei S. K. nuosavybės teise priklauso 17/150 gyvenamojo namo, 1/3 dalis pastato-viralinės ( un.Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis ūkinio pastato ( un.Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/6 dalis kitų inžinierinių kiemo statinių, atsakovei UAB “Mototecha“ nuosavybės teise priklauso 133/150 dalys gyvenamojo namo, 2/3 dalys viralinės (un.Nr.(duomenys neskelbtini)) , 2/3 dalys ūkinio pastato ( un.Nr.(duomenys neskelbtini)), visas pirties pastatas, trys garažai, trys ūkiniai pastatai, šiltnamis, 5/6 dalys inžinierinių kiemo statinių. Visas žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, nuosavybės teise priklauso UAB „Mototecha“. Ieškovė S. K. jai priklausančias minėtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalis paveldėjo 2003-06-25, UAB „Mototecha“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ( žemę, gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais) įgijo 2008-04-17 pirkimo pardavimo sutarties Nr.3765 ir 2009-01-20 mainų sutarties Nr.462 pagrindais ( b.l. 11, 72-73 , t-2 ).Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, naudojimosi tvarką: nustatant, kad ji naudojasi gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 144,45 kv. m. patalpa, inventorizacinėje byloje pažymėta 1-6 (11,38 kv. m.), ir veranda, esančia šalia minėtos patalpos, bei visu ūkiniu pastatu 3I1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nustatyti, kad atsakovas naudojasi visais likusiais pastatais. Atsakovas UAB „Mototecha“ priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti – atidalinti ieškovės turto dalį priteisiant ieškovei 12 292,44 Lt piniginę kompensaciją.

Ieškovė S. K. apeliacinį skundą iš esmės grindžia CK 4.80 str. normų, reglamentuojančiu bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo neargumentavo ir netinkamai įvertino bylos įrodymus. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes teismas, parinkdamas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą ( piniginę kompensaciją) savo išvadas pagrindė byloje esančiais įrodymais, nurodydamas, jog ieškovės turima nekilnojamojo turto dalis tiek maža, kad realiai ją atidalyti natūroje praktiškai neįmanoma, visas žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, nuosavybės teise priklauso tik atsakovui, o servituto nustatymas akivaizdžiai ribotų kito bendraturčio interesus ir dėl to tarp bendraturčių ir toliau tęstųsi konfliktai ir nesutarimai. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškovė turi gyvenamąjį būstą Panevėžyje, sodyba be žemės neužtikrins ieškovės nurodytos funkcijos – poilsio ir buvimo gamtoje, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės interesas naudotis nekilnojamuoju turtu nevertintinas kaip labai svarbus. Ieškovės argumentus, kad ginčo sodyba brangi kaip atminimas, teismas pagrįstai vertino kaip emocijas, nes ieškovė nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t.y. nuo 2007-05-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepateikė teismui nei vieno projektinio pasiūlymo, kokiu būdu būtų galima atidalinti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies atskyrimas natūra galimas ir nepadarys jokios žalos turto paskirčiai vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, ieškovė jau buvo praradusi galimybę išsaugoti sodybą, kai V. R. perleido visą žemę ir didžiąją dalį pastatų (duomenys neskelbtini). Panevėžio r. savo sūnui R. R., kuris ją pardavė atsakovei UAB „Mototecha“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne atsakovė, o ieškovei artimi asmenys apribojo ieškovės galimybes į turtą. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas vienašališkai gynė tik atsakovės „Mototecha“ interesus, faktiškai atėmė ieškovės nuosavybę ir taip pažeidė LR Konstitucijos 23 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-260 ) pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).Visi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai atitinka CK 4.75 straipsnyje įtvirtintus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principus, jog tais atvejais, kai daikto atskyrimas negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją bendraturčiui be jo sutikimo galima, jei jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitu bendraturčiu, yra žymiai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas nevertinamas kaip labai svarbus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad priteista 21 285,27 Lt kompensacija už namo turimą nuosavybės dalį yra itin maža ir neatspindi realios kainos. Priteistos 21 285,27 Lt kompensacijos dydį teismas paskaičiavo vadovaudamasis pačios ieškovės pateikta 2008-12-29 turto vertės nustatymo pažyma Nr.534 P:08 GM, su kuria ieškovė sutiko ir jos neginčijo ( b.l.85-94, t-1). Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų , esančių (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., rinkos vertė nustatyta 2008 m. gruodžio mėnesį, todėl nepateikus kitų įrodymų apie minėto turto vertę, argumentas, kad priteista kompensacija neatitinka realios ieškovei priklausančio turto dalies kainos, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl priteistos 4000 Lt sumos advokato pagalbai apmokėti netenkintinas. Byla nagrinėjama nuo 2007 metų gegužės mėnesio, vyko daug teismo posėdžių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas priteista iš ieškovės S. K. 4000 Lt suma advokato pagalbai apmokėti yra ne per didelė, atitinka Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.2 d.). Atsakovė UAB „Mototecha“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą, pateikė 2009-04-14 mokėjimo nurodymą Nr.1503, įrodantį, jog už advokato suteiktą teisinę pagalbą atsakovė turėjo 1000 Lt išlaidų. Šios atsakovės turėtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes advokatas apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal skunde išdėstytus argumentus (CPK 326 str. 1 d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė