Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC FREIGHT SERVICES“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC FREIGHT SERVICES“ ieškinį atsakovui ekspedicinei privačiai bendrovei „INSTAR LODŽISTIKS“, dalyvaujant trečiajam asmeniui ribotos atsakomybės bendrovei „UralAZavtocentr“, dėl papildomų nenumatytų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Ieškovas, vykdydamas atsakovo užsakymus, pagal Sutartį savo vardu iš UAB „Kuehne + Nagel“ užsakė reikalingas stiklo krovinių pervežimo ir pervežimo organizavimo paslaugas, o krovinį faktiškai pervežė „CMA-CGM“ – tarptautinė konteinerinių pervežimų jūrų keliais kompanija. Krovinys pervežimui jūrų keliu buvo pakrautas į kompanijai „CMA-CGM“ priklausančius konteinerius. Septyni konteineriai su kroviniu atvyko į Klaipėdos uostą 2007 m. sausio 17 d., o likusieji dešimt – 2007 m. vasario 4 d. Savo ruožtu pirmoji konteinerių partija geležinkelio transportu iš Klaipėdos uosto į paskirties vietą Baltarusijoje buvo išsiųsta 2007 m. sausio 19 d., antroji – 2007 m. vasario 23 d. Paskirties vietoje krovinys turėjo būti iškrautas iš konteinerių, o pastarieji turėjo būti grąžinti jų savininkui kompanijai „CMA-CGM“ į Klaipėdos uostą. Pagal krovinių tarptautinio pervežimo konteineriais jūrų keliais praktiką ir kompanijos „CMA-CGM“ nustatytą tvarką, iškrauti konteineriai privalo būti grąžinti šiai kompanijai per nustatytą terminą nuo laivo atvykimo į uostą dienos. Negrąžinus konteinerių laiku, kompanija „CMA-CGM“ taiko mokestį už naudojimąsi jais ilgesnį nei nustatytą terminą.

Kadangi atsakovas, pažeisdamas Sutarties sąlygas, neužtikrino konteinerių grąžinimo nustatytais terminais, ieškovas patyrė papildomas nenumatytas išlaidas – privalėjo kompensuoti UAB „Kuehne + Nagel“ sumokėtus mokesčius kompanijai „CMA-CGM“ už konteinerių negrąžinimą laiku. Nors Sutartyje aiškiai ir nenurodyta, tačiau ieškovas ir atsakovas Sutartimi susitarė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovo papildomas nenumatytas išlaidas, kurias šis patyrė veikdamas atsakovo interesais ir sąskaita bei vykdydamas atsakovo užsakymus. Taigi atsakovas privalo kompensuoti ieškovui jo prašomo priteisti dydžio papildomas nenumatytas išlaidas.

Teismo nuomone, konosamentas Nr. 307511021 taip pat neįrodo sutarties tarp ginčo šalių egzistavimo. Kadangi krovinys buvo gabenamas jūra, tai pagal Hagos (Visbi) taisykles konosamentas yra prima facie sutarties įrodymas, kuriame nurodomas tiek siuntėjas, tiek gavėjas. Teismas sprendė, kad ginčo krovinį iš Kinijos į Baltarusiją ekspedijavo ieškovas, tačiau tai neįrodo ekspedijavimo santykių tarp ieškovo ir atsakovo.

Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kad atsakovas už trečiąjį asmenį sumokėjo muito mokestį ir pridėtinės vertės mokesčio avansą už įvežamas prekes bei nurodė, kokios įmonės bus mokėtojos už krovinio sąskaitas Nr. 20070168 ir Nr. 20070169, konstatavo, kad tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovą ir ieškovą siejo ekspedijavimo sutartis ir atsakovas yra atsakingas už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes tokių veiksmų atlikimas buvo sąlygotas atsakovo noro padėti verslo partneriams, siekiant juos išlaikyti tolimesniam bendradarbiavimui.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad šalių nesiejo teisiniai santykiai ir tarpusavio įsipareigojimai šalims nekilo iš Sutarties, todėl atsakovui neatsirado sutartinė civilinė atsakomybė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo nenumatytų išlaidų atlyginimo.

Nors šie užsakymai ir neatitiko Sutarties sąlygų, tačiau ieškovas juos priėmė ir įvykdė, o atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.39 straipsnio 2 dalis). Neigti teisinius santykius tarp šalių dėl stiklo krovinio pervežimo organizavimo atsakovas pradėjo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Tačiau tarp šalių egzistavusius santykius patvirtina byloje esantis jų susirašinėjimas elektroniniu paštu, taip pat atsakovo 2008 m. vasario 4 d. atsakymas į ieškovo atstovo pretenziją, dėl kurios teismas sprendime nepasisakė. Minėtus santykius patvirtina ir trečiojo asmens „UralAZavtocentr“ atsiliepimas bei tai, kad atsakovas už šį asmenį sumokėjo su stiklo kroviniu susijusius pridėtinės vertės ir muito mokesčius. Nepaisant to, pirmosios instancijos šias aplinkybes ignoravo ir rėmėsi tik atsakovo atstovo paaiškinimais.

2. Teismo išvada, kad užsakymus ieškovui pateikė ne atsakovas, o „United Transport System“, yra nepagrįsta. Ją teismas padarė nevertindamas žemiau išdėstytų aplinkybių.

Ieškovas jokių sutartinių santykių su „United Transport System“ dėl stiklo krovinio pervežimo organizavimo neturėjo, ši bendrovė ieškovui už suteiktas paslaugas nemokėjo. Tuo tarpu atsakovas ir „United Transport System“ yra pakankamai glaudžiai susijusios įmonės: jos įsikūrusios tame pačiame pastate, naudojasi tuo pačiu telefono ir fakso numeriu, todėl „United Transport System“ ir jos darbuotojai gali veikti atsakovo vardu.

Užsakymus ieškovui S. V. siuntė iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), tačiau jis pasirašė ne kaip „United Transport System“ darbuotojas, bet kaip atsakovo direktoriaus pavaduotojas, užsakymuose nurodydamas, jog mokėtojas yra atsakovas. Be to, užsakymuose minėtas asmuo nurodo ne tik atsakovo kontaktinius duomenis, bet ir savo kontaktinį elektroninio pašto adresą pas atsakovą – (duomenys neskelbtini). Šis elektroninio pašto adresas iš tiesų egzistuoja, juo buvo persiunčiamas šalių susirašinėjimas. Paminėtos aplinkybės įrodo, kad S. V. yra atsakovo atstovas.

Sutarties 7.3 punktas numato, kad korespondencija ir derybos tarp šalių, susijusios su Sutarties vykdymu ar Sutartimi, gali būti vykdomos tiek pačių šalių, tiek ir jų vardu. Todėl ieškovas, gavęs ne iš atsakovui priklausančio elektroninio pašto adreso, tačiau atsakovo vardu pateiktus užsakymus, laikė juos tinkamai pateiktus paties atsakovo. Kadangi tolesnis bendravimas dėl stiklo krovinio pervežimo organizavimo vyko tarp ieškovo ir atsakovo atstovų, todėl ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad aptariamus užsakymus pateikė kas nors kitas, o ne atsakovas. Be to, 2009 m. sausio 9 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas I. M. pripažino, kad atsakovas iš ieškovo užsakė stiklo krovinio septyniuose konteineriuose pervežimo organizavimo paslaugas.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad konosamentas Nr. 307511021 neįrodo sutarties sudarymo fakto tarp ginčo šalių egzistavimo.

Tai, kad atsakovo duomenys nėra nurodyti konosamente, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nagrinėjamų užsakymų ieškovui nepateikė ir krovinio pervežimo organizavime nedalyvavo. Nei Hagos (Visbi) taisyklės, nei kitos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nereikalauja, jog konosamente kartu su krovinio siuntėju, gavėju ir vežėju būtų nurodyti visi krovinio pervežime dalyvaujantys asmenys.

4. Teismo išvada, kad atsakovas, nurodydamas, kas apmokės už ieškovo suteiktas paslaugas, tik siekė padėti verslo partneriams, norėdamas juos išlaikyti tolimesniam bendradarbiavimui, yra nepagrįsta.

Ieškovas sąskaitas už suteiktas stiklo krovinio pervežimo paslaugas išrašė atsakovo nurodytoms įmonėms „BELABM Development Inc.“ ir „INSTAR AIRMARKETING“. Iš įmonės „INSTAR AIRMARKETING“ pavadinimo spręstina, kad ji, kaip ir atsakovas, priklauso tai pačiai įmonei grupei „INSTAR“. Tuo tarpu įmonę „BELABM Development Inc.“ su atsakovu sieja glaudūs tarpusavio bendradarbiavimo santykiai, ką patvirtina jų 2005 m. birželio 26 d. sudaryta sutartis dėl tarptautinių krovinių vežimo ir ekspedijavimo, pagal kurią, be kita ko, abi šalys sutiko ginti viena kitos finansinius interesus bei suteikė šalims teisę tikrinti viena kitos buhalterines knygas ir įrašus. Taigi atsakovas, vykdydamas savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už pastarojo suteiktas paslaugas, naudojosi kitų asmenų pagalba, o ieškovas sutiko priimti tokį prievolės įvykdymą.

Teismas, darydamas ginčijamą išvadą, rėmėsi tik atsakovo atstovo I. M. parodymais, tuo pažeisdamas įstatymo reikalavimus teismui šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus patikrinti ir įvertinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnio 4 dalis). Minėto asmens paaiškinimai nėra patikimi, jie nėra paremti kitais byloje surinktais įrodymais, yra nenuoseklūs.

Tai, kad atsakovas sumokėjo už tretįjį asmenį „UralAZavtocentr“ muito mokesčius bei pateikė suderinimą dėl sąskaitų pagal ginčo pervežimą apmokėjimo, tik patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog tiek su trečiuoju asmeniui, tiek su mokėtojais už atliktą pervežimą, tiek ir su pačiu ieškovu turėjo tokio pačio bendro pobūdžio pervežimo paslaugų sutartį, kuri sudaro bendradarbiavimo pagrindą tarp verslo subjektų, atitinkantį pasaulinę verslo etiką ir praktiką. Be to, elektroniniuose susirašinėjimuose atsakovas ne kartą nurodė, kad veikia ne savo vardu, o tik padeda užsakovui išspręsti tarp ekspeditoriaus ir užsakovo arba gavėjo kilusius ginčus.

Atsakovo nuomone, ieškovo pateikti nauji įrodymai negali būti prijungiami prie bylos, nes galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o ieškovo motyvai dėl būtinumo juos pateikti vėliau yra nepagrįsti. Be to, šie duomenys nėra leistina įrodinėjimo priemonė.

Tretysis asmuo „UralAZavtocentr“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šioje byloje kilo ginčas dėl nenumatytų papildomų išlaidų, patirtų ieškovui organizuojant krovinio gabenimą, atlyginimo, taip pat dėl paties susitarimo, kurio pagrindu veikė ieškovas, tarp ginčo šalių egzistavimo. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl atsakovo atstovavimo sudarant ginčo sutartį

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas sprendė, kad stiklo krovinio gabenimo santykiai susiklostė ne tarp šalių, o tarp ieškovo ir su šia byla nesusijusios bendrovės „United Transport System“. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Šalys 2006 m. gegužės 31 d. sudarė Transportinio ir ekspedicinio aptarnavimo eksporto, importo ir tranzito krovinių kombinuotų pervežimų metu sutartį (toliau – Sutartis), kuria reguliuojami šalių santykiai planuojant, įgyvendinat ir apmokant transportavimo ir ekspedijavimo paslaugas eksporto, importo ir tranzito krovinių kombinuotų pervežimų metu (1.1 punktas). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši Sutartis yra bendro pobūdžio ir, kaip numatyta jos 1.2 punkte, kiekvieno krovinio gabenimo atveju iki vežimo pradžios tarp šalių turėjo būti sudarytas atskiras susitarimas, kuriame būtų aptartos konkrečios tokio vežimo sąlygos.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2006 m. lapkričio mėnesį ieškovas gavo elektroninį laišką iš atsakovo direktoriaus pavaduotoju prisistačiusio S. V. , kuriuo prašoma patvirtinti ginčo krovinio užsakymą (b. l. 33-34; I tomas). Šiame elektroniniame laiške, be kita ko, nurodomi ir šio asmens kontaktai pas atsakovą, tačiau pats laiškas išsiųstas iš bendrovei „United Transport System“ priklausančios elektroninio pašto dėžutės. Krovinio gabenimu metu ieškovo atstovai bendravo tiek su minėtu S. V. , tiek, kaip galima spęsti iš elektroninio pašto adreso, atsakovo darbuotojais. Pavyzdžiui, atsakovo darbuotojas A. J. 2007 m. sausio 17 d. laiške klausia, kada į Klaipėdos uostą atvyks dalis stiklo krovinio, tas pas asmuo 2007 m. sausio 23 d. laišku prašo ieškovo perrašyti sąskaitas už suteiktas paslaugas kitų įmonių vardu (b. l. 43, 62-63; I tomas). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas ir bendrovė „United Transport System“ yra susiję – sutampa buveinių adresai, telefono ir fakso numeriai (b. l. 34-35; I tomas; 8; II tomas).

Sprendžiant klausimą, ar tarp šalių buvo susiklostę santykiai dėl ginčo krovinio vežimo organizavimo, svarbiomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad pats atsakovas už krovinio gavėją sumokėjo muito mokestį ir pridėtinės vertės mokesčio avansą (b. l. 199, 201; I tomas), taip pat tai, kad atsakovas nurodė ieškovui už suteiktas paslaugas išrašytas sąskaitas tiesiogiai atsakovui perrašyti kitoms įmonėmis, iš kurių viena yra „INSTAR AIRMARKETING“; šios įmonės su ieškovu atsiskaitė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad jau iš paties įmonės „INSTAR AIRMARKETING“ pavadinimo galima daryti išvadą, jog ji yra susijusi su atsakovu. Teisingam ginčo išsprendimui ne mažiau svarbu ir tai, kad krovinio gavėja įmonė „UralAZavtocentr“ patvirtino, jog buvo pavedusi atsakovei organizuoti ginčo krovinio gabenimą (b. l. 44; II tomas).

Taigi nurodyta aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo krovinio vežimo organizavimo santykiai susiklostė būtent tarp atsakovo, kaip užsakovo, iš vienos pusės ir ieškovo, kaip ekspeditoriaus, iš kitos pusės. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir paties atsakovo pirminis atsiliepimas, kuriame aiškiai teigiama, kad atsakovas pavedė ieškovui jo vardu ir atsakovo interesais bei sąskaita vykdyti ginčo krovinio ekspedijavimą (b. l. 127; I tomas). Vėlesnė atsakovo pozicija, kad jis jokių sutartinių santykių su ieškovu dėl aptariamo krovinio gabenimo neturėjo, grindžiama nesusikalbėjimu tarp ieškovo direktoriaus ir ieškovą atstovavusios advokato padėjėjos, taip pat tuo, kad ginčo užsakyme atsakovas dalyvavo tik kaip patarėjas, o muito mokestį ir pridėtinės vertės mokesčio avansą sumokėjo tik siekdamas išlaikyti gerus santykius su verslo parteriais, aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegijos vertintina kaip neįtikinama (CPK 185 straipsnis).

Atsakovas savo teiginius, kad jis užsakymo ginčo krovinio gabenimui ieškovui nepateikė, taip pat grindė tuo, jog užsakymą pateikęs S. V. nėra atsakovo darbuotojas, o pats užsakymas neatitinka Sutarties sąlygų. Su tokiais argumentais sutikti negalima.

Vien ta aplinkybė, kad S. V. yra bendrovės „United Transport System“ darbuotojas, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, susirašinėjime elektroniniais laiškais su ieškovu jis pasirašo ir kaip atsakovo vadovo pavaduotojas, atsakovo ir aptariamos bendrovės buveinės vieta ir telefono bei fakso numeriai sutampa, atsakovas nors ir netiesiogiai, bet su ieškovu atsiskaitė, neleidžia teigti, kad ieškovui užsakymą pateikė neįgaliotas asmuo.

Sutarties 1.2 punktas, be kita ko, nustatė, kad kiekvieno krovinio gabenimo atveju iki vežimo pradžios tarp šalių turėjo būti sudarytas atskiras susitarimas, kuriame būtų aptartos konkrečios tokio vežimo sąlygos. Byloje esantis užsakymas neatitinka šių nuostatų, tačiau tai savaime nereiškia, kad aptariami ekspedijavimo santykiai tarp šalių nesusiklostė. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad elektroniniu paštu pateiktą užsakymą ieškovas įvykdė, o atsakovas už suteiktas paslaugas, nors ir netiesiogiai, bet atsiskaitė, t. y. pripažino sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą (CK 6.192 straipsnio 3 dalis, 6.825 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamo atsakovo nepagrįsta, teisėjų kolegija pasisako dėl ginčo esmės pagal byloje esančius įrodymus (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tarp šalių sudaryta Sutartis reglamentuoja šalių santykius planuojant, įgyvendinant ir apmokant transportavimo ir ekspedijavimo paslaugas eksporto, importo ir tranzito krovinių kombinuotų pervežimų metu (1.1 punktas). Pagal Sutarties 1.2 punktą, atsakovas, kaip užsakovas, paveda ieškovui, kaip vykdytojui, o šis – atsakovo pavedimu ir lėšomis savo vardu užtikrina (užsakovo naudai) krovinių, pervežamų priklausomai nuo konkrečios kombinuotos transportavimo grandies, parengtos kiekvienai krovinio partijai pervežti, jūros (įskaitant konteinerius), geležinkelių arba automobilių transportu NVS, Baltijos šalių ir kitų valstybių teritorijoje, transportinį ir ekspedicinį aptarnavimą. Be to, šalys susitarė, kad kiekviena krovinio partija bus įforminta atitinkamu Sutarties papildymu arba transportavimo paslaugų užsakymu, aprašant visas reikiamas pervežimo sąlygas, įkainius (tarifus), apmokėjimo terminus, kurie turi būti pasirašyti abiejų šalių prieš pradedant gabenti krovinius (1.2 punktas). Taigi paminėtos nuostatos leidžia teigti, kad šalys sudarė krovinių ekspedicijos sutartį, kuria ieškovas, kaip ekspeditorius, įsipareigojo savo vardu, tačiau atsakovo sąskaita organizuoti krovinių gabenimą (CK 6.824 straipsnis).

Šioje byloje pareikštas ieškinys dėl papildomų nenumatytų išlaidų atlyginimo, kurios atsirado kompanijai „CMA-CGM“, pasitelktai vykdyti atsakovo pateiktą užsakymą, pritaikius baudas už konteinerių prastovą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant ginčą esminis klausimas yra tas, ar tarp šalių egzistavo susitarimas dėl tokių išlaidų (baudų už konteinerių prastovas) padengimo. Atsižvelgiant į tai, kad ekspeditorius veikia užsakovo sąskaita, susitarimas dėl konkrečių tarifų ir kitų krovinio vežimo sąlygų laikytinas esminiu – užsakovas turi žinoti, kiek jis turės mokėti už vežimo, ekspedijavimo paslaugas ir kitus mokėjimus, susijusius su krovinio vežimu.

Minėta, Sutarties 1.2 punkte šalys aiškiai susitarė, kad kiekvienai krovinio partijai dar iki jos vežimo pradžios turi būti pasirašytas atskiras susitarimas, kuriame būtų numatytos visos reikiamos pervežimo sąlygos, įkainiai bei apmokėjimo terminai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių užsakymų ir šalių tarpusavio bendravimo elektroniniu paštu, nei užsakymo patvirtinimo metu, nei vėliau nebuvo susitarta, kad atsakovas padengs ieškovui išlaidas (baudas) už konteinerių prastovą. Tokio susitarimo egzistavimui pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų.

Sudaryta sutartis susaisto tik jos šalis, t. y. šalys tarpusavio sutartimis sukuria teises ir pareigas tik viena kitai ir jokiu būdu ne tretiesiems asmenims (CK 6.154 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Išimtį sudaro tik taip vadinamos sutartys trečiojo asmens naudai. Tačiau, net ir esant sutarčiai trečiojo asmens naudai, tretysis asmuo, nedalyvaujantis sutarties sudaryme, gali įgyti tik naudą, t. y. teises, bet jam negali būti nustatytos pareigos (CK 6.191 straipsnis). Šioje byloje nenustačius, kad tarp šalių buvo susitarta dėl papildomo apmokėjimo už prastovas, taip pat įvertinus byloje esančių konosamentų, SMGS važtaraščių turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei pagal Sutartį, nei pagal važtaraščiuose įtvirtintus duomenis atsakovas nėra įsipareigojęs nei ieškovui, nei jūros ar geležinkelio vežėjams atlyginti nuostolius už konteinerių prastovas.

Ieškovo argumentai, kad atsakovas turi atsakyti už konteinerių prastovas, kadangi tokia praktika susiklostė ieškovui bendradarbiaujant su kompanija „CMA-CGM“, nėra reikšmingi šiame ginče. Byloje nėra jokių įrodymų, kad panaši praktika būtų susiklosčiusi ir tarp ginčo šalių.

Pažymėtina ir tai, kad nei Sutartyje, nei ginčo krovinio užsakymuose nėra susitarta dėl krovinio priėmimo ir iškrovimo terminų, todėl ieškovo sutartimi su trečiais asmenimis prisiimtas įsipareigojimas mokėti baudas už konteinerių prastovas, laikytinas veikimu savo rizika, už kurią atsakovas nėra atsakingas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovą informavo elektroniniu paštu apie konteinerių grąžinimo į Klaipėdos uostą taisykles ir konteinerius suteikusios kompanijos taikomas sankcijas už pavėluotą jų grąžinimą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nors pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka būtent ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkino ieškovo reikalavimą dėl papildomų nenumatytų išlaidų atlyginimo.

Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių nesaistė sutartiniai santykiai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys vis tiek yra atmestas, bet tik kitu pagrindu, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1380 Lt (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ atsakovo bendrovės „INSTAR LODŽISTIKS“ naudai 1380 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.