Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Venckienės ir Ramūno Mitkaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1636-97/2009, pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2009-05-22 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (b. l. 10-15).

pagal CK 1.126 str., reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva, ji taikytina tik tokiu atveju, kai to reikalauja ginčo šalis;patikslintame ieškinyje ieškovė keletą kartų pabrėžė, kad negali patikslinti ieškinio sumos, kadangi jai yra nežinoma kilnojamųjų daiktų, kuriais naudojasi atsakovas, vertė. Be to, ieškiniu ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą nurodyti šių daiktų vertę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė nepaduotu ieškovės ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepatikslino ieškinio kainos ir nepašalino ieškinio trūkumo dėl galimai praleisto 5 metų ieškinio senaties termino (b.l. 16).

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). CPK 135 straipsnio antroji dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000 pažymėjo, kad LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, reiškiantis ieškinį teisme, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja, kad ,,nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas (...) jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama (...) pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog įstatymuose numatytų senaties terminų praleidimas negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, kadangi reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas privalo priimti nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė dėl tam tikrų aplinkybių negali patikslinti ieškinio kainos. Aptartame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-02-21 nutarties ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kontekste pažymėtina, kad ieškinio suma yra vienas iš būtinų ieškinio elementų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio sumą privalo nurodyti ieškovas (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Negalėdamas to padaryti pats, jis turi teisę naudotis kitų atitinkamos srities asmenų (specialistų, ekspertų) pagalba. Priešingu atveju, nenurodžius ieškinio sumos ir neįkainojus prašomų padalinti kilnojamųjų daiktų, teismo sprendimo įvykdymas, jeigu šių daiktų (žemės ūkio technikos ir padargų, buities daiktų) neliktų, taptų neįvykdomas.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog paduotas ieškinys neatitiko ieškiniui CPK 135 straipsnyje imperatyviai keliamų reikalavimų, todėl turėjo pagrindą pareikalauti, kad minėti trūkumai būtų ištaisyti. Ieškovė nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsisakė ieškinį priimti (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą.