Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovams V. L., L. L. dėl skolos priteisimo už administravimo ir komunalines paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už daugiabučiame gyvenamajame name atliktus stogo remonto darbus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų reikalavimais, nustatytais, pavyzdžiui, Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR. 1.12.05:92002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktu nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitu patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų.

CK 4.85 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad sprendimai dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, vienas butas ar kita patalpa atitinka vieną balsą. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėto sprendimo ginčijamu atveju nebuvo, t. y. nebuvo teisėto sprendimo už kiek, kokiomis sąnaudomis, kokiomis priemonėmis reikėjo remontuoti namo stogą.

Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad daugiabutį namą sudaro devyni nekilnojamojo turto vienetai, turintys unikalius numerius. Taigi, kad būtų priimtas sprendimas, reikėjo bent 5 iš 9 butų ar kitų patalpų savininkų pritarimo. Iš 2010 m. lapkričio 4 d. surašyto apklausos raštu rezultatų skaičiavimo protokolo matyti, kad nebalsavo (duomenys neskelbtini) (4 butas) - nuosavybės teisė - P. S.; pritarė (duomenys neskelbtini) (3 butas) - nuosavybės teisė - K. V. M.; nebalsavo (duomenys neskelbtini) (5 butas) - nuosavybės teisė - I. G.; pritarė (duomenys neskelbtini) (6 butas) - nuosavybės teisė - N. B.; pritarė (duomenys neskelbtini) (7 butas) - nuosavybės teisė - Kauno miesto savivaldybė 48/100 dalis + V. E. V. 52/100 dalis; nebalsavo (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teisė - V. L. ir L. L.; nebalsavo (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teisė - Lietuvos Respublika, naudotojas panaudos sutarties pagrindu - Kauno bendruomenių centrų asociacija; nepritarė (duomenys neskelbtini) (4 a butas) - nuosavybės teisė – R. O. M.; pritarė (duomenys neskelbtini) (8 butas) - Kauno miesto savivaldybė, naudotojas - L. M.. Taigi, iš 9 galimų balsų už remonto darbus balsavo 4 balsai, 5 nebalsavo arba nepritarė. Įstatymų nustatyta tvarka teisėto sprendimo atlikti ginčo darbus priimta nebuvo. Ginčijame sprendime iš principo neįvertinta, ar sprendimas atlikti ginčo darbus buvo priimtas teisėtai. Teismas atitinkamai negalėjo vertinti 2010 m. lapkričio 4 d. apklausos raštu rezultatų skaičiavimo protokolo, kaip įrodančio priimto sprendimo teisėtumą.

Iš gyventojų prašymų matyti, kad stogo būklė nebuvo gera, tačiau stogas nebuvo griūvantis, avarinis, kad būtų reikėję imtis būtinųjų priemonių ir be kitų savininkų sutikimo. 2011 m. birželio 7 d. posėdžio protokolą dėl stogo dangos keitimo ir rangovo parinkimo taip pat pasirašė 3 iš 9 savininkų. 2011 m. birželio 7 d. susirinkime dalyvavo 4 butų ir kitų patalpų savininkai. Kvorumo nebuvo. Taigi, valios atlikti ginčijamus darbus už tokią sumą, tokia apimtimi, įstatymų nustatyta tvarka savininkai neišreiškė. Duomenų, kad atsakovai L. ir L. būtų sutikę su būtent tokiomis stogo remonto išlaidomis ir stogo remontas būtų atliktas būtent tokiu būdu, byloje nėra.

Teismas nepagrįstai atliktus darbus pagal byloje esančius įrodymus kvalifikavo kaip darbus, susijusius su privalomaisiais statinių priežiūros darbais. 2010 m. balandžio 14 d. buvo atlikta neeilinė gyvenamojo namo apžiūra, įvertinant namo stogo techninę būklę, surašytas neeilinės apžiūros aktas. LR Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintos „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai “ patvirtinimo“ tvarkos 9.3. ir 11.2. punktuose nustatyta, kad neeilines apžiūras atlieka – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Nėra duomenų, kad asmenys, sudarę neeilinės apžiūros aktą turėtų atitinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą. Kvalifikaciją atitinkančių priedų prie akto nėra pridėta. Žinoma, kad aktą sudarė vadybininkė A. T., vadybininkas V. D. (kuris pasirašė už apžiūros vadovą). Dėl to neeilinės apžiūros aktas nelaikytinas kaip įrodymas, patvirtinantis aplinkybes, kad stogo būklė neatitiko privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų.

Stogo remontas nebuvo toks būtinas, nes name buvo ir kitos bendros konstrukcijos, dėl kurių defektų bėgo vanduo ir didesnė problema buvo ne stogas, o lietvamzdžiai. Byloje buvo nustatyta, kad nebuvo pakeisti lietvamzdžiai ir latakai virš atsakovui priklausančių patalpų. Tuo tarpu 2010 m. balandžio 14 d. apžiūros akte konstatuota, kad būtina keisti lietvamzdžius ir latakus naujais. Taip pat ir atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo surinkti pakabinami latakai (kiekis – 93 000, kaina – 3 809,31 Lt) ir surinkti lietvamzdžiai (kiekis – 42 000, kaina – 2 199,49 Lt). Nuo šios sumos atsakovui turimų patalpų plotui tenkančiai daliai išrašyta sąskaita. Taigi, teismo metu buvo išsiaiškinta ir nustatyta, kad dalis darbų yra nepadaryti. Nebuvo atliktas pakabinamų latakų surinkimas - sujungimas ir tvirtinimas, dirbant iš autobokštelio, taip pat nebuvo atlikti darbai - lietvamzdžių surinkimas - sujungimas ir tvirtinimas iš autobokštelio (šių darbų vertė su PVM nurodyta UAB „Dengsta“ suformuotoje lokalinėje sąmatoje sudarė 2 701 Lt (782,26 Eur), taip pat tie patys neatlikti darbai nurodyti atliktų darbų akte sudaro 6 008,8 Lt + 1261,85 Lt PVM, iš viso 7 270,65 Lt (2 105,73 Eur)). Nepaisant šių aplinkybių, teismas priteisė visą ieškovės prašomą sumą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko mokėti ieškovės prašomo 300,62 Eur (pagal 2013-04-30 PVM s.f. BV Nr. 00000983; 2013-05-31 PVM s.f. BV Nr. 00001257; 2013-06-30 PVM s.f. BV Nr. 00001636; 2013-07-31 PVM s.f. BV Nr. 00002016) už taip įvardijamas komunalines paslaugas, kurios iš tikrųjų yra ne už komunalines paslaugas, o už padaryto savavališko stogo remonto įteisinimo procedūrą - atliktų savavališkų stogo remonto darbų vertės nustatymo ekspertizę (1 000 Lt) ir daugiabučio gyvenamojo namo K. Petrausko g. 38, Kaune, paprastojo remonto aprašą, skirtą savavališkų statybų įteisinimui. Sprendimas dėl šių išlaidų, susijusių su savavališkų statybų įteisinimu, priteisimo yra nepagrįstas, nes prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Ieškovas atliko daugiabučio namo stogo remonto darbus neturėdamas nei projekto, nei įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdamas nustatytas tvarkas. Dėl to ieškovas statybos darbus atliko savo rizika ir turi prisiimti pasekmes, kylančias iš savo neteisėtos veiklos, t. y. atsakovas neprivalo atlyginti savavališkai atliktų remonto darbų pasekmių. Pažymėtina, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo pradėti darbus be projekto, kai jis buvo būtinas, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nebuvo.

Atliktas stogo remontas buvo susijęs su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Privalomiesiems reikalavimams priskiriami reikalavimai yra nustatyti STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas.” ir STR 2.05.02: 2008 „Statinio konstrukcijos. Stogai“. Pagal STR reikalavimus 2010 m. balandžio 14 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo nustatyta, kad namo šlaitinio stogo danga, gegnės - nuo atmosferos kritulių yra apipuvusios, vietomis suskilusios; tolis po čerpėmis nusidėvėjęs, atsipūtęs, tarpais visai nuplyšęs - neatlieka izoliacijos funkcijos; čerpės suaižėją, skylėtos, ištrupėję, pastoviai šlampa aukšto perdanga, vanduo patenka į butus; dalis stogo dengta asbestiniu šiferiu, kuris sulūžęs ir pralaidus vandeniui. Apžiūros aktas patvirtina, kad stogas buvo avarinės būklės. Šias aplinkybes taip pat patvirtino pats apeliantas 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu ir namo gyventojai 2010 m. balandžio 26 d. prašyme.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų III skyriaus 7 dalies 7.7 punkte yra nustatyta administratoriaus pareiga: jei bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gyventojų daugumos sutikimas, priimtas pagal CK 4.85 straipsnį nėra būtinas, jei atliekami darbai yra susiję su privalomaisiais statinių reikalavimais. Ši nuostata yra įtvirtinta ir 2005 m. kovo 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-788, patvirtintuose Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose. Minėtame teisės akte yra įtvirtinta administratoriaus teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Taigi, administratorius turėjo pareigą atlikti stogo remonto darbus, užtikrinant jo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šiai įstatymuose nustatytai administratoriaus pareigai įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas nėra būtinas.

Apžiūros aktą pasirašęs apžiūros vadovas V. D. ir apžiūros vykdytojas R. K. turėjo statybos atestatus. Iš apelianto pateiktos įstatyminės nuostatos akivaizdu, jog reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus taikomas tik grupės vadovui. Šiuo atveju V. D. šiuos reikalavimus atitiko, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad neeilinės apžiūros aktas nelaikytinas įrodymu. Kita vertus, klausimo dėl šių asmenų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams ir išsilavinimui byloje atsakovas nekėlė, teismo posėdžių metu duomenų apie šių asmenų kvalifikacijų pateikti nereikalavo. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Byloje duomenų apie nustatytas ir įrodytas aplinkybes, jog dalis darbų yra neatlikta, nėra. Apeliantas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog darbai buvo neatlikti. Ieškovas byloje pateikė atliktų darbų aktą, kuriame į darbo ir išlaidų aprašymą yra įtraukta: pakabinamų latakų surinkimas, sujungimas ir tvirtinimas, dirbant iš autobokštelio (darbo kodas N12-144-6) ir lietvamzdžių surinkimas, sujungimas ir tvirtinimas, dirbant iš autobokštelio (darbo kodas N12-144-3).

Gyventojai 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. 3-885 buvo informuoti, kad pagal jų prašymą 2011 m. spalio 24 d. 11.00 val. bus atliekamas stogo dangos atliktų darbų patikrinimas, dalyvaujant gyventojams ir jų pasirinktam atstovui. Ieškovas teismui pateikė 2011 m. spalio mėn. 24 d. aktą, iš kurio matyti, kad patikrinime dalyvavo komisija susidedanti iš UAB „Būsto valda” vadybininkės A. T., UAB „Šiluminės energijos sistemos statybos darbų vadovo S. K., UAB „Dengsta” direktoriaus T. V. ir UAB „Stasko“ direktoriaus V. S., kuris buvo (duomenys neskelbtini) buto savininkės įgaliotas atstovas. Šios apžiūros metu pagal atliktų darbų aktą patikrinta darbų apimtis, išmatuotas padengtas stogo dangos plotas. Komisija priėmė vienbalsę išvadą, jog patikrinimo metu nenustatyti kiekių neatitikimai. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog į atliktų darbų akta įtraukti minėti darbai apskritai nebuvo atlikti, laikytini nepagrįstais pagal byloje pateiktus dokumentus.

Ieškovas byloje pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius, jog buvo atliktas stogo paprastojo remonto projektas, kuriam pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius. Šiems stogo remonto darbams atlikti buvo gautas Kaumo miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui (2013 m. birželio 18 d. Nr. RPP-21-130618-00471), kuris buvo paruoštas ir suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu, taip pat su Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriumi. Taigi, laikytina visiškai nepagrįstu argumentu, jog apeliantas neprivalo apmokėti šių išlaidų už atliktą stogo paprastojo remonto projektą bei statinio ekspertizę stogo remonto darbų kainai nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai atliktus darbus pagal byloje esančius įrodymus kvalifikavo kaip darbus, susijusius su privalomaisiais statinių priežiūros darbais, todėl nepagrįstai sprendė, kad nereikėjo gauti apelianto sutikimo, kurio jis nedavė. Jo manymu, gyvenamojo namo stogui nebuvo būtinas remontas, nes kitus gyvenamojo namo priežiūros darbus reikėjo atlikti pirmiau. Stogas buvo remontuojamas ne virš jam priklausančių patalpų, o komisija, sprendusi dėl stogo būklės, buvo nekompetentinga. Be to, nurodė, kad iš apelianto priteista už darbus, kurie nebuvo atlikti.

Šie apeliacinio skundo argumentai reiškia, kad apeliantas mano, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.82-4.85 straipsniai) ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas – bendrosios konstrukcijos (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taikant bendrąją taisyklę, sutiktina su apeliantu, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Bendrieji reikalavimai, keliami stogams, yra nustatyti statybos techniniame reglamente 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” ir STR 2.05.02:2008 „Statinio konstrukcijos. Stogai“ (redakcija nuo 2011-01-09 – 2014-10-02 ) 8 - 20 punktuose. Siekiant taikyti bendrąją taisyklę, būtina įrodyti, kad remontas buvo būtinas turtui (bendrosios dalinės nuosavybės objektui) išsaugoti. Tačiau šiuo atveju ginčas kilo dėl išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo būtinas nei apelianto sutikimas, nei butų ir kitų patalpų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 punktas) ir yra privalomas, inter alia, gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams) (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninio atsparumo ir pastovumo; higienos ir sveikatos; saugaus naudojimo (11.1–11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo išvaizda (11.2–11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis).

Privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Todėl, jeigu stogo būklė neatitinka STR 1.12.05:2002 reikalavimų, jo remonto darbai gali būti priskirti privalomiesiems reikalavimams ir todėl jo remontas būtų būtinas. Ši aplinkybė vertintina pagal tai, ar stogo būklė esmingai riboja statinio naudojimą, ar praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-646-695/2015).

2010 m. balandžio 14 d. buvo atlikta gyvenamojo namo neeilinė apžiūra (STR 1.12.05:2002 15.3 punktas), siekiant įvertinti stogo techninę būklę ir apžiūros metu nustatyta, kad stogo dangos būklė yra avarinė dėl susidėvėjimo, nuo atmosferinių kritulių pažeista aukšto perdanga, mūro kaminų būklė netenkina STR 2.01.01(4):2008 reikalavimų, lietaus surinkimo sistema surūdijusi, netvarkinga. Buvo nustatyta, kad namo šlaitinio stogo danga gegnės - nuo atmosferos kritulių yra apipuvusios, vietomis suskilusios; tolis po čerpėmis nusidėvėjęs, atsipūtęs, tarpais visai nuplyšęs - neatlieka izoliacijos funkcijos; čerpės suaižėją, skylėtos, ištrupėję, pastoviai šlampa aukšto perdanga, vanduo patenka į butus; dalis stogo dengta asbestiniu šiferiu, kuris sulūžęs ir pralaidus vandeniui. Namo gyventojai 2010 m. balandžio 26 d. prašymu prašė ieškovę pakeisti namo stogą, nes jis yra labai blogos būklės. Apeliantas 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad stogas buvo avarinės būklės, stogo dangos dalys krito žemyn, galėjo sužeisti žmones, ypač bloga buvo lietvamzdžių būklė, į patalpas patekdavo vanduo.

Apeliantas ir apeliaciniame skunde nurodė, kad stogo būklė nebuvo gera, tačiau vertino, kad stogas nebuvo griūvantis, avarinis ir to negalėjo konstatuoti specialistai, kurie neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad neeilinės apžiūros aktą pasirašė apžiūros vadovas V. D. ir apžiūros vykdytojas R. K., kurie turėjo reikiamą kvalifikaciją ir kurios patvirtinti apeliantas pirmosios instancijos teisme neprašė. Todėl sutiktina su ieškove, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kuriomis apeliantas savo atsikirtimo negrindė pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2010 m. lapkričio 4 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos raštu rezultatų skaičiavimo protokolą Nr. 436, kuriame konstatuota, kad už namo stogo dangos perdengimą ir gyventojų apsimokėjimą už atliktus darbus pritarė daugiau kaip 50 proc. (55 proc.) butų savininkų. Apeliantas apeliaciniame skunde kvestionuoja šios apklausos rezultatų skaičiavimo teisingumą ir jos išvadas, tačiau per įstatymo nustatytą terminą šio sprendimo nėra nuginčijęs (CK 2.82 straipsnio 4 dalį). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad buto savininkas, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovės atstovė 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje paaiškino, jog tik apeliantas nėra sumokėjęs už stogo remonto darbus, kas taip pat patvirtina buvus daugumos savininkų sprendimui atlikti avarinės būklės stogo remonto darbus, kurių ėmėsi administratorius, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė atliko darbus, neturėdama nei projekto, nei įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama nustatytas tvarkas, dėl to turi prisiimti savavališkai atliktų darbų remonto išlaidas. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Šiems stogo remonto darbams (paprastasis remontas) atlikti statytojas - UAB „Būsto valda“ gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui (2013 m. birželio 18 d. Nr. RPP-21-130618-00471). Jame yra duomenys apie tai, kad darbų atlikimui buvo parengtas statinio projektas, kuriam raštu pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys ir šis rašytinis pritarimas suteikė teisę ieškovei atlikti ginčo darbus. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl nevertino šio ieškovės į bylą pateikto paprastąjį remontą leidžiančio dokumento (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedas (red. nuo 2013 m. gegužės 1 d.) ir kitų su 2016 m. sausio 20 d. teisme gautais rašytiniais paaiškinimais (dok – 1398) pateiktų dokumentų turinio, kurie paneigia apelianto nurodomus argumentus.

Apeliantas apeliaciniame skunde kvestionuoja atliktų darbų apimtį ir nurodo, kad teismo posėdžių metu buvo išaiškinta, kad dalis darbų buvo neatlikta. Tačiau tokių aplinkybių teismas skundžiamame teismo sprendime nekonstatavo. Ieškovė į bylą pateikė 2011 m. spalio mėn. 24 d. aktą, iš kurio matyti, kad atliktų darbų patikrinime dalyvavo komisija, susidedanti iš UAB „Būsto valda” vadybininkės A. T., UAB „Šiluminės energijos sistemos statybos darbų vadovo S. K., UAB „Dengsta” direktoriaus T. V. ir UAB „Stasko“ direktoriaus V. S., kuris buvo (duomenys neskelbtini) buto savininkės įgaliotas atstovas. Šios apžiūros metu pagal atliktų darbų aktą patikrinta darbų apimtis, išmatuotas padengtas stogo dangos plotas. Komisija patikrinimo metu nenustatė kiekių neatitikimo. Apeliantas nenurodė, kokie darbai pagal į bylą pateiktą stogo remonto lokalinę sąmatą nebuvo atlikti, todėl teisėjų kolegija apelianto prieštaravimus dėl neatliktų darbų laiko nepagrįstais ir atspindinčiais tik jo užimtą byloje gynybinę poziciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinyje ir 2015 m. lapkričio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose detaliai nurodė iš ko susiformavo apelianto skola. Apelianto teiginius, kad jis 302,62 Eur išlaidų neprivalo mokėti, nes jos yra susijusios su savavališkų statybų įteisinimu, paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – 2013 m. gegužės 17 d. protokolas „Dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės atlikimo stogo dangos darbų kainos nustatymui“. Apeliantas dėl šio protokolo jokių argumentų nenurodė, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad šių išlaidų priskyrimas atsakovui prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pažeidė teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.