Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP 0643-0178

2015 m. liepos 3 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui M. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 23 d. B. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0643-0178 dėl to, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, savo vadovaujamoje įmonėje, reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., vykdančioje veiklą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimu dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti projektų vadove nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pil. E. P., gim. 1981-08-21. Tuo B. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu B. A. paaiškino, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Pripažįsta, kad aplaidžiai įvertino situaciją. Apie darbą su E. P. nekalbėjo, ketino bendradarbiauti, nes ji irgi kūrė verslą. Tuo laikotarpiu su ja derino bendradarbiavimo sutartį, tačiau viskas pakrypo kita linkme, nes įmonė dirbo nepelningai, trūko lėšų. Nieko nebuvo galima pažadėti, todėl kilo konfliktas. Įmonė užsiima Europos Sąjungos projektų rengimo klausimais, verslo planų rengimo veikla. E. P. turi patirties rengiant projektus, juos administruojant, todėl kartu įsteigė įmonę. Buvo sprendimas, kad ji būtų savarankiška ir turėtų savo įmonę. Iš E. P. gavo sąskaitą – faktūrą ir sutarties formą, kurią turėjo pasirašyti, taip pat laišką kiek jai kainuos individualios veiklos pažyma. Apie tai jos kalbėjo labai senai, tačiau E. vilkino visą tą įsigijimą. Kiek supranta, tai E. ir neįsigijo individualios veiklos pažymos. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. E. P. atliko darbus ir už tai jai išrašė sąskaitą – faktūrą 1000 litų sumai, fizinio asmens vardu. E. P. atliko tik paslaugą, tai nebuvo pastovus darbas. Ji E. P. suteikė darbo vietą, leido ateiti į ofisą ir ten dirbti jeigu jai ten jai patogiau. Ji ateidavo ne kiekvieną dieną, sunku pasakyti kiek dienų, ji turėjo raktą nuo ofiso. Su E. sutarė, kad už minėtą laikotarpį jai sumokės 1000 litų. Apie E. P. įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. E. P. anksčiau buvo šios bendrovės akcininkė, vėliau sutarė, kad ji iš E. perima visišką įmonės valdymą, kadangi įmonė nebuvo sėkminga, kad visą atsakomybę ji perima ant savęs, nes E. turi vaiką. E. siūlė susitaikyti, nekelti konflikto. Gailisi, kad neatidžiai pažiūrėjo į sutarties parengimą tarp jos ir E., stengsis atidžiau vertinti santykius darbinėje aplinkoje, aptarti viską iš anksto, nelaukti kol įvyks kažkokie konfliktai ir reikės taip spręsti problemas.

Institucijos atstovas M. D. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 23 d. B. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. nuostatų pažeidimų bei padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, dėl E. P. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra B. A.. Mano, kad yra pakankamai surinkta įrodymų B. A. padarius veiką, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir prašo teismo skirti B. A. nuobaudą, numatytą šio straipsnio sankcijos ribose.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. P. paaiškino, kad pati kreipėsi į darbo inspekciją dėl nelegalaus įdarbinimo. B. A. pažįsta senai, anksčiau dirbo kartu kitame darbe. Kartu nusprendė kurti verslą, įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pati ji buvo įmonės bendrasavininkė ir direktorė. Ji turėjo 10 metų patirties šioje srityje, o B. A. buvo visiškai nauja šioje srityje, tačiau B. jai pasirodė ambicinga, perspektyvi. Vėliau minėtos bendrovės akcijas ji perrašė B. A., taip pat ji tapo ir bendrovės direktorė. Kiekvieną dieną ėjo į darbą ofise, bei dirbo darbą kurį ir planavo dirbti, tai yra Europos Sąjungos projektų paraiškų rengimas, bankroto administravimas, taip pat bendravo su klientais, rengė paraiškas, turėjo duomenų bazes, turėjo darbinį elektroninį paštą, vizitinę kortelę, o darbo priemones, kompiuterį, naudojo savo. Planavo darbus dirbti kartu, kalbėjo, kad B. A. jai mokės po 1500 litų darbo užmokesčio į mėnesį, o paskui atitinkamai pagal gautą pelną. Vėliau su B. pradėjo nebesusikalbėti, ji nebekėlė ragelio, sąmoningai slapstėsi. Ji norėjo būti įdarbinta, tačiau B. A. pasakė, kad negali jos įforminti, kadangi nėra pinigų. B. A. prašė palaukti, žadėjo vėliau pasirašyti darbo sutartį. Nesulaukusi darbo sutarties, ji pradėjo ieškoti kitų būdų, kad turėti socialines garantijas. 2014 m. gruodžio mėn. parengė konsultavimo paslaugų sutarties projektą ir išsiuntė B. A.. Du kartus bandė išsiimti verslo liudijimą, tačiau procedūrą nutraukė, kadangi ji matė, kad B. A. nesiruošia pasirašyti jokios sutarties. Atlyginimo už tą laikotarpį negavo, gelbėjo pajamos iš antraeilių pareigų bei gauta išeitinė pašalpa iš kitos įmonės, su kuria nutraukė darbo santykius, nes norėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. vasario mėnesį B. A. jai parašė laišką, prašydama palaukti, kad atsiskaitys su ja ir prašė atsiimti šį pareiškimą dėl nelegalaus darbo.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu pagal rašytinius įrodymus, tame tarpe ir rašytinius paaiškinimus, nustatyta, kad B. A. neužtikrino, kad E. P. 2014-09-29 – 2014-12-31 laikotarpiu pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (b. l. 5-6).

Iš 2015-01-28 E. P. paaiškinimo matyti, kad 2014-09-29 – 2014-12-31 laikotarpiu faktiškai ji dirbo projektų vadovės pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, vadovaujant direktorei B. A., t.y. direktorės nurodymu darbo dienomis ofise, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., rengdavo projektus, paraiškas ES projektams, tačiau nesudariusi rašytinės darbo sutarties. E. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore B. A. sutarė, jog jai bus mokamas 1500 Lt per mėnesį darbo užmokestis, tačiau minėtu laikotarpiu E. P. darbo užmokesčio negavo (b. l. 8).

Pagal Sodros IS dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo – užklausos rezultatus - E. P. nėra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9, 10).

Iš elektorinio pašto (duomenys neskelbtini) pateiktų susirašinėjimo žinučių, matyti, kad E. P. su B. A. susirašinėja darbo klausimais laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2015-01-19. B. A. 2015-01-19 E. P. parašė „Šiuo metu dėl esančio štiliaus, nieko negaliu nei sau, nei tau pagelbėt, tenka tik toliau žingsnis po žingsnio bandyti atsistoti ant kojų. Gaila, kad užtrunka ilgiau, negu norėtųsi. Kadangi ofiso nebebus, informuoju, kad būtų gerai, jei grąžintum raktus, taip pat pasiimk puoduką, gėlę bei kitus daiktus. Kuo didžiausios sėkmės, <...>, kai pavyks atsistoti ant kojų, būtinai atsidėkosiu tau už tai, kad kažkada norėjai kartu su manimi dirbti.“(b. l. 18-21).

2015-04-23 administracinio teisės pažeidimo protokole iš esančio B. A. paaiškinimo matyti, kad B. A. paaiškino, jo sutinka dėl įvykio, labai gailisi, esant reikalui visas aplinkybes paaiškins teisme (b. l. 3-4).

Byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 2014/12/10-01 tarp E. P., veikiančios pagal verslo liudijimą – paslaugų tiekėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės B. A. – paslaugų gavėjos, dėl mokymų paslaugos ES paraiškų rengimo klausimai. Ši sutartis šalių nepasirašyta (b. l. 19-21).

Byloje pateikta 2014-12-10 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta E. P., klientui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl atsiskaitymo pagal 2014-12-10 konsultavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt sumai. Ši sąskaita faktūra nepasirašyta (b. l. 35).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų vizitinių kortelių matyti, kad B. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadove, o E. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros partnere.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti nelegalaus darbo požymiai: 1) nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, kuris numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str.); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą); darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad B. A. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, B. A. paaiškinimais, E. P. paaiškinimu, (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto išrašais, Sodros duomenimis, nepasirašyta konsultavimo paslaugų sutartimi, vizitinėmis kortelėmis, teismo posėdžio metu duotais pačios B. A. parodymais, E. P. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio sudėtį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo išaiškinta, kad vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai, ar asmeniui suteikiama darbo vieta, ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas turi mažą įtaką atlyginimo dydžiui, tikėtina, jog santykiai yra darbo. Vertintina ir tai, ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Atsižvelgiama, ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos nurodytos aplinkybės stengiantis kvalifikuoti faktinius santykius kiekvienu konkrečiu atveju vertintinos drauge.

Vadinasi darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Šiuo atveju E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė B. A. buvo pažadėjusi su ja sudaryti darbo sutartį, buvo sutartas į mėnesį mokėtinas darbo užmokestis – 1500 Lt, o vėliau jo dydis, priklausomai nuo gaunamo pelno, E. P. buvo suteikta darbo vieta įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., suteiktas darbinis elektroninis paštas, pagamintos vizitinės kortelės. E. P. nurodė, kad laikotarpiu 2014-09-29 – 2014-12-31 kiekvieną dieną ėjo į darbą. B. A. elektroniniu paštu duodavo E. P. nurodymus dėl darbo atlikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu dėl nelegalaus darbo, įmonės direktorė B. A. prisipažino dėl E. P. nelegalaus darbo, dėl savo poelgio gailėjosi, vėliau pakeitė parodymus ir nepripažino savo kaltės. Taigi analizuojant šios darbo sutarties turinį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis darytina išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę B. A. ir E. P. faktiškai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, kas sąlygoja ir atitinkamą tokių santykių įforminimą bei įregistravimą. E. P. darbą organizavo ir kontroliavo B. A., kas įrodo E. P. pavaldumą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ko civilinės sutarties sudarymo atveju nėra. E. P. privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai UAB „(duomenys neskelbtini) ”, nustatytu laiku būti darbo vietoje. Atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visi darbo teisinių santykių esminiai reikalavimai. Būtent dėl šių aplinkybių B. A. ir E. P. santykiai kvalifikuotini darbo teisiniais santykiais.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2014-12-31, dirbo neteisėtai ir nelegaliai, tai yra nesudarius darbo sutarties ir nepranešus apie jos įdarbinimą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. E. P. dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” naudai, su ja buvo sutarta dėl darbo sąlygų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog B. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.

B. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti be darbo sutarties 1 darbuotojui, į pažeidėjos asmenybę, tai, kad nėra duomenų, kad B. A. būtų bausta administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina sankcijos numatyta minimali administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 1 d.,

nutaria:

B. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį skirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.