Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekre­to­riaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauk­tam asmeniui G. Ž., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo G. Ž. administracinio teisės pa­žei­dimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. nubaustas už tai, kad 2014-05-01, apie 14 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) nepa­si­rin­ko sau­gaus greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Eismo įvykio metu buvo nulaužtas elektros stulpas ir sugadintas automobilis, priklausantis J. S.. Iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, G. Ž. pasišalino. Be to, po eismo įvy­kio iki jo ap­lin­ky­bių išaiškėjimo, G. Ž. var­to­jo alkoholį, nes jam 2014-05-01, 16 val. 08 min. buvo nus­ta­ty­tas 1,85 promilių vidutinis gir­tumas. Savo veiksmais G. Ž. pa­žei­dė Kelių eismo taisyklių 133; 233, 234, 9 punktų reikalavimus.

Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad „pažeidėjo atsakomybę lengvi­nan­ti aplinkybė, kad pripažįsta ir gailisi nusižengęs“. Apeliantas prašė atsižvelgti, kad aplinkybių visuma rodo, kad jis neneigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, netrukdė tirti aplinkybių, nesiekė su­švel­ninti savo teisinę padėtį ir išvengti admi­nis­tracinės atsa­komybės. Todėl jam paskirta galutinė nuo­bauda yra per griežta, nes jos dydis ir teisės vairuoti trans­porto priemones atėmimas 4 metams, jau įtakoja ne jo gyvenimo kokybę, o kasdieninio egzistavimo galimybę, nes jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Ne­tek­damas teisės vairuoti trans­porto priemonę, neteks darbo ir vie­nin­telio pragyvenimo šaltinio.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas ad­mi­nistracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn at­sakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. Ž. administracinių teisės pažeidimų bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­im­damas spren­dimą dėl G. Ž. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą ad­mi­nistracinį tei­sės pa­žei­dimą, apylinkės teismas rėmėsi administracinių teisės pažeidimų pro­tokolu, parei­gū­no tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos schema, rašy­ti­niais J. S. ir G. Ž. paaiškinimais, kitais bylos dokumentais. Pirmos ins­tancijos teismas kons­ta­ta­vo, kad G. Ž. pripažino savo kaltę, apie tai spręsdamas iš jo ra­šytinio paaiškinimo. Tačiau iš šio dokumento nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad eismo įvykio kaltininkas pripažino tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos.

Pirmos instancijos teismo posėdyje S. Ž. nedalyvavo. ATPK 272 str. 1 d. nu­ma­tyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duo­menų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas pra­šy­mas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gau­tas prašymas atidėti bylos nagri­nė­ji­mą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvar­biomis, atmeta ad­ministracinėn atsakomybėn traukiamo as­mens prašymą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, surašius administracinį teisės pažeidimo pro­to­ko­lą G. Ž., jis buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 1). Tačiau iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos medicininės pažymos ma­ty­ti, kad G. Ž. by­los nagri­nė­ji­mo metu buvo gydomas Marijampolės ligoninėje (sta­cio­na­re), ir duomenų, kad pranešė teismui apie nedalyvavimą posėdyje ar pareiškė prašymą dėl bylos nagri­nė­ji­mo atidėjimo, ir ar tu­rėjo ga­li­mybę tai padaryti, nenustatyta. Siekiant užtikrinti patrauk­to admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn as­mens teises, G. Ž. apklaustas aukštesniojo teismo po­sė­dyje. Čia jis pa­aiškino, įvykio die­ną vairavo automobilį blaivus, dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykio, kurio me­tu pats patyrė skaus­mingą traumą. Paprašė sustojusių asmenų parvežti jį į na­mus, paliko jiems savo vairuotojo pa­žy­mė­jimą ir automobilio doku­men­tus, kad sulauktų poli­ci­jos. Parvežtas namo dėl skausmo išgėrė alko­ho­lio ir užmigo. Kitą dieną buvo iškviestas į po­li­ciją paaiškinimui. Dar kitą die­ną buvo pristatytas į li­go­ninę dėl patirtos trau­mos. Iš įvykio vietos pra­nešti apie įvykį policijai netu­rėjo galimybės, nes pa­simetė telefonas ir nesusivokė dėl traumos. Išvengti atsakomybės neturėjo tikslo.

Šiomis aplinkybėmis spęstina, kad apeliantas nepripažįsta savo kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d. Nėra nustatyti asmenys, kuriems G. Ž. galimai paliko savo dokumentus, neap­klausti pažeidimą fiksavę policijos pareigūnai, nepatikrintos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti buvus G. Ž. tyčią pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir išvengti atsakomybės už pa­darytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, teisme neapklausęs pažeidimą fiksa­vu­sių policijos pa­rei­gūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betar­piškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo ad­mi­nistracinio teismo nu­tar­tis byloje Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­cinis teis­mas yra ne kartą išaiš­ki­nęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liu­dy­tojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo prin­ci­pas reiškia, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso ša­lių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiš­ki­ni­mus, eksperto išvadas, susipažinti su ra­šy­tiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įro­dy­mus. Kons­tatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebu­vi­mą galima tik remiantis byloje surinktų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situ­a­ci­jo­je, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nus­ta­čius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių pa­tikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas tei­si­nes priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam admi­nis­­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nutarime tik išvardijęs tariamai G. Ž. kaltę pagal visus jam inkriminuotus ATPK straipsnius patvirtinančius bylos doku­men­tus, neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar panei­gian­čių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė ad­mi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos už­da­vinius – visa­pu­siš­kai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įsta­ty­mus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teis­mas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats nega­li pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Marijampolės rajono apy­linkės teismo nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pir­mo­sios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti at­sižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. Ž. apeliacinio skundo tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą panaikinti ir ad­mi­nistracinių teisės pažeidimų bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.