Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-839-771/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
1-839-771/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00190-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
O. M.
Nukentėjusysis
S. G., M. V.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
  • 1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-839-771/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00190-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.?.2.; 1.1.7.2.7.;1.1.8.1.; 1.2.14.1.3.; 1.2.14.6.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei ir Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei, kaltinamajam O. M., jo gynėjai - advokatei Sofijai Kručienei, nukentėjusiesiems S. G. ir M. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas 2008-05-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-08-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m.; 2011-05-26 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs 10 mėn. 24 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2012-03-12 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas pasiunčiant atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį - 10 mėn. 17d.; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. 2012-01-29 apie 20.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo stalo pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajam S. G. priklausančią 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 140 Lt, nukentėjusiojo S. G. vardu išduoti asmens dokumentai: moksleivio pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, iš viso pagrobė svetimą, 160 Lt vertės, turtą.

Taip pat O. M. 2012-01-30 nuo 7.00 val. iki 12.00 val., tikslus laikas nenustatytas, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajam M. V. priklausantį 170 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, kuriame buvo 10 Lt vertės SIM kortelė „Tele2Pildyk“, iš viso pagrobė svetimą, 180 Lt vertės, turtą.

Taip pat O. M. 2012-01-29, tikslus laikas nenustatytas, iš nukentėjusiojo M. V. gaudamas laikinai pasinaudoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT S5230“ su SIM kortele „Tele2“ ir negrąžindamas jų sutartu laiku, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą - nukentėjusiajam M. V. priklausantį 379 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT S5230“ bei 20 Lt vertės SIM kortelę „Tele2“, iš viso pasisavino svetimą, 399 Lt vertės, turtą.

O. M. dėl S. G. piniginės vagystės kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį buvo pas M. V.. Iš M. V. nuėjo pas S. G. ir susimušė su juo dėl apkalbų. Išėjęs iš S. G., vėl nuėjo pas M. V.. Jokios piniginės ir to, kas toje piniginėje buvo, neėmė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad piniginę gal ir paėmė. Taip pasakė norėdamas, kad jį greičiau paleistų iš policijos komisariato, bijojo, kad nesulaikytų. Dėl M. V. telefono „Nokia“ vagystės O. M. kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad girtavo pas M. V. jo bute Tilžės gatvėje. Kitą rytą po išgertuvių M. V. pasigedo telefono „Nokia“. Nukentėjusysis prieš dingstant telefonui iš buto niekur nebuvo išėjęs. Telefono ieškojo kartu su M. V., bet nerado. Kai tyrėja per apklausą paklausė O. M. apie telefoną „Nokia“, jis, bijodamas sulaikymo, pasakė, kad tyrėja rašytų, ką nori. Tyrėja suformulavo ir surašė. Telefono „Nokia“ nevogė. Kaltu prisipažįsta tik dėl to, jog pasiskolino iš M. V. telefoną „Samsung“ ir jo negrąžino, o užstatė lombarde. Telefoną „Samsung“ iš M. V. buvo pasiskolinęs kelioms dienoms. Kai skolinosi, neturėjo tikslo telefono negrąžinti. Kai telefoną užstatė, apie tai pats pasakė M. V.. Telefoną užstatė už 70 litų, pinigus išleido savo reikmėms. Vėliau tą telefoną iš lombardo atsiėmė už 80 litų. Kadangi M. V. buvo išvykęs, telefono atiduoti jam negalėjo. Pas kaimynus telefono nepaliko, nes jais nepasitikėjo. Telefonas „Samsung“ šiuo metu yra pas jo mamą, Daugėlaičių kaime, Joniškio rajone.

Nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje, apie 20.00 val., iš savo kambario bendrabutyje (duomenys neskelbtini) nuėjo į bendrojo naudojimo tualetą. Piniginė, kurioje buvo 140 Lt, asmens dokumentai bei banko kortelės, buvo padėta ant stalo. Kai po kokių 2-3 minučių sugrįžo į kambarį, pamatė O. M., sėdintį ant lovos. Ar piniginė tebebuvo ant stalo, nepastebėjo. O. M. ėmė jam priekaištauti dėl merginos, grasinti ir jį sumušė, suduodamas smūgį į galvą. Išgirdęs triukšmą, atėjo kaimynas R. M. ir padėjo išvaryti kaltinamąjį į koridorių. Ar tuo metu, kai stūmė O. M. iš kambario, šis buvo ką nors užsikišęs už drabužių, nepastebėjo. Vėliau kaimynai iškvietė policijos pareigūnus, kurie O. M. išsivežė. Kai O. M. išvežė, S. G. sugrįžo į kambarį ir pastebėjo, kad nebėra piniginės. Reiškia civilinį ieškinį dėl 230 turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala atsirado dėl pavogtų 140 litų, pavogtos ir negrąžintos piniginės, kurios vertė - 20 litų, dar beveik 100 litų sumokėjo už naujo paso išdavimą, mokėjo ir už naujų banko kortelių išdavimą. Dėl vagystės patyrė nepatogumų, kadangi neturėdamas dokumentų už važiavimą viešuoju transportu mokėjo pilną kainą, be to, buvo sumuštas, jam buvo grasinama, po įvykio atsirado baimės ir nesaugumo jausmas. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 300 litų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis O. M. buvo nurodęs, kad buvo pagrobęs nukentėjusiojo S. G. piniginę (b.l. 38-39). Iš M. V. buvo pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (b.1.99-100).

Nukentėjusysis M. V. parodė, jog girtavo kartu su kaltinamuoju M. V. bute. O. M. neturėjo telefono. Jis (M. V.) turėjo du telefonus, todėl vieną iš jų -telefoną „Samsung“ - paskolino O. M.. Vėliau O. M. šį telefoną užstatė lombarde, sakė, jog artimiausiu metu grąžins, bet taip ir negrąžino. Apie tai, kad telefonas užstatytas, sužinojo iš draugų, pats kaltinamasis sakė, kad telefonas yra pas jį. Telefono „Nokia“ M. V. pasigedo rytą, apie 6.30 val., kai atsibudo ir ėmė ruoštis į darbą. Paskutinį kartą šį telefoną matė dieną prieš tai. Iš pradžių telefoną „Nokia“ laikė kišenėje, o po to pasidėjo kambaryje ant stalo. Su O. M. gėrė dviese, bet į kambarį tuo metu užeidavo tai vienas, tai kitas kaimynas. Kai padėjo telefoną ant stalo, buvo atėjęs G. J., bet su jais kartu negėrė. Kitų asmenų kambaryje nebuvo. O. M. buvo palikęs savo buto raktus, kad šis išsimiegotų. Kai grįžo iš darbo, O. M. jau nebebuvo, raktai buvo palikti pas kaimynus. Vėliau klausė kaltinamojo apie telefoną „Nokia“, bet šis sakė, kad neėmė.

Liudytoja G. G. parodė, kad įvykio, kurio metu nukentėjo jos sūnus S. G., nematė. Apie vagystę ir sumušimą telefonu vakare pranešė sūnus. Jis prašė atvažiuoti, sakė, kad nebėra piniginės. Iš sūnaus sužinojo, kad parėjęs namo, jis atsigulė, po to atsikėlė ir nuėjo į tualetą.

Piniginė, kaip visada, buvo padėta ant stalo Kai grįžo iš tualeto, kambaryje rado sėdintį kaltinamąjį. Šis ėmė mušti sūnų. Piniginės neberado. Kitą rytą atvažiavo pas sūnų. Jis buvo susijaudinęs, drebėjo. Piniginėje buvo 130-140 litų. Už naujo paso išdavimą ji sumokėjo 80 Lt, išėmė naujas banko korteles, pirko naują piniginę. Iš viso išleido 230 litų.

Liudytojas R. M. parodė, kad išgirdo pas kaimyną S. G. triukšmą ir užėjo į kambarį. Ten buvo O. M., kuris mušė S. G.. R. M. kaltinamąjį išvijo iš kambario. Kur kaltinamasis nuėjo, kai buvo išvytas iš kambario, R. M. nežino. Po kiek laiko kaltinamasis vėl mėgino veržtis pas S. G., tačiau tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir išvežė O. M.. O. M. kišenių pareigūnai netikrino. Vėliau, tą patį vakarą, S. G. jam pasakė, kad iš kambario dingo jo piniginė, pasas. Kai R. M. buvo pas S. G. kambaryje, piniginės nepastebėjo, bet žino, kad paprastai ji būdavo ant stalo.

Liudytojas G. J. parodė, kad pas S. G. atėjo jau po įvykio. Muštynių nematė. Kitą rytą S. G. pasakė, kad dingo jo dokumentai, kokiomis aplinkybėmis - nesakė. M. V. sakė, kad dingo jo telefonai. Telefonų M. V. pasigedo po O. M. vizito.

Liudytoja V. P. parodė, kad ji atliko kaltinamojo O. M. apklausą. Kaltinamasis pats savanoriškai papasakojo, kad pagrobė S. G. piniginę. Nurodė, kad iš nukentėjusiojo M. V. buvo pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Kaltinamojo parodymai buvo užfiksuoti apklausos protokole. Kaltinamasis perskaitė apklausos protokolą, sutiko su užfiksuotais apklausos protokole savo parodymais bei pasirašė apklausos protokolą nepateikdamas jokių pastabų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtos įvykio vietos - butas (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pagrobta S. G. piniginė (1 t., 7-10 b. 1.) ir butas (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pagrobtas M. V. telefonas „Nokia 6300“ (1 t., 43-45 b. l).

Iš 2012-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. G. pateikė susirašinėjimo su O. M. žinutėmis „Facebook“ portale išrašą (1 t., 16-17 b. l).

2012-02-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog IĮ S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė J. B. pateikė 2012-01-30 sutartį Nr. 120, iš kurios matyti, kad O. M. 2012-01-30 už 70 Lt įkeitė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012-02-20 šį telefoną atsiėmė už 83,86 Lt (1 t., 80, 81 b. l).

2012-06-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas G. J. pateikė „Tele2“ telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, iš kurios matyti, kad M. V. pagal 2011-12-17 sudarytą su UAB „Tele2“ sutartį buvo parduotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S5230“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 84, 85-87 b. l).

O. M., teisme duodamas parodymus dėl S. G. turto vagystės, neigė pavogęs nukentėjusiojo piniginę su pinigais, banko kortelėmis ir asmens dokumentais, tvirtino, kad iš nukentėjusiojo kambario jokios piniginės neėmė ir jos nematė. 2012-01-30 pirminės apklausos metu, netrukus po S. G. turto vagystės, apklausiamas kaip įtariamasis O. M. nurodė, kad 2012-01-29 atvyko pas savo pažįstamą M. V. į (duomenys neskelbtini) esantį butą, ten girtavo. Iš M. V. nuėjo pas S. G., gyvenantį tame pačiame name, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ten tarp S. G. ir O. M. kilo konfliktas, kurio metu jie susimušė. Konflikto metu O. M. iš buto pasiėmė piniginę. Piniginės neapžiūrėjo, kas joje buvo, nematė ir nežino, šią piniginę išmetė per langą (1 t., 38-39 b. l). Vėliau, 2012-07-13 apklausos metu, O. M. ėmė neigti įvykdęs S. G. piniginės vagystę, tvirtino, jog S. G. daiktų neėmė ir apie jų dingimą nieko nežino, anksčiau kaltu prisipažino, nes norėjo, kad jį greičiau paleistų (1 t., 124-125 b. l). Analogiškus parodymų pakeitimo argumentus kaltinamasis nurodė ir teisme. Tačiau iš tyrėjos V. P., teisme apklaustos liudytoja, parodymų matyti, kad O. M. šios pirminės apklausos metu pats niekieno neverčiamas davė parodymus, kad pavogė piniginę iš S. G. buto, duotų parodymų teisingumą patvirtino savo parašu. Todėl netikėti šiais O. M. pirminės apklausos metu duotais parodymais teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad juos netiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiojo S. G. parodymai. S. G. teisme parodė, kad išeidamas iš kambario piniginę, kurioje buvo pinigai (140 Lt), banko kortelės ir asmens dokumentai, paliko ant stalo. Kai po 2-3 minučių grįžo į kambarį, ten jau buvo kaltinamasis. Jokių kitų, išskyrus O. M., pašalinių asmenų kambaryje, pasak nukentėjusiojo S. G., nebuvo. Apie kokius nors pašalinius asmenis, kurie būtų įėję į kambarį tuo metu, kai ten buvo vienas kaltinamasis, arba būtų išėję iš S. G. kambario prieš įeinant O. M., teisme nenurodė ir pats O. M.. Nuo to momento, kai S. G. įėjo į kambarį, iki to momento, kai O. M. iš kambario į koridorių išstūmė pas S. G. atėjęs liudytojas R. M., niekas į kambarį užėjęs nebuvo. Todėl piniginė galėjo būti pagrobta iš karto po to, kai S. G. išėjo iš kambario į tualetą, iki nukentėjusiojo sugrįžimo į kambarį. Teisme nustatyta, kad tuo metu tik O. M. buvo užėjęs į S. G. kambarį ir buvo jame, kai sugrįžo nukentėjusysis. Ši aplinkybė kartu su O. M. prisipažinimu pirminės apklausos metu apie įvykdytą vagystę leidžia daryti išvadą, kad S. G. piniginę 2012-01-29 apie 20.00 val. iš nukentėjusiojo kambario (duomenys neskelbtini) pagrobė būtent O. M.. Ši O. M. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystė, nes kaltinamasis neteisėtai, be savininko leidimo ir žinios, paėmė kambaryje be priežiūros paliktą svetimą turtą, kurio vertė (160 Lt) neviršija 3 MGL, ir šį neteisėtai paimtą turtą užvaldė. Kaltinamasis suvokė, jog taip veikiant turto savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

O. M., teisme aiškindamas M. V. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ vagystės aplinkybes, nurodė, kad šio telefono neėmė ir teigė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime pirminės apklausos metu apie tai, kad jis galėjo pavogti šį telefoną, yra neteisingi. 2012-01-30 apklausiamas kaip įtariamasis dėl M. V. telefono „Nokia“ vagystės, O. M. nurodė, kad telefoną „Nokia“ iš M. V. jis galėjo pavogti tuo metu, kai girtavo pas nukentėjusįjį, nurodė, kad tą telefoną turėjo su savimi, tačiau vėliau jį galėjo kur nors pamesti, nes buvo neblaivus (1 t., 99-100 b. l.). Nors O. M. teisme teigė, kad šiais ikiteisminiame tyrime duotais jo parodymais teismas neturėtų vadovautis, tačiau jo parodymų pakeitimo teisme, kaip ir pareiškus galutinį įtarimą ikiteisminiame tyrime (1 t., 124-125 b. l.), argumentai yra neįtikinami. Anot kaltinamojo, bijodamas sulaikymo, jis pasakė apklausą atlikusiai tyrėjai, kad ji įrašytų į protokolą tai, ką pati nori, ką tyrėja ir padarė. Tačiau priešingai O. M. tvirtinimui, jo, kaip įtariamojo, pirminę apklausą atlikusi tyrėja V. P. teisme nurodė, kad O. M. parodymus davė savarankiškai, niekieno neverčiamas, neneigė, kad jis galėjo pavogti M. V. telefoną „Nokia“, duotų parodymų teisingumą patvirtino savo parašu. Netikėti šiais tyrėjos V. P. parodymais nėra pagrindo. O. M. buvo apklausiamas iš karto po įvykio, nespėjęs apgalvoti parodymų ir pasiruošti gynybai, todėl šios apklausos metu nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, kuriomis teismas tiki, nes jas netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo M. V. parodymai, S. G. pateiktas susirašinėjimo su O. M. žinutėmis „Facebook“ portale išrašas. Iš nukentėjusiojo M. V. parodymų teisme matyti, kad telefoną „Nokia“ M. V. paskutinį kartą matė padėtą kambaryje ant stalo tą dieną, kai ten girtavo su kaltinamuoju, kitų pašalinių asmenų kambaryje nuo tada, kai M. V. paskutinį kartą matė telefoną iki tol, kol telefono pasigedo, nebuvo, be to, M. V. nurodė, kad O. M. kambaryje buvo pasilikęs vienas, nes jis davė O. M. savo buto raktus, kad šis išsimiegotų. Iš S. G. susirašinėjimo su O. M. žinutėmis „Facebook“ portale išrašo matyti, kad S. G. teiravosi O. M. dėl M. V. telefonų ir kaltinamasis į tai atsakė, kad „viskas OK“. Tokiu būdu, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teismas laiko esant įrodyta, kad O. M. kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą -nukentėjusiajam M. V. priklausantį 170 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, kuriame buvo 10 Lt vertės SIM kortelė „Tele2Pildyk“. Kaltinamasis suvokė, kad svetimą turtą paima neteisėtai, be M. V. leidimo ir jo žinios, numatė, kad dėl to M. V. patirs turtinę žalą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Ši O. M. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes tyčia buvo užvaldytas nedidelės vertės, neviršijantis 3 MGL, turtas.

Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmę sudaro tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas. Vadovaujantis teismine praktika, patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o kaltininko žinioje esantis turtas - tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Turto pasisavinimas - tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Jeigu svetimą turtą pasisavina asmuo, kuriam šis turtas nebuvo patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 10 punktas).

Kaltinamojo O. M. prisipažinimu, nukentėjusiojo M. V. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, t. y. „Tele2“ telefono ryšio paslaugų teikimo sutartimi, lombardo sutartimi - nustatyta, kad O. M. nukentėjusysis M. V. perdavė jam priklausiusį ir teisėtame jo valdyme buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele ir leido O. M. šį telefoną laikinai valdyti ir juo laikinai naudotis. Taip M. V. žodinio susitarimo pagrindu patikėjo kaltinamajam šį turtą, kurį O. M. vėliau pavertė savo turtu: kaip savą įkeitė lombarde, nors tokios teisės telefono savininkas M. V. jam nesuteikė, ir taip pasisavino jam patikėtą telefoną. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia M. V. interesus bei daro jam materialinę žalą ir to norėjo. Šie O. M. neteisėti veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto turto pasisavinimo sudėties požymius.

Teismas nesutinka su kaltinamajame akte nurodyta aplinkybe, kad O. M. pasisavino „jo žinioje buvusį“ svetimą turtą, nes, kaip jau buvo minėta, kaltininko žinioje esantis turtas yra toks turtas, dėl kurio kaltininkas pagal savo užimamas pareigas turi teisę pavaldiniams, kuriems tas turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kadangi byloje nenustatyta, jog O. M. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, tačiau nustatyta, kad O. M. pasisavino jam patikėtą turtą, kaltinimas tikslintinas: aplinkybė, kad O. M. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, iš kaltinimo pašalintina ir nurodoma, kad O. M. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę O. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas: du baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas vieną kartą teistas (1 t., 130-133, 135-143 b. l.), neatlikęs bausmės, per lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką (1 t., 144-145 b. l.), teistumui neišnykus. Kadangi O. M. naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, jis, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. O. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dalyje dėl M. V. turto pasisavinimo yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl S. G. ir M. V. turto vagysčių nenustatyta. Nors iš paties kaltinamojo ir nukentėjusiųjų S. G. bei M. V. parodymų matyti, kad S. G. piniginės ir M. V. telefono vagysčių metu O. M. buvo neblaivus, tačiau kaltinamajame akte O. M. neblaivumas nėra nurodyta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra ir sudėtinė kaltinimų dalis. Dėl to teismas pripažįsta, kad O. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl visų nusikalstamų veikų nenustatyta. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., 153-162 b. l.), šiuo metu, teismui panaikinus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatliktą pagal ankstesnį nuosprendį (1 t., 147-148 b. 1.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas O. M., kaip recidyvistui ir antrą kartą teisiamam asmeniui, už M. V. turto pasisavinimą skiria griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Bausmės dydis, atsižvelgus į nustatytą O. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė per lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpį, nustatytinas artimesnis BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už S. G. ir M. V. turto vagystes teismas skiria kaltinamajam arešto bausmes. Bausmių dydžiai, nenustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nustatytini kaip artimi baudžiamajame įstatyme už baudžiamojo nusižengimo padarymą numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), nes O. M. padaryti nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį ir, nors priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamieji nusižengimai ir nesunkus nusikaltimas), tačiau pagal kėsinimosi objektą, sukeltas pasekmes labai nesiskiria pagal savo pavojingumą.

Minėta, kad nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, O. M. padarė per lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl nagrinėjamoje byloje paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nutartis, kuria O. M. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pasiunčiant jį į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę, neatliktą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, buvo įvykdyta 2012-06-12, vadinasi, O. M. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2012-11-07, yra 5 mėnesiai ir 22 dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu O. M. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - atsižvelgiant į šioje byloje skiriamos galutinės bausmės rūšį (laisvės atėmimą) keistina į suėmimą. Suėmimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 230 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti jo patirtas išlaidas (300 Lt), susijusias su teisinės pagalbos teikimu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, vagystės metu iš S. G. buvo pagrobta ir negrąžinta piniginė, kurios vertė - 20 litų ir piniginėje buvę pinigai - 140 litų. Be to, nukentėjusysis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos turėjo papildomų išlaidų: kadangi neturi teisinio išsilavinimo, kreipėsi į teisines paslaugas teikiančią įmonę dėl civilinio ieškinio surašymo ir už šią paslaugą UAB „Teisės biurui“ sumokėjo 300 litų. Ši 160 litų turtinė žala, atsiradusi dėl pagrobtos ir negrąžintos piniginės su pinigais, bei 300 litų, kuriuos S. G. sumokėjo už civilinio ieškinio surašymą (iš viso - 460 litų), priteistina S. G. iš kaltinamojo O. M.. Pagrobtoje piniginėje, be pinigų, buvo S. G. vardu išduoti asmens dokumentai - moksleivio pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, banko mokėjimo kortelė. Asmens dokumentai, banko mokėjimo kortelė S. G. nebuvo grąžinti, todėl jis turėjo papildomų išlaidų, susijusių su naujos banko mokėjimo kortelės ir naujų asmens dokumentų išdavimu. Šios papildomos išlaidos, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje įvertintos 70 litų. Teismas pažymi, kad reikalaudamas atlyginti jo patirtas papildomas išlaidas, nukentėjusysis nepateikė teismui jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytą sumą. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas, jam pripažįstant teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra.

Teisme nustatyta, kad S. G. dėl įvykdytos vagystės patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų (baimę, nesaugumą), todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad O. M. kėsinosi į nukentėjusiojo turtines teises ir padarė jam tiesioginę 160 litų turtinę žalą, todėl S. G. pareikštas ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo 300 litų neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas neatsižvelgė ir nevertino nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo sumušimu, nes nagrinėjamoje byloje kaltinimas O. M. dėl S. G. sumušimo nepareikštas ir todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

O. M. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį už S. G. piniginės ir joje buvusių pinigų vagystę - areštu 27 (dvidešimt septynioms) paroms;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį už M. V. priklausančio telefono vagystę - areštu 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį už M. V. priklausančio telefono pasisavinimą - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, O. M. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, skiriamos už M. V. turto pasisavinimą, iš dalies pridedant už S. G. ir M. V. turto vagystes skiriamas arešto bausmes, prieš tai šias arešto bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a" papunkčiu, pakeitus atitinkamai į 27 ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmes, ir subendrintą bausmę O. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir galutinę bausmę O. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Laisvės atėmimo bausmę O. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - nuo 2012 m. lapkričio 7 d.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos O. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pakeisti į suėmimą ir jį taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti S. G. iš O. M. 460 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt litų) turtinei ir 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį dalyje dėl papildomų išlaidų, kurias jis patyrė dėl nusikalstamų veikų, atlyginimo (išlaidos, susijusios su naujų asmens dokumentų ir banko mokėjimo kortelės išdavimu) palikti nenagrinėtą. Pripažinti S. G. teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas