Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. G., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. B., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Rusnės perlas“ vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme, 2016-10-14 gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, teismo 2016-10-25 nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla UAB „Rusnės perlas“ vadovui S. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

S. B. teismo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įmonė yra maža, skolininkai vėluoja su įmone atsiskaityti, todėl tiekėjams stengiasi sumokėti daugiau, kad nestrigtų įmonės veikla. Tačiau atsiskaito ir su valstybe, moka mokesčius, tiesiog pavėlavo. Pažymėjo, jog su valstybe atsiskaitė, sumokėjo visus delspinigius, patvirtino, jog toliau įmonė laikysis įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, atsižvelgiant, jog sąžiningai moka mokesčius, augina tris nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos nėra didelės, kiekvieno sutuoktinio apie 400,00 Eur.

Klaipėdos apskrities VMI atstovas teismo posėdžio prašė S. B. pripažinti padarius pažeidimą numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d. ir skirti baudą, neprieštaravo, jog įmonės vadovui būtų skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda.

Iš 2016-09-20 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1042-6588, nustatyta, kad buvo tikrintas UAB „Rusnės perlas“ pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo vykdymas. UAB „Rusnės perlas“ vadovas S. B.. Patikrinus UAB „Rusnės perlas“ kasos knygą su patvirtinančiais dokumentais, banko atsikaitomųjų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2016-06-27 iki 2016-07-04 ir nuo 2016-08-25 iki 2016-09-02, nustatyta, kad bendrovė 2016-06-29 – 2016-07-01 vykdė mokėjimus iš bendrovės UAB „Medicinos bankas“ esančios sąskaitos: UAB „Vaisra“ –1000 Eur, DNSB „Bastas“ – 135,77 Eur, UAB „Srovita“ – 2257,55 Eur, UAB „Bite Lietuva“ –204,82 Eur. PVM nepriemoka – 5489,91 Eur turėjo būti sumokėta 2016-06-27, bet iš sąskaitos pagal VMI nurodymą buvo nurašyta tik 2016-07-04. Tokie pat mokėjimai buvo vykdomi 2016-08-26 – 2016-08-31: palūkanos už paskolą -38,18 Eur, lėšų grąžinimas pagal sandorį -348,84 Eur, palūkanos už paskolą -40,50 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ -175,66 Eur, S. B. grynieji -2500,00 Eur, palūkanos už paskolą-34,44 Eur, S. B. grynieji -1500,00 Eur. O PVM nepriemoka – 573 Eur iš sąskaitos pagal VMI nurodymą buvo nurašyta tik 2016-09-02, nors turėjo būti sumokėta iki 2016-08-25.

Iš 2016-09-19 S. B. paaiškinimo matyti, kad 2016-06-25 ir 2016-08-25 PVM mokesčio nesumokėjo, nes įmonės sąskaitoje nepakako pinigų. 2016-06-30 ir 2016-08-30 įmonės sąskaitoje buvo pakankama suma, tačiau nebuvo padarytas pavedimas, nes nenorėjo, kad susidubliuotų mokėjimas, kadangi atsiskaitomoje sąskaitoje buvo padarytas inkasacinis pavedimas.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau S. B. vadovaujama įmonė, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Tokiu būdu S. B. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai pastarajame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju ATPK numatė švelnesnę atsakomybę už S. B. padarytą pažeidimą, todėl jo veika pagal ANK neperkvalifikuojama.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog S. B. padaryta veika atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – jis nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, dirba, augina tris nepilnamečius vaikus, pavėlavo atsiskaityti laiku su valstybės biudžetu, šiuo metu su valstybę atsiskaitė, delspinigius sumokėjo, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas S. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1-2 dalimis, Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, Lietuvos Respublikos ANK 636 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Informuoti S. B., kad kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo arba įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą,, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.2.-3-1025/2017, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo išsiuntimo arba įteikimo pažeidėjui dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.