- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-61-123/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- A. G., S. B.
- Ieškovas
- UAB „Priekabos“
- Trečiasis asmuo
- E. A., Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovui A. G., viešame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Priekabos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Priekabos“ ieškinį atsakovams A. G., S. B., tretieji asmenys E. A., Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Priekabos“ patikslintu ieškiniu (b.l. 69) ir ieškovo atstovo atsisakymu nuo ieškinio reikalavimų E. A. atžvilgiu, prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir S. B. 7 378 Lt skolą už priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008-03-29 Klaipėdos m. VPK VP PR transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 822 policijos pareigūnai priverstinai į ieškovei priklausančią saugojimo aikštelę nuvežė atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Pagal tarp Klaipėdos m. VPK ir ieškovo 2003-10-10 sudarytos sutarties 1.2.6 punkto reikalavimus ir teisės aktų reikalavimus už transporto priemonės transportavimą bei saugojimą su ieškovu privalo atsiskaityti transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai pagal ieškovo nustatytus tarifus. Atsakovų skola - 7378 Lt. Nurodė, jog nors atsakovas A. G. ir teigia nesantis transporto priemonės savininku, nes transporto priemonę pardavė, tačiau jis teisės aktų nustatyta tvarka sandorio neregistravo viešame registre, todėl šio sandorio negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75str. 2d.). Pažymi, jog transporto priemonės išregistravimas daiktinių teisių į daiktą pasikeitimui ar netekimui neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu – 2008-03-29, jis nebuvo šio automobilio savininku, nes 2007-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį pardavė E. A. ir 2007-10-13 automobilį išregistravo iš viešo registro. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas St. Budvytis ir tretysis asmuo E. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutinka ir prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei iš atsakovo S. B. priteisė 7 378 Lt skolą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 7 378 Lt skolos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 110,50Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovui A. G. priteisė iš ieškovės 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovas A. G. transporto priemonės pardavimo E. A. sandorį registravo viešame registre teisės aktų nustatyta tvarka ir taip šį sandorį išviešino, todėl šį sandorį gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Teismas konstatuoja, jog A. G. 2008-03-29 nebuvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininku, todėl jam nekyla atsakomybė dėl skolos sumokėjimo (LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.). Todėl ieškinio reikalavimai atsakovo A. G. atžvilgiu atmestini visiškai. Teismas laiko, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininku 2008-03-29 buvo E. A., kuris neįvykdė prievolės prieš pradedant transporto priemonę eksploatuoti Lietuvos Respublikoje privalėjo kreiptis į viešąjį registrą dėl transporto priemonės įregistravimo. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo S. B. atsirado pasaugos teisiniai santykiai pagal įstatymą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo S. B. 7 378 Lt skolą yra pagrįstas ir tenkintinas, bei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-07-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą ir prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir S. B. 7 378 Lt susidariusių išlaidų, procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai siejo transporto priemonės registracijos būsenos faktą su nuosavybės teise. Atsakovui A. G. reikėjo pasinaudoti tvarka, kurią numato Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 73.2 ir 75 punktais, t.y. atsakovas privalėjo pateikti VĮ Regitra darbuotojams patvirtintos formos deklaraciją – pranešimą apie transporto priemonės perdavimo datą ir naujojo savininko duomenis, tuomet būtų padaryti reikiami pakeitimai registrų duomenų bazėje. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog A. G. sandorį registravo viešame registre yra nepagrįsta. Taip pat nurodo, jog vien automobilio statuso (būklės) pasikeitimas registrų duomenų bazėje, ar menamas sutarties išviešinimas savaime nereiškia nuosavybės teisių pabaigos. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į VĮ Regitra pažymą Nr. IP-5915796 ir apeliantės VĮ Regitra išrašą, kur transporto savininku yra įvardinamas A. G., ir taip visapusiškai nevertino byloje esančių įrodymų ir padarė prieštaringas išvadas. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų sukurtais precedentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Iš bylos nustatyta, kad 2007-10-09 rašytine pirkimo-pardavimo sutartimi A. G. E. A. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). 2007-10-13 A. G. ginčo automobilį iš viešo registro išregistravo (b. l. 33; 99-101). E. A. nusipirktos transporto priemonės viešame registre neįregistravo (b. l. 99-101). E. A., teisėtai disponuodamas ginčo transporto priemonę, ją perleido valdyti atsakovui S. B.. Nustatyta, kad 2008-03-29 policijos pareigūnai ginčo transporto priemonę, kurią vairavo neblaivus S. B. (ATP byla Nr. A5-336-323/2008.), sulaikė ir priverstinio nuvežimo aktu Nr. 822 nugabeno į ieškovui priklausančią saugojimo aikštelę (b. l. 16). Apeliantė ginčo transporto priemonę nugabeno ir saugojo 2003-10-10 sutarties, sudarytos tarp apeliantės ir Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato bei įstatymo pagrindu ((duomenys neskelbtini) str. 7 d. (2007 12 13 įstatymu Nr. X-1365 (nuo 2008 01 01)(Žin., 2007, Nr. 138-5641)) (b. l. 8).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio duomenų keitimo, tačiau tai nereiškia, kad tokių duomenų nepakeitus, pirkimo-pardavimo sutartis negalės būti laikoma automobilio savininko pasikeitimo faktą patvirtinančiu įrodymu. Savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu, todėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatyme nenustačius reikalavimo ją įregistruoti, negali būti taikoma LR CK 1.75 str. 2 d. nuostata, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010). Kadangi nagrinėjamu atveju iki teisės pažeidimo atsakovas A. G. jau buvo pardavęs automobilį E. A., todėl jam nekyla pareiga atlyginti automobilio saugojimo išlaidas apeliantei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas E. A. teisės pažeidimo metu buvo automobilio savininkas ir, apeliantei atsisakius reikalavimo E. A., pagrįstai priteisė St. Budvyčiui jai atlyginti patirtas išlaidas.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas S.B. teisės pažeidimo metu buvo automobilio faktinis valdytojas ir priteisė jam atlyginti automobilio saugojimo išlaidas. Šios aplinkybės nei viena iš šalių neginčija, todėl laikytina, kad iš atsakovo S.B. apeliantės patirtos išlaidos priteisto pagrįstai.
Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime nepasisakė dėl įrodymų vertinimo ir padarė prieštaringas išvadas, yra nepagrįsti. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo atveju, teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir įvertindama tai, kad apeliantė neprašo automobilio saugojimo išlaidų priteisti iš trečiojo asmens E. A., kuris nustatytas transporto priemonės savininku, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai šias išlaidos priteisė tik iš atsakovo S.B.. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-28 sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-28 sprendimą palikti nepakeistą.