- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-96/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01014-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,
sekretoriaujant Laurai Gruodienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-175/2013 V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir kaltinamiesiems A. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nagrinėjamas kardomosios priemonės pakeitimo klausimas su jais nėra susijęs.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi kaltinamajam V. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad dėl kaltinamojo V. K. neatvykimo į teismo posėdžius, teismas neturi galimybės pradėti bylą nagrinėti iš esmės. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, kad V. K. dėl ligų, kurios jam nustatytos, gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismo medicinos ekspertas A. Sutkus teisme patvirtino, kad kaltinamasis V. K. gali dalyvauti teismo posėdžiuose, netgi atlikti bausmę. Specialistė R. M. Babarskienė 2012 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje susipažinusi su kaltinamojo medicininiais dokumentais taip pat patvirtino, kad V. K. gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismo siunčiami šaukimai kaltinamajam grįžta neįteikti, apie numatomus teismo posėdžius Kauno apygardos teisme V. K. informuotas asmeniškai pasirašytinai ( t.16, b. l. 39). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad V. K. piktybiškai neatvykdamas į teismo posėdžius siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, slepiasi nuo teismo, trukdo proceso dalyvių laiką. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamojo neatvykimo į 2013 m. vasario 6 d. teismo posėdį priežastys, nelaikytinos svarbiomis, kadangi nebuvo pateikta nustatytos formos medicininė pažyma, o kaltinamojo V. K. dalyvavimas teismo posėdžiuose yra būtinas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą narinėjant bylą teisme, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina griežtesne kardomąja priemone – suėmimu.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. K. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir paskirti V. K. švelnesnę kardomąją priemonę.
Skunde nurodoma, kad 2013 m. vasario 12 d. teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė Kauno apygardos teismo panaikinti V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir pateikė medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad V. K. nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 11 d. negalėjo atvykti į teismą dėl ligos. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo prašymą atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį.
Kaltinamojo gynėjas teigia, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartyje nenurodė, kokiu pagrindu kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas buvo pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Skundžiamoje teismo nutartyje taip pat nenurodytas suėmimo terminas.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 6 dalimi, skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Kaltinamojo gynėjo teigimu, V. K. neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, negali būti laikomas siekiu slėptis nuo teismo. Nagrinėjamu atveju nėra nė vieno BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto suėmimo skyrimo pagrindo. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo nutartis neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi joje nenurodyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, gynėjas pažymi, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias nustato įstatymas. Paskirdamas V. K. suėmimą, nesant tam BPK numatyto pagrindo, teismas pažeidė kaltinamojo teisė į laisvę.
Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintų teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, t. y. paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu, dėl ko atsiranda pagrindas kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Skunde teigiama, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. K. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Spręsdamas, ar reikia skirti V. K. kardomąją priemonę – suėmimą, teismas turi atsižvelgti į jį charakterizuojančias aplinkybes. Gynėjas nurodo, kad V. K. praeityje neteistas, turi tvirtus šeiminius ryšius, augina mažametę dukterį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą.
Gynėjo teigimu, paskyrus V. K. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, buvo pažeistas proporcingumo principas.
Teismo posėdyje kaltinamasis V. K. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras taip pat prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. K. gynėjo skundas tenkinamas.
Pagal BPK 246 straipsnio 1 dalį byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Neatvykti į teismą kaltinamasis gali tik esant svarbiai priežasčiai. Svarbios asmens nedalyvavimo priežastys yra išvardintos BPK 37 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad svarbia nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.
Iš byloje esančios 2013 m. vasario 6 d. medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją matyti, kad V. K. nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 11 d. negalėjo atvykti į teismą dėl ligos. Sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga yra svarbi nedalyvavimo procese priežastis. Be to, kaltinamasis V. K. elektroniniu paštu teismą informavo, kad negalės dalyvauti 2013 m. vasario 6 d. posėdyje dėl ligos (16 t. 75 b. l.). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamojo neatvykimo į 2013 m. vasario 6 d. teismo posėdį priežastis nelaikytina svarbia, kadangi nebuvo pateikta nustatytos formos medicininė pažyma. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad tai, jog kaltinamasis V. K. medicininę pažymą, patvirtinančią neatvykimo į teismą priežastį dėl objektyvių priežasčių pateikė po 2013 m. vasario 6 d. teismo posėdžio, nereiškia, kad jo nedalyvavimo teismo procese priežastis yra nesvarbi.
Nustačius, kad kaltinamasis V. K. 2013 m. vasario 6 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbios priežasties, t. y. dėl sveikatos priežiūros įstaigos nustatytos ligos, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.