Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-468/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-02
Bylos Nr.
2K-468/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Piesliakas (pirm.), Viktoras Aidukas, Albinas Sirvydis (pran.)
Nuteistasis
G. G., ir V
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-468/2008Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimu ketveriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio 4, 5, 6 dalis G. G. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendis, kuriuo G. G. iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendis: panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo; iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta, kad jis nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), padarė organizuota grupe su nenustatytu asmeniu ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė; pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad kitas nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe su kitu asmeniu.

Be to, šioje byloje nuteistas ir V. J. (V. J.). Dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 4 d., apie 1 val., įsibrovęs į namo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, o iš ten – į R. ir R. Š. garažą, pasikėsino pagrobti 40 000 Lt vertės automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, pabėgo.

G. G. taip pat nuteistas už vagystę įsibraunant į namą, (duomenys neskelbtini), už pasikėsinimą padaryti vagystę ir mokėjimo instrumentų pagrobimą įsibraunant į namą, (duomenys neskelbtini), už vagystę įsibraunant į namą, (duomenys neskelbtini), ir už vagystę įsibraunant į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šių nuteisimų G. G. kasacine tvarka neskundžia.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu G. G. prašo jį dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 40 000 Lt vertės automobilį – iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), išteisinti ir atitinkamai sušvelninti galutinę subendrintą bausmę. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, teigia, kad teismai, nuteisdami jį už šią nusikalstamą veiką, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, taip pažeisdami ir jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismų sprendimai dėl jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką yra pagrįsti prielaidomis, o juose išdėstyti įrodymai, tarp jų – specialistų išvados, kasatoriaus nuomone, nėra pagrindas pripažinti jį kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu ir išnagrinėjimu, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka minėtas pažeidimas nebuvo ištaisytas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs kasatoriui inkriminuotą pavojingesnę bendrininkavimo formą – organizuotą grupę – į bendrininkų grupę bei pašalinęs tai, kad jis nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), padarė organizuota grupe su nenustatytu asmeniu ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nesušvelnino bausmės ir taip pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras R. Žukauskas prašo nuteistojo G. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad G. G. yra teisingai nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą (duomenys neskelbtini), o priešingi kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais kasatoriaus argumentais dėl BPK pažeidimų, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl G. G. skundžiamo nuteisimo

G. G. yra pagrįstai nuteistas už pasikėsinimą pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 40 000 Lt vertės automobilį – iš garažo, (duomenys neskelbtini), nes teismų sprendimuose išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Iš jų matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pastebėjo iš ten bėgantį vaikiną, kuris paliko striukę, o prie jos buvo rasti daiktai, tarp kurių buvo ne tik minėto garažo vartų valdymo pultelis, bet ir atsuktuvas su G. G. pėdsakais, laužtuvas, pirštinės, automobilio „Audi“ rakteliai su signalizacijos pulteliu. Be to, šalia įvykio vietos buvo aptiktas ir minėtas automobilis „Audi“, kuriuo, kaip matyti iš bylos, prieš įvykį naudojosi G. G.. Įvertinę šių duomenų visumą ir įrodymų tarpusavio ryšį teismai padarė išvadą, kad įvykio metu G. G., įsibrovęs į garažą, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 40 000 Lt vertės automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, pabėgo. Ši teismų išvada atitinka teismų sprendimuose aptartus įrodymus, todėl ja abejoti nėra pagrindo. Šios teismo išvados nepaneigia ir kasacinio skundo teiginiai.

Pasikėsinimas pagrobti didelės vertės svetimą turtą, jei ši veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, kvalifikuojamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Teismai nustatė, kad automobilio, kurį kėsinosi pagrobti G. G., vertė yra 40 000 Lt, ši turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl laikytina didele. Apeliacinės instancijos teismui pašalinus aplinkybę, kad G. G. nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), padarė organizuota grupe su nenustatytu asmeniu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį ir buvo kvalifikuota G. G. veika. Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad G. G. veika dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimą turtą iš garažo, (duomenys neskelbtini), byloje įvertinta teisingai.

G. G. už šią nusikalstamą veiką bausmė paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų. Ši bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jos švelninti ir dėl to keisti galutinės subendrintos bausmės G. G. nėra pagrindo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs kasatoriui inkriminuotą pavojingesnę bendrininkavimo formą – organizuotą grupę – į bendrininkų grupę bei pašalinęs tai, kad jis nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), padarė organizuota grupe su nenustatytu asmeniu ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turėjo sušvelninti ir bausmę. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju G. G. bausmė nekeičiama, nes ji buvo paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neprieštarauja BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

G. G. teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų neteisingo vertinimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl kasaciniu skundu skundžiamos nusikalstamos veikos grindė įrodymų visuma. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl G. G. kaltės padarius šią veiką yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analize, bet ne prielaidomis. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su G. G. kalte dėl minėtos veikos, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas PiesliakasViktoras AidukasAlbinas Sirvydis