Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui K. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. J. nuosavybės teise valdytą 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui S. S. , mirusios 2004 03 07, vardu.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2003 m. sausio 14 d. įstatymo IX-1759 redakcija) 2 straipsnis nustato subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokiais asmenimis inter alia yra mirusio turto savininko, nepalikusio testamento, sutuoktinis, tėvai ir vaikai (3 punktas) bei turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas).

Pareiškėjo K. S. prašymo turinys įrodo, jog jis siekia atkurti nuosavybės teises į P. J. 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), motinos S. S. , mirusios (duomenys neskelbtini), vardu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. J. turėjo du vaikus pareiškėjo motiną S. S. ir jos brolį A. J. , kuris nuo vaikystės gyvena Rygoje ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, jis neturi teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. S. S. nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas (b.l. 7) patvirtina, jog pareiškėjo motina

S. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl iki mirties turėjo galimybę įstatymu nustatyta tvarka paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į tėvo P. J. turėtą žemę bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui bei giminystės ryšius įrodantiems dokumentams pateikti mirusios motinos S. S. vardu.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis protingai, galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis tam tikru būdu prašomo atnaujinti termino eigoje.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, kad motina sirgo depresija, dėl psichinės ligos nesiorientavo laike, naudojo alkoholį, tačiau įrodymų apie tai, kad S. S. būtų pripažinta neveiksnia arba dėl alkoholio vartojimo ribotai veiksnia nepateikė. Pagal pateiktą išrašą iš medicinos dokumentų apie tai, kad S. S. 2000-2003 dažniau būdavo dezorientuota dėl alkoholio vartojimo, negalima teigti, kad ji nesuprato savo veiksmų ir negalėjo įgyvendinti savo teisių. Ši priežastis nelaikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog iki prašomo atnaujinti termino pabaigos motina S. S. būtų atlikusi bent kokius aktyvius veiksmus, siekdama paduoti prašymą bei reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nei pareiškėjo motina, nei pats pareiškėjas be jokių objektyvių priežasčių įstatymo nustatytais terminais nesirūpino reikiamų dokumentų surinkimu bei prašymo pateikimu, siekiant atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas turi aukštesnįjį techninį išsilavinimą, yra 50 metų amžiaus, todėl pagal savo amžių ir išsilavinimą turėjo galimybę domėtis nustatyta tvarka paskelbtais įstatymais ir padėti motinai S. S. realizuoti teisę atkurti nuosavybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalyje nurodyta paveldėjimo samprata, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, darytina išvada, kad anūkai į senelių žemę gali pretenduoti tik po savo tėvų mirties arba kai jiems senelių turtas paliktas testamentu. Pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepateko į asmenų, numatytų minėto įstatymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokia teisė jam būtų atsiradusi tik po jo motinos S. S. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini)., bet terminas paduoti prašymus ir pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą jau buvo pasibaigęs. Pažymėtina, jog ši asmeninė neturtinė teisė nėra paveldima ir asmeniui, kuris iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, toks terminas negali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato termino atnaujinimo galimybės asmenims, neturėjusiems teisės į nuosavybės teisių atkūrimą iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-310/2008 m. konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nesuteikia galimybių vaikaičiams pretenduoti į senelių valdytą nekilnojamąjį turtą, esant gyviems jų tėvams – mirusio turto savininko vaikams. Todėl pareiškėjas neturi teisės mirusios vardu prašyti atnaujinti terminą pateikti prašymą bei dokumentus įrodančius giminystės ryšį nuosavybės teisių atkūrimui.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl laikytina, kad termino atnaujinimas nėra galimas, o motinos vardu reikšti tokio prašymo neturi teisinio pagrindo, nes jokiuose dokumentuose nėra išreikšta S. S. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo P. J. turėtą žemę. Be to, teismas nenustatė svarbių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios S. S. išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įgyvendinti savo teises, todėl prašymas netenkintinas. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.