Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-354-343/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-31
Bylos Nr.
2S-354-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15267-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
N. K., R. S., A. K., V. S.
Atsakovas
Ž. V., I. V.
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-354-343/2012(Proceso Nr. 2-05-3-15267-2011-5)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Edmundas Inokaitis
Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.4; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų N. K., R. S., A. K., V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dėl civilinės bylos pagal ieškovų N. K., R. S., A. K., V. S. ieškinį atsakovams Ž. V., I. V. dėl žalos atlyginimo susutabdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi (b.l. 154-155) sustabdė bylos nagrinėjimą iki Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 37-1-00137-11. Priimdamas nutartį teismas atsižvelgė į atsakovų atstovo atsiliepime į ieškinį išdėstytą prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, grįstą tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu bus surinkti įrodymai ir nustatyti faktai, kurių teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, negali nustatinėti, nes civilinėse bylose teismas nevertina asmens veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės prasme ir nenustatinėja faktų, ar konkrečiu atveju padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ar ne. Teismas konstatavo, jog ir civilinėje, ir baudžiamojoje byloje įrodinėtinų aplinkybių dalis sutampa, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl yra pagrindas civilinės bylos nagrinėjimui sustabdyti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 160-161) ieškovai prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir nurodo, kad ikiteisminis tyrimas inicijuotas pagal BK 138 str. 1 d., numatančią atsakomybę už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškiniu nėra prašoma pripažinti, jog sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl atsakovų tyčios, reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas atsakovų neatsargumu, dėl kurio atsakovams priklausantis šuo sutrikdė ieškovo N. K. sveikatą, todėl ikiteisminio tyrimo baigtis neturi jokios reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui. Teismo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu bus surinkti papildomi įrodymai, yra nepagrįstas, kadangi visi įrodymai - tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai ar ekspertų išvados - privalės būti ištirti ir įvertinti civilinio proceso tvarka, niekas nedraudžia atsakovams rinkti ir teikti įrodymus tiesiogiai civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Nepagrįstas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas prasilenkia su civilinio proceso tikslu per kuo trumpiausią laiką atkurti pažeistas byloje dalyvaujančių asmenų teises.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 171-173) atsakovai prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad atsakovams priklausantis šuo su ieškovu N. K. tik žaidė, tuo tarpu vaikas susižalojo krisdamas nuo dviračio. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas turi pateikti išvadą dėl sužalojimų pobūdžio, kuri gali įtakoti civilinės bylos eigą. Dėl nurodytos aplinkybės nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo baigtis neturės įtakos civilinės bylos rezultatui. Kaip nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai, atmestinas ir skundo argumentas, jog baudžiamojo proceso tvarka surinkti įrodymai negali būti naudojami civilinėje byloje. Kadangi tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu turi būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, dviejų savarankiškų procesų vykdymas prieštarautų ekonomiškumo principui. Ieškovai vengia bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, todėl kaip nepagrįstas atmestinas jų argumentas, jog civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas lemia jų teisių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, atsakovų atstovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas.

Teisėja išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėja sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias proceso sustabdymą, priėmė nepagrįstą, neteisėtą, dėl to naikintiną nutartį.

Vadovaujantis CPK 162³ str., civilinė byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Teismo teisė sustabdyti bylos nagrinėjimą įstatymuose tiesiogiai nenumatytais atvejais įvardinta ir CPK 164 str. 4 d., tačiau būtinąja prielaida tokios teisės įgyvendinimui bet kuriuo atveju išlieka aplinkybių, kliudančių bylą išnagrinėti iš esmės, egzistavimas. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė dėl to, jog analogiškos ieškinyje įvardintoms faktinės aplinkybės yra vertinamos Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK vykdomame ikiteisminiame tyrime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamoje praktikoje nurodoma, jog CPK 163 str. 3 p. numatytu pagrindu civilinė byla gali būti sustabdyta tik tuomet, kai baudžiamoji byla, kuri prejudiciniu ryšiu susijusi su civiline byla, yra nagrinėjama teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Kartu akcentuojama, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 str. 4 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007), t.y., teisės normą, kuria nagrinėjamu atveju ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Šiuo aspektu kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga po to, kai tyrimas bus užbaigtas, neturi įrodomosios galios civilinėje byloje. Visgi, ikiteisminio tyrimo atlikimo faktas pats savaime, kaip minėta, nėra pagrindas civilinės bylos nagrinėjimui sustabdyti, todėl spręsdamas prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą teismas privalo nustatyti tiesioginį ryšį tarp ikiteisminio tyrimo eigos ir galimybių nagrinėti civilinę bylą. Tokio ryšio nenustačius, teismui galint visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją nustatyti pačiam, bylos sustabdymas ne tik neatitiktų CPK įtvirtintų bylos sustabdymo pagrindų bei tikslų, bet ir sudarytų sąlygas procesui vilkinti. Sutikdamas su atskirojo skundo argumentu, jog civilinėje byloje dėl sveikatos sužalojimu padarytos žalos atlyginimo ir baudžiamojoje byloje dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo nustatinėjamos kaltės ribos iš esmės skiriasi, todėl ikiteisminio tyrimo ir jo pagrindu iškeltos baudžiamosios bylos baigtis nėra susijusi tiesioginiu prejudiciniu ryšiu su civilinėje byloje reiškiamais reikalavimais, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo sustabdymą susiejo ne su galimais ikiteisminio tyrimo rezultatais, bet su įrodymais, kurie gali būti surinkti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio, konkrečių kliūčių renkant įrodymus civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas neįvardijo, nenurodė, kodėl vienos ar kitos civilinei bylai reikšmingos aplinkybės būtų geriau ar greičiau ištirtos ikiteisminio tyrimo metu. Tokia teismo išvada vertintina kaip formalus, todėl nepagrįstas jam priskirtos kompetencijos atsisakymas, pažeidžiantis CPK 2 str. įvardintą vieną pamatinių civilinio proceso tikslų - kiek įmanoma greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, CPK 7 str. įtvirtiną proceso koncentracijos principą. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė ieškovai, niekas netrukdo atsakovams visus su byloje jų pareikštais atsikirtimais į ieškinį susijusius įrodymus teikti tiesiogiai į civilinę bylą, niekas nekliudo teismui tirti ir vertinti į bylą pateiktų įrodymų. Akcentuotina ir tai, jog visi įrodymai bei jų ryšys su nagrinėjama byla bet kuriuo atveju turės būti įvertinti civiliniame procese. Aplinkybė, jog atsakovams yra galimai patogiau, kad civilinei bylai reikšmingus įrodymus surinktų ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija ar pareigūnai, nėra kliūtis civiliniam procesui tęsti.

Ieškovų atstovo į bylą pateiktų duomenų apie tai, jog ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, teismas nevertina, kadangi šie duomenys vertintini kaip pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti (CPK 166 str. 1 d. 6 p.), bet negali įtakoti nutarties, kuria byla sustabdyta, teisėtumo.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog procesas nagrinėjamoje byloje buvo sustabdytas nepagrįstai, todėl turi būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, atsakovų atstovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė