- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-502-256-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00097-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Rosita Patackienė, Stasys Punys
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės, teisėjų Stasio Punio, Rositos Patackienės rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. S. ir atsakovo A. B. atstovo advokato Alfred Sokolovski apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškovui L. S. iš atsakovo A. B. priteista 366,44 Lt mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-02-02 ir 200 Lt už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu A. B. pagal BK 281str. 3d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir nukentėjusiojo L. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis panaikintas ir A. B. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. areštu 35 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 str. 4 d.).
Iš A. B. priteista 15664,71 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 24835,26 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, 134,99 Lt nukentėjusiajam L. S. 134,99 Lt turtinės žalos, 41362 Lt neturtinės žalos ir 3000 Lt už advokato paslaugas, be to, pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų nuo 2013-04-01 patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovų A. B. ir LR Transporto priemonių draudikų biuro 366,44 Lt solidariai, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-02-02 ir 200 Lt už advokato paslaugas. Nurodo, kad teismas neteisingai pripažino atsakovu tik avarijos kaltininką A. B. ir neteisingai pritaikė LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, neatsižvelgė į šio įstatymo 17 str. ir 19 str. nuostatas, jog LR transporto priemonių draudikų biuras tokiais atvejais, kai transporto priemonė, kurią naudojant padaryta žala, yra neapdrausta, yra solidarus atsakovas. Teismas privalėjo taikyti solidarią civilinę atsakomybę ir negautas pajamas priteisti iš abiejų atsakovų – kalto dėl autoįvykio asmens A. B. ir LR transporto priemonių draudikų biuro.
Apeliaciniu skundu atsakovo A. B. atstovas advokatas A.Sokolovski prašo teismo sprendimą pakeisti: nustatyti, kad L. S. padarytos žalos dydis yra 256,51 Lt ir priteistinos žalos atlyginimo sumą sumažinti ne mažiau kaip 50 proc. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį 366,44 Lt, nes ieškovas dėl patirtų sužalojimų neteko 70 proc. darbingumo, todėl A. B. privalo atlyginti tik 70 proc. negautų pajamų, t.y. 256,51 Lt. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pats nukentėjusysis (ieškovas) buvo neatidus ir neatsakingas: nebuvo pasistatęs avarinio sustojimo ženklo, nebuvo pašalinęs transporto priemonės nuo kelio, nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 25 p. ir 156 p. reikalavimus. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ir tai yra pagrindas sumažinti žalos atlyginimą arba atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės, nes ieškovas ne mažiau kaip 50 proc. kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsileipimu į apeliacinius skundus prašo palikti sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad nukentėjęs asmuo, sutinkamai su TPVCAPDĮ 13 str. nuostatomis pretenzija Biurui negali būti teikiama, jeigu trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nuosprendžiu pripažino L. S. teisę į ieškinio patenkinimą A. B., o ne Biuro atžvilgiu, todėl skundžiamu sprendimu ieškinys priteistas tik iš A. B..
Atsiliepimas
Civilinis ieškovas L. S. atsiliepimu į skundą prašo palikti sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad A. B. vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės, pasišalino iš įvykio vietos dėl savo girtumo ir siekia išvengti atsakomybės. Sutinkamai su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d., Draudikų biuras moka išmoką visais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą naudodamasis neapdrausta transporto priemone.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Nors civilinis ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPCAPDĮ) 17 str. ir 19 str. 12 p., jog Draudikų biuras moka išmokas dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims jei kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ir tai, kad Draudikų biuras negali reikalauti, kad nukentėjęs trečiasis asmuo kokiu nors būdu įrodytų, kad kaltininkas negali atlyginti žalos ar atsisako tai padaryti, tačiau to paties įstatymo 13 str. 3 d. nurodyta, kad pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. TPCAPDĮ 20 str. kalbama apie išmokos mokėjimą už draudiką, kuriam iškelta bankroto byla, tačiau apie A. B. iškeltą bankroto bylą duomenų nėra, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako.
Teismas nuosprendžiu pripažino L. S. teisę į ieškinio patenkinimą A. B., o ne Biuro atžvilgiu. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje pripažinus civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimą perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka atskira civilinė byla neužvedama, o to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal LR civilinio proceso kodekse nustatytas taisykles. L. S. su tokiu teismo sprendimu sutiko, nuosprendžio neskundė, nuosprendis įsiteisėjo, todėl reikalauti iš Draudikų biuro solidariai su atsakovu atlyginti dalį negautų pajamų yra nepagrįstas.
Atsiliepime į A. B. skundą yra keliamas kaltės klausimas, tačiau šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 115 str. 2 d.).
Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nesutinka su skundo argumentais, kad atlygintos žalos dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neteko 70 proc. darbingumo ir A. B. privalo atlyginti ieškovui 70 proc. negautų pajamų.
CK 6.283 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Vienu iš negautų pajamų laikytinos darbo užmokestis. Byloje nustatyta, kad atsakovui padaryta žala yra 366,44 Lt, t.y. skirtumas tarp iki eismo įvykio gauto darbo užmokesčio dydžio - 1638,63 Lt (atskaičius mokesčius) ir netekto darbingumo pensijos bei periodinės kompensacijos bendros sumos – 1272,21 Lt. Taigi nustatyta, kad L. S. gaunamos mėnesinės pajamos – netekto darbingumo pensijos ir periodinės kompensacijos bendra suma yra mažesnė už iki įvykio mokamą atlyginimą, todėl ieškovas patiria realius nuostolius, kurie pagal teismo sprendimą yra atlyginami iš atsakingo asmens, t.y. kaltininko A. B..
Nors atsakovas skunde remiasi CK 6.282 1 d. nuostatomis, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų teismas nei ieškovo, nei atsakovo kaltės klausimo nesprendžia, šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013m. spalio 11d. nuosprendžiu (t.4, b. l. 111-125).
Pirmosios teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškovo L. S. ir atsakovo A. B. atstovo advokato Alfred Sokolovski apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.