Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartis

2023-02-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-9-335/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
II-9-335/2023
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00001-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Roma Rimkienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Š.
Institucija
Utenos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Jolanta Dranseikienė, Jolanta Dranceikienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-9-335/2023
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00001-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 28 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai A. Š., jos atstovei advokatei Jolantai Dranceikienei,

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Agnei Golubovei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-12-20 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2022-06-03, 21 val., neužtikrino, jog jos laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės kitų žmonių turtui, ko pasekoje jai priklausantis šuo išbėgo iš gyvenamojo namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), į gatvę ir įkando J. A. vedžiojamam šuniui į kairę galinę koją. 2022-12-20 Utenos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos nutarimu A. Š. už tai paskirta 155 Eur bauda (b.l. 30-32).

Šalies argumentai

A. Š., atstovaujama advokatės Jolantos Dranseikienės, teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti minėtą Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių (b.l. 10-13). Skunde ir teismo posėdyje savo kaltę neigė, teigdama, kad jos šuo vardu D. negalėjo sužaloti kito šuns, kontakto tarp šunų nebuvo, jos šuo buvo atviroje terasoje, namų valdos teritorijoje esančiame kieme, o šunys tik lojo vienas ant kito. Esą nei vienas liudytojas nematė, kaip jos vokiečių aviganis įkando tam mažesniam šuniui ir nepastebėjo jo reakcijos į įkandimą, kaltinimas grindžiamas tik nukentėjusiosios ir jos draugės parodymais, bet objektyvių ir patikimų įrodymų, kad tai jos šuo padarė kito šuns sužalojimą, nesurinkta. Jos gi šuo nėra agresyvus ir nelinkęs kandžioti kitus šunis, incidentų su juo nėra buvę. Akcentavo, kad šuo nėra paliktas be priežiūros, tada jis buvo palaidas, bet savo kieme ir jo niekada nepalieka vieno, prižiūri kaip pridera. Tos sužaloto šuns nuotraukos nieko bendro neturi su jos šunimi, jos manymu dabartinėmis technologijomis tokių galima paimti ir iš Google. A. esą pyksta dėl to, kad ji prieš maždaug metus ten apsigyveno keturbučiame name ir jiems tapo nepatogi, todėl ir apskundė ją policijai. Teigė, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, ji esą nubausta be pagrindo.

Atstovė palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Institucija pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog šunį, vardu D., augina ir rūpinasi J. A. ir turtinė žala dėl įkandimo jai nepadaryta, o J. A. įvykio metu buvo sukeltas stresas ir įvaryta baimė eiti ta gatve. Tiek J. A., tiek kartu buvusi G. B. patvirtino faktą, kad einant (duomenys neskelbtini) gatve, ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), staiga iš krūmų išbėgęs kitas agresyviai nusiteikęs šuo, tiesiai pribėgo prie vedžiojamo šuns, vardu D. ir abu šunys lodami susipjovė. O netrukus išėjus į terasą šuns S. G. ir jį pašaukus, šuo nubėgo pas šeimininką. Akivaizdu, kad tarp šunų įvykus staigiam, trumpam susipjovimo momentui ir tik laiku išėjus į terasą S. ir pašaukus vokiečių aviganių veislės šunį pas save, buvo nutraukta didesnės žalos tikimybė. Pateiktos šuns D. sužalojimo nuotraukos tik patvirtina įkandimo faktą, o tai pastebėjus jau prie ežero, srūvantį kraują kairėje galinėje kojoje, tikėtina dėl nemažo streso bei išgąsčio per šuns kailį nebuvo pastebėtas įkandimas iš karto įvykio vietoje. Veterinarijos gydytojo išreikšta nuomonė vertinama tik kaip asmeninė nuomonė. Akivaizdu, kad buvo padaryta žala asmens turtui ir buvo priežastinis ryšys tarp jų, bet pareiškėja, gavusi palankų atsakymą iš veterinarijos gydytojo, nors tai tik jo išreikšta asmeninė nuomonė, siekia išvengti atsakomybės. Atkreipė dėmesį, kad 2022-06-10, kuomet J. A. kartu su mama, vedžiodamos savo šunį toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo S. G. šunį stovintį terasoje, jis vėl netrukus atbėgo iki jų ir pradėjo pulti, tačiau mamai su maišu jį nubaidant, įkąsti nespėjo. Teigė, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip šuo bėga gatvės kelkraščiu, neaptvertoje teritorijoje ir jo kailis (ketera) yra pasikėlusi, kas teigtina, jog juodos spalvos šuo yra piktas ar nepaprastai dėl kažko susijaudinęs ir pan. Toks vokiečių aviganių veislės šuo bet kada gali išbėgti iš privačios teritorijos į gatvę, kitus kiemus ir sukelti neigiamų pasekmių. Būtent dėl pareiškėjos neveikimo, t. y. jos šuns nepriežiūros buvo sužalotas J. A. priklausantis šuo. Institucija, skirdama baudą A. Š., atsižvelgė į jos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį bei asmenybę ir paskyrė mažesnę, negu vidurkis 155 Eur baudą. Pažymėjo, kad kaltas asmuo priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kadangi nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, neatgrasytų pažeidėjų negatyviais padariniais (b. l. 2-8).

Institucijos atstovė Agnė Golubovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ji pati yra buvusi kinologė ir turi žinių apie šunų elgseną. Šį įvykį tyrė Molėtų PK, bet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. reiškė nesutikimą ir byla buvo grąžinta papildomų įrodymų surinkimui (b.l. 70-73), todėl ir užsitęsė tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (toliau-Įstatymas) numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui, nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1,3, 6 punktai.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-20 įsakymo Nr. B6-1256 „Dėl gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 6.7. punkte irgi nustatyta, kad gyvūnų laikytojas, be Įstatyme nurodytų pareigų, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas.

A. Š. kaltės pagal jai pareikštą kaltinimą nepripažino ir nurodė, kad tarp šunų kontakto nebuvo, nes jos šuo nors ir lojo, tačiau buvo namų valdos teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta J. A., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad asmeniškai A. Š. nepažįsta ir bendrauti su ja neteko. Tąkart ji išėjo pasivaikščioti su G. B. ir kartu pasiėmė šunį su pavadžiu, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve kaire puse link ežero. Netikėtai iš krūmų išbėgo A. Š. šuo ir puolė jos vedamą mažesnį šunį vardu D. ir jam įkando, nors iš karto to nepamatė, nes jis tuo metu neinkštė, gal tik sulojo ir abu jie pešėsi, piktai urzgė, o ji pati labai išsigandusi ir apimta streso spiegė tempdama savo šunį tolyn. Tada išėjo vyras, pašaukė šunį vardu D. ir jis atsitraukė, vyriškiui piktai liepusi prisirišti šunį, o jis jai – neskandalyti. Po kokių 15 min. pamatė, kad kraujuoja jos šuns koja, kur jam buvo įkąsta, iškart telefonu nufotografavo, o paskui dar ir namie. Grįžusi namo, apie tai pasakė mamai ir sužinojo, kad čia lyg ir ne pirmas panašus įvykis, tai jau yra problema ir dėl to kreipėsi į policiją, o į A. Š. nesikreipė. Namuose išvalė šuniui žaizdą ir niekur nevežė apžiūrai. Vienoje nuotraukų matomas arba jos mamos, arba draugės rankos pirštai. Teigė, kad šuo niekur kitur negalėjo užsigauti. Po kelių dienų telefonu pafilmavo ties tuo namu norėdama parodyti, kad tas šuo vėl palaidas laisvai laksto gatvėje. Mananti, kad šuns vedžiojimas gatve nėra provokavimas to vokiečių aviganio šuns, ji tik norinti, kad jis būtų pririštas.

2022-06-03, pirminės apklausos metu ji buvo nurodžiusi, kad šuns šeimininko jau ankščiau yra prašiusi nelaikyti šuns palaido ir tai ne pirmas kartas kai gyventojai skundžiasi ir susiduria su puolančiu šunimi (b. l. 59-60). Papildomai tyrėjui 2022-11-22 yra paaiškinusi, kad po įvykio jai liko baimė eita ta gatve (b.l. 82-83, 86).

2022-11-30 apklausta J. A. yra paaiškinusi, kad ji yra auginamo šuns vardu D. savininkė. 2022-06-03 dukra J. jai telefonu atsiunė D. kojos nuotrauką, iš kurios žaizdos matėsi varvantis kraujas ir dukters buvo parašyta, kad jam įkando „tas juodas šuo iš keturbučio“. Kai neužilgo grįžo namo ir pati pamatė įkąstą vietą šuns kojoje, bet dėl to į veterinarijos gydytoją nesikreipė, pati kelias dienas valė žaizdą ir stebėjo, kad jam nebūtų komplikacijų. Pažymėjo norinti, jog daugiau nesikartotų to šuns išbėgimai į gatvę, t. y. viešą vietą kur vaikšto kiti asmenys, nes jis ne pirmą kartą puola žmones ir gyvūnus, yra ir jai buvę atvejų einant (duomenys neskelbtini) gatve kai minėtas šuo puolė, bet įkandimų pavykdavo išvengti (b.l. 85).

Liudytoja J. K. teismui paaiškino, kad jos tarpusavio santykiai su to pačio namo kaimyne A. Š. yra labai geri, ji turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus. Tuomet migdė savo vaikus, jos buto langai tiesiai į gatvę ir išgirdo kaip šunys apsilojo, girdėjo S. G. ir merginos balsus pastarajai necenzūriniais žodžiais sakant, kad taip visko nepaliks. Tikino, kad šunys nesusipjovė, D. buvo terasoje, ji tai nesureikšmino šito įvykio.

2022-10-10 apklausos metu ši liudytoja parodė, kad ankščiau būdavo atvejų, kai A. palaidas šuo atbėgdavo į jų kiemą, tačiau jos vyrui pakalbėjus su jais – A. Š. ir jos draugu S., vėliau kaip ir nepasitaikydavo tokių dalykų. Tik jai buvo neramu dėl savo mažamečių vaikų, kai tas didelis šuo bėgiodavo jų kieme (b. l. 35). Teismui nėra jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymų objektyvumu, nes juos atitinka ir kita bylos medžiaga, J. A. šuns D. sužalojimo nuotraukos (b. l. 62-64), teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas jau po savaitės, kuriame matyti, kaip palaidas juodas šuo (D.) bėga šalia vedamo kito šuns gatvės kelkraščiu, ją perbėga, laksto pievele neaptvertoje teritorijoje.

2022-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolas irgi patvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena A. Š., teritorija neaptverta, nuo terasos iki (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies – apytiksliai 4 metrų atstumas (b. l. 41). Tuo tarpu pačios A. Š. aplinkybių aiškinimas jai siekiant išvengti administracinės atsakomybės, yra subjektyvus ir prieštaraujantis nustatytiems faktams – jos palaidas šuo tąsyk nebuvo tinkamai prižiūrėtas, kas prieštaravo minėto Įstatymo ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-20 įsakymu patvirtintų taisyklių (6.7p.) reikalavimų, šiuo atveju susijusių su gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje saugumu. Pažymėtina, kad ir ji pati apklausta 2022-10-12 pripažino, kad tik po 2022-06-03 incidento jos sugyventinis S. G. nuvedė D. ir pririšo (b.l. 36).

Į bylą pateikta veterinarijos gydytojo A. P. išreikšta nuomonė, kad J. A. šuniui negalėjo būti įkąsta kito šuns, apie ką jis sprendė pagal apžiūrėtas nuotraukas, vertinama tik kaip asmeninė nuomonė, ką ir jis pats pabrėžė.

Taigi byloje ištirti įrodymai visiškai patvirtina įkandimo šuniui faktą ir A. Š. nubaudimo administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį pagrįstumą, nes ji neužtikrino, kad jos laikomas gyvūnas (šuo) nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei neužtikrino, kad šuo nepatektų be priežiūros į viešąsias vietas. Utenos apskrities VPK 2022-12-20 nutarimas yra pagrįstas, todėl A. Š. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. Š. skundą atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė