Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių skyriaus specialistei Daliai Kiupelienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. N., institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžiu metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu M. N. kartu gyveno nors jis tai neigia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, byla dalyje dėl Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo papildymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutrauktina patvirtinus taikos sutartį.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. J., gim. (duomenys neskelbtini)gimimo įraše motina nurodyta ieškovė – J. J., tėvas – nenurodytas. Valstybinės teimo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2018 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad atsakovas M. N. yra vaiko N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,9999999902213 % tikimybe.

Kadangi atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus teismo sprendime surašomi sutrumpinti teismo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, reiškia, kad kai sprendžiami su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra N. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, į tai, kad minėtą aplinkybę patvirtina teismo 2018 m. lapkričio 13 d. medicinos specialisto išvada, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvą, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti (CK 3.146, 3.147, 3.148 straipsniai).

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalių pateiktoje taikos sutartyje išspręstas ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo N. J. priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šalims CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje, CK 6.983 straipsnyje ir 6.985 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Kadangi taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja šalių bei viešajam interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, šalių prašymas tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina ir byla dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 6.985 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė papildyti N. J. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą, sudarytą, (duomenys neskelbtini) Nr. 19, grafoje „duomenys apie tėvą“ įrašyti M. N. gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.295 straipsnyje nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo vaiko gimimo įrašą apie tėvą ir išduoda naują gimimo liudijimą. Teismas nekeičia įrašų civilinės metrikacijos dokumentuose, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme ir šioje dalyje byla nutrauktina (civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 staripsnio 3 dalis).

Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, už kurį mokėtinas 200 Eur žyminis mokestis, ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai. Šalims sudarius taikos sutartį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, valstybei turėtų būti priteista 25 procentai žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinio reikalavimus, dėl kurių sudaryta taikos sutartis (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į šalių tinkamą procesinį elgesį, į tai, kad šalys nusprendė kilusį ginčą spręsti taikiai, jų materialinę padėtį, žyminis mokestis valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 6 dalis).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 29 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad valstybė už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui patyrė 123,50 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl jo sunkios turtinės padėties 2019 m. sausio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2491-22343 yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, nepriteisia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu teismas,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus.

Patvirtinti ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini). ir atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 31 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

1. „Atsakovas M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnamečio sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. balandžio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu paskirti N. J. motiną J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vaiko išlaikymui skirtą sumą pervesti į atsiskaitomą sąskaitą (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 24 d. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) nepilnamečiam vaikui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokėti po 35 Eur (trisdešimt penkis eurus), mokant dalimis dvylikos mėnesių laikotarpyje. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu paskirti N. J. motiną J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3. Nustatyti N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

4. Nustatyti tokią M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), auklėjime tvarką:

4.1. Kol vaikas N. J. pradės lankyti ugdymo įstaigą, nustatyti per savaitę vieną dieną bendrauti su sūnumi motinos gyvenamojoje vietoje. Dieną ir tikslų laiką nusistato patys tėvai.

4.2. N. J. pradėjus lankyti ugdymo įsytaigą, M. N. sūnų iš motinos J. J. gyvenamosios vietos pasiima kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžina sūnų motinai sekmadienį iki 18.00 val.

4.3. M. N. su sūnumi N. J., bendrauja netrukdomai ir neterminuotai elektronimio ryšio priemonėmis („Skype“, telefonu), kitomis komunikacijos priemonėmis savaitgaliais ir švenčių dienomis.

4. 4. Per vaiko N. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., gimtadienį, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventes tėvai tarpusavyje susitaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

5. Patirtas pašto išlaidas 32,75 Eur (trisdešimt penkis eurus 75 centus) sumokės J. J.“.

Civilinę bylą Nr. 2-36-1010/2019 dalyje dėl Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo papildymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukti.

Priteisti iš ieškovės J. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 32,75 Eur (trisdešimt du eurus 75 centus) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pašto išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.