- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-331-210/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- UAB „Mobusta“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Alytaus kranai“
- Advokatai
- Valdas Kairys
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 50.4 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovo UAB „Mobusta“ atstovams direktoriui V. M. ir
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-207/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Alytaus kranai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mobusta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. priėmė teismo įsakymą dėl 8590,40 Lt skolos, 2353,66 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 10944,06 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 80,08 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 295 Lt už teisinę pagalbą išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“ kreditoriaus akcinės bendrovės ,,Alytaus kranai” naudai.
Šalies argumentai
Skolininkui pateikus prieštaravimus, kreditorius pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovui UAB „Alytaus kranai“ 8590,40 Lt skolos, 2353,66 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo, 164 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2007 m. spalio 17 d. sudarė mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas, sutartį Nr. 2007/36. Pagal šią sutartį ieškovas suteikė paslaugų atsakovui, už kurias atsakovas pagal sąskaitą-faktūrą AKR Nr. 0005646 privalėjo atsiskaityti. Ieškovas visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas su ieškovu iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs ir atsakovo skola pagal sutartį ir 2008-05-12 sąskaitą-faktūrą AKR Nr. 0005646 sudaro 8590,40 Lt. Remiantis sutarties 9.1 punktu pagal sąskaitą-faktūrą AKR Nr. 0005646 atsakovas turėjo susimokėti už paslaugas per 20 dienų, tačiau iki šiol to nepadarė, todėl ieškovui pagal Sutarties 9.3 punktą priteistini ir 2353,66 Lt delspinigių. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą susimokėti, tačiau atsakovas nereagavo į raginimus ir į 2008-08-27 pretenziją.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui AB “Alytaus kranai” iš atsakovo UAB „Mobusta“ 8590,40 Lt skolą, 2353,66 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10944,06 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-10-21 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 164,00 Lt žyminį mokestį ir 1711,00 Lt už advokato pagalbą.
Dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas išnuomojo atsakovui bokštinį kraną Liebherr 63 K, kuris dėl per mažo aukščio negalėjo tinkamai aptarnauti statybos, t.y. kranas negalėjo pakelti krovinio į reikiamą aukštį. Kadangi ieškovas neturėjo papildomų sekcijų, būtinų krano paaukštinimui, šalys rado kompromisą ir ieškovas kraną perkėlė į kitą vietą tame pačiame objekte. Krano perstatymas objekte atsakovui buvo ekonomiškai nenaudingas, tačiau su tuo atsakovas sutiko tik su sąlyga, kad ieškovas nebereikalaus apmokėti už krano demontavimą objekte, ir už krano perstatymą apmokėjo jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Su sutarties vykdymu susijusių pasikeitimų šalys raštu neįformino. Atsakovas mano, kad šalims nepasirašius atliktų darbų akto, ieškovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti atsakovą apmokėti 2008-05-12 išrašytą sąskaitą AKR Nr. 00005646 už krano demontavimą ir išvežimą iš objekto.
2010 m. vasario 17 d. galutiniu sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismas preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, iš atsakovo papildomai priteisė ieškovui 2028,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 46,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remdamasis byloje surinkta medžiaga, teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog atsakovas nesutiko sumokėti ieškovui už bokštinio krano demontavimą ir išvežimą iš atsakovo statybos objekto. Atsakovas atsisakymą apmokėti 2008-05-12 PVM sąskaitą faktūrą AKR Nr.0005646 grindė tuo, kad iš ieškovo išnuomotas kranas Liebherr 63K buvo per žemas, todėl, nesant galimybės krano paaukštinti, statybų proceso eigoje kraną reikėjo perkelti į kitą vietą tame pačiame objekte. Atsakovo nuomone, apmokėdamas ieškovui už krano demontavimą, pervežimą ir sumontavimą to paties objekto kitoje vietoje pagal 2008-01-30 PVM sąskaitą faktūrą AKR Nr. 0005336, su ieškovu už suteiktas paslaugas atsakovas atsiskaitė visiškai, įskaitant ir bokštinio krano demontavimą ir išvežimą iš atsakovo statybos objekto.
Remdamasis ieškovo atstovo paaiškinimais, liudytojų S. G., M. Š. parodymais bei rašytiniais įrodymais, teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, jog kranas iš vienos vietos statybos objekte į kitą buvo perkeltas dėl to, kad trukdė tęsti statybos darbus ir naują krano montavimo vietą nurodė atsakovo statybos darbų vadovas. Ieškovas kraną perstatė į kitą vietą, už suteiktas paslaugas 2008-01-30 išrašė PVM sąskaitą faktūrą AKR Nr. 0005336 ir atsakovas ją apmokėjo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovo V. M. nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovas bokštinio krano negalėjo paaukštinti ar kad ieškovo buvęs vadovas žadėjo nereikalauti apmokėjimo už krano išmontavimą ir išvežimą iš objekto. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad krano paaukštinimo klausimo niekas nekėlė ir nesvarstė, o perkelti jį į kitą vietą buvo būtina, nes kranas trukdė tęsti statybos darbus. Teismas nepripažino, kad tarp šalių vadovų buvo žodinis susitarimas, jog atsakovui nereikės mokėti už krano demontavimą ir išvežimą iš objekto, nes ieškovo vadovas šių aplinkybių ieškinyje nenurodė ir kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo. Teismas sprendė, kad atsakovo 2008-04-10 prašyme Nr.105 nurodytos aplinkybės, kur atsakovas reikalauja ieškovą kraną demontuoti ir išvežti iš statybos objekto nuo 2008-05-12 bei nurodo, kad už darbą yra apmokėjęs 2008 m. sausio mėnesį pagal sąskaitą AKR Nr.0005336, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Teismas pripažino, kad šalys, sutartyje nustatydamos atsiskaitymo tvarką numatė, kad už mašinos sumontavimą/demontavimą ir/ar pervežimą pasirašomas atliktų darbų aktas. Remdamasis šalių susirašinėjimu, jų elgesio sutarties laikotarpiu, teismas sprendė, kad abi šalys nesilaikė sutartyje numatytų mašinos montavimo ir demontavimo tvarkos reikalavimų, ir terminų, raštu viena į kitą nesikreipė nei dėl krano paaukštinimo, nei dėl jo perkėlimo į kitą vietą, tačiau teismas šių nukrypimų nuo sutarties nelaikė esminiais. Teismas nurodė, kad bokštinis kranas iš atsakovo objekto jo prašymu buvo demontuotas ir išvežtas, šalys šį faktą pripažįsta ir viena kitai pretenzijų nereiškia. Ieškovo išrašytą sąskaitą už suteiktas paslaugas atsakovas gavo ir atsisakė apmokėti ne dėl sąskaitoje nurodytų duomenų pagrįstumo, o dėl visai kitų aplinkybių. Teismo nuomone, pačių šalių numatytos tvarkos nesilaikymas neatima iš ieškovo teisės reikalauti atsakovą sumokėti už jam suteiktas paslaugas. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinį pagrindė įrodymais ir ieškinį patenkino.
Spręsdamas dėl netesybų priteisimo, teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu, ne kartą savo nutartyse yra atkreipęs dėmesį į sutartinių netesybų ypatumus, nereikalaujant ieškovą įrodinėti nuostolių dydžio, draudžiant mažinti netesybas, nes kitu atveju būtų pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 6.73 str.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas 2008-05-12 PVM sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti per 20 dienų, tačiau to nepadarė, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartinius delspinigius po 0,2 procento už kiekvieną dieną, viso 2353,66 Lt, yra pagrįstas (CK 6.73, 6.258 str.1d.). Kadangi atsakovas praleido terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, teismas ieškovui priteisė įstatymu numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10944,06 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-10-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 2 d.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Mobusta“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino atsakovo nurodytų motyvų ir pateiktų įrodymų dėl šalių sutarties sąlygų vykdymo, todėl teismo išvada, jog atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, nepagrįsta.
2. Šalys žodžiu susitarė, kad kranas bus perstatytas iš vienos vietos į kitą, o atsakovas apmokės išrašytą sąskaitą –faktūrą su papildoma sąlyga, tai yra geranoriškai, avansu apmokės už krano demontavimą, pervežimą tame pačiame objekte, sumontavimą po pervežimo ir nereikš ieškovui pretenzijų dėl negalėjimo paaukštinti krano, kaip tai yra numatyta sutarties 4 dalyje. Šios aplinkybės rodo, kad šalys, vykdydamos sutartį, bendradarbiavo žodžiu, ir ieškodamos optimaliausių sprendimų vykdant sutartį bei tenkinant abiejų šalių interesus, priėmė pagrįstus sprendimus ir juos vykdė, todėl šalių žodiniai susitarimai teismo turėtų būti pripažįstami tinkamais įrodymais dėl šalių valios išreiškimo vykdant sutarties sąlygas.
3. Teismas neatsižvelgė į sutarties 9.5 punktą, numatantį atliktų darbų akto surašymą, todėl nepasirašius atliktų darbų akto, atsakovui neatsirado teisė 2008-05-12 išrašyti PVM sąskaitą –faktūrą Nr. AKR Nr. 0005646, nes dar 2008-05-19/20 dienomis tarp sutarties šalių vyko susirašinėjimas dėl bokštinio krano išvežimo.
4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo netesybas, kadangi ieškovas neįrodė skolos pagrįstumo, ir šiuo atveju nėra pagrindų kilti atsakovo atsakomybei dėl netesybų,
5. Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, nesivadovavo LR CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir priteistų išlaidų dydžio nemotyvavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Alytaus kranai“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismo išvados yra pagrįstos ir teisingos, padarytos tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus; atsisakydamas mokėti už krano demontavimą, atsakovas nurodo, kad ieškovas neturėjo galimybės paaukštinti krano, todėl kraną reikėjo perstatyti į kitą objekto vietą, tačiau atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ir ginčija paslaugą, už kurią ieškovui sumokėta. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nes byla tęsiasi nuo 2008 m. spalio mėnesio, ieškovo atstovui į posėdžius teko vykti iš Vilniaus daugiau nei penkis kartus, jos atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl apmokėjimo už advokato teikiamą teisinę pagalbą. Pasirašydamas sutartį apeliantas išreiškė savo valią ir dėl netesybų dydžio, todėl teismas pagrįstai priteisė sutartyje numatyto dydžio netesybas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai, atsakant į apeliaciniame skunde nurodytus apelianto motyvus.
Šioje byloje pagal apelianto – uždarosios akcinės bendrovė „Mobusta“ apeliacinį skundą svarstant šio apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius ir faktinius argumentus, spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, laikytinas pagrįstu ir teisėtu, ar teismas teisingai nustatė ir kvalifikavo šalių teisinius santykius. Byla nagrinėjama pagal atsakovo apeliacinio skundo faktinius ir teisinius pagrindus, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Kolegija, visumos byloje esančių duomenų pagrindu konstatuoja, kad byloje kilęs šalių ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal šalių – AB „Alytaus kranai“ (sutartyje įvardintas Nuomotoju) ir UAB „Mobusta“ (sutartyje įvardintas Nuomininku) 2007 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą ir šalių pasirašytą bokštinio krano „Liebherr 63 K“ nuomos, atvežimo į statybos objektą, sumontavimo, jo demontavimo ir išvežimo iš statybos objekto sutartį, bei prie šios sutarties šalių pasirašytą sutarties Priedą Nr. 1., kuriame šalių apspręstas išnuomojamo krano modelis, nuomos, jo atvežimo, sumontavimo ir išmontavimo įkainiai, kitos sąlygos. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo UAB „Mobusta“ išnuomoti, pristatyti į statybos objektą, sumontuoti, o baigus darbus išmontuoti ir išvežti iš statybos objekto bokštinį kraną, kurio markė šalių aptarta ir nurodyta – „Liebherr 63 K“, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už bokštinio krano nuomą, atvežimą ir sumontavimą, išmontavimą ir išvežimą iš statybos objekto pagal nustatytus, šalių aptartus sutarties priede Nr. 1 įkainius (CK 6.477 str.), (1 t., b.l. 6-11).
Ieškovas reiškė reikalavimą atsakovui sumokėti, vykdant susitarimą dėl nuomos, už išsinuomoto bokštinio krano išmontavimo darbus ir krano išvežimą iš statybos objekto – 8590,40 Lt pagal pateiktą sąskaitą faktūrą AKR Nr. 0005646, išrašytą pasibaigus daikto nuomai – 2008 m. gegužės 12 d. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu sumokėti, teigė, taip pat ir apeliaciniame skunde, kad už šiuos darbus, t.y. už išsinuomoto bokštinio krano išmontavimą ir išvežimą iš statybos objekto jau yra sumokėjęs pagal ieškovo pateiktą sąskaitą – faktūrą AKR Nr. 0005336, ieškovo išrašytą 2008 m. sausio 30 d. Tarp šalių kilęs ginčas ir skirtingas faktinių aplinkybių traktavimas siejamas su papildomai nuomotojo – AB „Alytaus kranai“ atliktais darbais ir suteiktomis nuomininkui paslaugomis, t.y. su papildomai ieškovo atliktu bokštinio krano demontavimo, perkėlimo į kitą to paties statybos objekto darbo vietą ir jo sumontavimo darbais ir šių darbų papildomu apmokėjimu. Atsakovo nuomone ir teigimu, teisiškai ginantis nuo ieškovo reikalavimo, už šiuos darbus atsakovas apmokėti pareigos neturi, nes kraną perkelti į kitą objekto vietą reikėjo dėl paties ieškovo kaltės, nes išnuomojant kraną atsakovas ieškovo buvo suklaidintas dėl krano strėlės aukštingumo, o dirbant statybos objekte pritrūko aukščio, todėl ieškovas negalėdamas greitai ir nebrangiai krano paaukštinti, savo iniciatyvą nutarė perkelti jį tame pačiame objekte į kitą vietą. Todėl tuometis ieškovo vadovas prižadėjo nereikalauti iš atsakovo už tai papildomo apmokėjimo. Toks, anot atsakovo, buvo žodinis šalių vadovų susitarimas, kurį teismas turi vertinti kaip įrodymą.
Analizuojant šalių sudarytą 2007-08-31 Mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir /ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas, sutartį ir jos priedus, akivaizdu, kad abi šios sutarties šalis tenkino šios sutarties ir jų priedų sąlygos – tame tarpe ir dėl daikto – išsinuomoto krano strėlės aukščio, ir dėl jo nuomos ir paslaugų apmokėjimo, ir dėl aikštelės krano sumontavimui įrengimo, bei darbų atlikimo terminų. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimu, bokštinis kranas „Liebcherr 63 K“ buvo nuomotojo atvežtas ir sumontuotas atsakovo vykdomos statybos objekte Žukausko/Ulonų gatvių sankirtoje, Vilniaus m. Šalys pagal sutartį susitarė ir dėl paslaugų kainų, atsiskaitymo tvarkos ir kitų sąlygų. Pažymėtina, kad sutartyje ir jos sąlygose nekalbama, kiek kartų gali būti atliekami ar pakartojami krano sumontavimo ir išmontavimo darbai pagal šią sutartį. Numatyta tik krano atvežimo, sumontavimo/demontavimo, išvežimo įkainiai. Todėl akivaizdu, kad visus darbus, veiksmus, tame tarpe ir perkėlimą išmontuojant ir sumontuojant kraną tame pačiame statybos objekte, šalys turėjo derinti. Byloje yra duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, reikiamai ištyrė ir įvertino, kad kranas statybos objekte buvo išmontuotas ir sumontuotas kitoje to paties objekto vietoje dėl keleto priežasčių – t.y. dėl to, kad vietoje, kurioje jis buvo sumontuotas, reikėjo betonuoti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę (liudytojo, tuomečio atsakovo darbų vadovo M. Š. paaiškinimas). Be to, anot liudytojo, kraną darbus atliekančios organizacijos vadovai nutarė perkelti į kitą vietą ir dėl to, kad jis iš esamos vietos negalėjo pasiekti kito tame objekte statomo namo. Jis pažymėjo, kad kranai statybos objekte perkeliami į kitą vietą gana dažnai, tai įprastas statybos darbų procesas. Jo teigimu, kranas buvo išnuomotas toks, kokio tame darbų etape ir reikėjo. Bylos duomenys – rašytiniai įrodymai: 2008 m. sausio 3 d. bokštinio krano sumontavimo aikštelės pridavimo aktas, 2008 m. sausio 4 d. krano montavimo aktas, krano techninio stovio patikrinimo ataskaita (1 t., b. l. 19-20, 23), atsakovo darbų vadovo įsipareigojimas (nes kranas, jį perkėlus buvo montuojamas ant išbetonuotos garažų perdangos), kad pats atsakovas prisiima atsakomybę tuo atveju, jeigu perdanga neišlaikytų ir dėl to atsirastų nuostoliai (b.l. 19, t.1), liudija ne tik apie tai, kad šalys krano išmontavimo, jo perkėlimo į kitą vietą ir sumontavimo darbus ir veiksmus ne tik derino, bet iš esmės jie buvo atliekami atsakovo pageidavimu ir interesais. Todėl ieškovas pagrįstai už šių darbų atlikimą atsakovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą AKR Nr. 0005336, kurią be ginčo atsakovas apmokėjo. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje pradėjo teigti, kad apmokėta buvo ne už šiuos darbus, bet už išsinuomoto krano galutinį išmontavimą ir išvežimą iš objekto, nuomos sutarčiai pasibaigus, nes tuo metu bendrovė turėjo atliekamų lėšų, toks jo aiškinimas kiek nelogiškas ūkine-komercine veikla užsiimančiam subjektui, gyvenančiam iš pelno, nes tokiu atveju atsakovas iš esmės savo apyvartinėmis lėšomis kreditavo kitą ūkio subjektą, apmokėdamas už darbus (išmontavimą ir išvežimą) iš anksto visą sumą faktiškai dar net tiksliai nežinodamas, kiek laiko naudosis išsinuomotu kranu. Kartu tokį atsakovo teiginį paneigia ir ištirti byloje įrodymai, bei ieškovo paaiškinimai. Nepatvirtinta bylos duomenimis ir atsakovo teiginiai, kad bokštinis kranas buvo perkeltas į kitą statybos aikštelės vietą todėl, kad Nuomotojas negalėjo jo paaukštinti ir dėl to tarp vadovų buvo žodinis susitarimas nereikalauti už šį perkėlimą apmokėjimo. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kraną reikėjo aukštinti, kad tokio paaukštinimo atsakovas (Nuomininkas) reikalavo, kad šalys susitarė jog už šias paslaugas ieškovas nereikalaus apmokėjimo, ir priešingai, bylos duomenys visiškai patvirtina, kad kraną reikėjo perkelti atsakovo interesais, nes esamoje vietoje jis trukdė statybos darbams. Šiame kontekste, svarstant atsakovo argumentus dėl išsinuomoto krano techninių galimybių ir markės, dėl darbo vietos pažymėtina, kad pagal sutartį nuomininkas, pateikdamas užsakymą nuomotojui, privalo nurodyti ir užsakomos mašinos rūšį, pageidaujamas technines charakteristikas, nurodyti statybos objekto vietą, krano sumontavimo vietą. O pasirašius priedą, atitinkamai paruošti krano sumontavimo aikštelę statybos objekte, kurią priima nuomotojas ir atlieka krano montavimo darbus tik tuomet kai visos sąlygos yra išpildytos. Taigi šie bylos duomenys ir sutarties aiškinimas liudija, kad atsakovo išsinuomotas kranas „Liebcherr 63 K“ ir jo techninės charakteristikos ne tik atitiko atsakovo reikalavimus, bet buvo sumontuotas atsakovo nurodytame objekte, nurodytoje ir specialiai paruoštoje darbo vietoje, bet ir perkeltas paties atsakovo noru ir prašymu. Todėl atsakovo teiginys, kad už šiuos darbus jis apmokėti neprivalėjo ir neapmokėjo, o apmokėjimas pagal pateiktą sąskaitą buvo už galutinius krano išmontavimo ir išvežimo iš statybos objekto darbus, yra nepagrįstas.
Šalys neginčija (atsakovas netgi nurodo, kad jis jau už tai ir apmokėjo), kad ieškovas atliko ieškovo išnuomoto, o atsakovo išsinuomoto bokštinio krano „Liebcherr 63 K“ išmontavimo ir išvežimo iš atsakovo statybos objekto darbus 2008 m. gegužės mėnesį, už kuriuos ieškovas pagrįstai turi teisę gauti apmokėjimą. T.y., kad ieškovo išrašytą PVM sąskaita faktūra atspindi tuos darbus, kuriuos faktiškai ieškovas jau atliko. Tik atsakovas teigia, kad už tai jau apmokėjo, o ieškovas nurodo, kad apmokėta buvo už kitus, anksčiau atliktus darbus. Todėl bylos įrodymais nustačius, kad pagal ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą AKR Nr. 0005646 atsakovas nėra apmokėjęs už išsinuomoto įrenginio išmontavimą ir išvežimą iš objekto pagal šalių sudarytą nuomos sutartį, ieškovo nurodyta suma priteista pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą tenkino, nors ir nustatęs, kad šalys nesilaikė sutartyje numatytų įrenginio montavimo ir išmontavimo tvarkos formalių reikalavimų ir terminų (nesurašė ir nepasirašė darbų atlikimo akto ir kt.), konstatavęs, kad šalių susirašinėjimas (b.l. 15-18, t.1), jų elgesys sutarties laikotarpiu, pagaliau - atsakovo faktinių aplinkybių pripažinimas liudija apie tai, kad visos ieškovo nurodytos paslaugos, susijusios su bokštinio krano nuoma ir aptarnavimu, sumontavimu ir išmontavimu buvo vykdomos ir įvykdytos visiškai, todėl atsakovas, atsisakydamas už dalį jų apmokėti dėl kitų priežasčių, kurios nebuvo atskirai aptartos sutartyje, elgėsi nesąžiningai. Formalaus reikalavimo neįvykdymas šiuo atveju negali būti pagrindu neapmokėti už faktiškai atliktą darbą, kurio kaina šalių buvo aptarta jau pačios sutarties priede. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, paremtu bylos aplinkybių viseto teisine analize, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo pagal jame nurodytus teisinius argumentus, nes pirmosios instancijos teismas atsakovo ginčijamas aplinkybes nustatė teisingai ir jas tinkamai teisiškai kvalifikavo aiškindamas ir taikydamas teisės normas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, kurie skelbia, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir laiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Nustatęs tokius pažeidimus teismas pagrįstai sprendė ir netesybų mokėjimo klausimus, konstatavęs, kad sutartinės netesybos turi tam tikrus ypatumus – nereikalauja ieškovą įrodinėti nuostolių dydžio ir neleidžia jų mažinti (jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo kriterijams), nes kitaip būtų pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 6.73 straipsnis), todėl pagrįstai, priėmęs sprendimą tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą, priteisė iš atsakovo sutartinius delspinigius po 0,2 procento už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (šiuo atveju netesybos nėra pernelyg didelės), ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 10944,06 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteistina 1573,00 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 4,25 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Ieškovo UAB „Mobusta“ apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-231-207/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Alytaus kranai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mobusta“ dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mobusta“ valstybei 4,25 Lt ( keturis litus dvidešimt penkis ct ) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mobusta“ ieškovui AB „Alytaus kranai“ 1573,00 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris litus) išlaidų, turėtų už advokato paslaugų apmokėjimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.