- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- 1-762-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38046-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- V. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, teista:
1) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu (įstatymo redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;
3) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir BVK) 157 straipsniu, paleista lygtinai neatlikusi 9 parų arešto bausmės;
4) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), paleista lygtinai neatlikusi 1 metų 3 mėnesių 5 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
5) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 4 d nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), paleista lygtinai neatlikusi 1 metų 9 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 20 parų arešto;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu – 4 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 7 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendis pakeistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (laisvės atėmimas 4 mėnesiams) ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo (šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime),
kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. S. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas neturėdama tikslo jas platinti, apie 2022 m. spalio 5 d. 9.30 val., (duomenys neskelbtini), rado du permatomus plastikinius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 20 d. specialisto išvada IBPS-V-2796933-22, yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė viename iš plastikinių maišelių yra – 0,00031 g, o kitame – 0,00235 g, šiuos plastikinius maišelius įsidėjusi į liemenėlę neteisėtai laikė iki 2022 m. spalio 6 d. 2.20 val., t. y. kol (duomenys neskelbtini), pareigūnams patikrinimo metu nurodė, kad palto dešinėje kišenėje turi draudžiamų medžiagų, kurias pareigūnai surado ir paėmė. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamoji V. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasilieka prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, juos patvirtina. Paaiškino, kad yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Rastas narkotines medžiagas vartoti nors ir bijojo, nes nežinojo, kokios tai medžiagos, tačiau kai jai bloga, kai skauda, jas vis tiek vartojo, tik nedideliais kiekiais. Šiuo metu laisvės atėmimo vietoje ji planuoja gydytis nuo priklausomybės, nori susigrąžinti sūnų, todėl stengsis dėl jo.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. V. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmė jai yra aiški. Dažniausiai ji apsistoja pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jokio asmeninio kontaktinio telefono numerio neturi, gali suteikti savo dukros A. S. telefono numerį, kuriuo bus galima su ja susisiekti, (duomenys neskelbtini). Ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, jas vartoja dažnai ir perka iš narkotines medžiagas vartojančių asmenų. Šiuo metu niekur nedirba, jokių pastovių pajamų neturi. Ketina įsigyti SIM kortelę su nauju telefono numeriu ir tuomet susisieks su tyrėja. Būdama pas motiną namuose, ryte, apie 9.30 val., ji nusprendė išnešti šiukšles, išnešusi šiukšles pastebėjo vyriškį, kuris buvo nedidelio ūgio, stambaus kūno sudėjimo, daugiau jo bruožų neatsimena. Eidamas jis išmetė kažką turėto rankoje, o iš paskos jo ji pamatė važiuojantį policijos ekipažą. Vyriškis nubėgo, ji palaukė apie 10 minučių ir priėjo prie tos vietos, kur jis numetė tai, ką turėjo rankoje. Ji pamanė, kad tai galėjo būti pinigai, todėl nuėjo pasižiūrėti. Priėjusi pamatė, kad tai ryšulys su švirkštais ir milteliais (suprato, kad tai narkotinė medžiaga). Švirkštus išmetė toje pačioje vietoje, o narkotines medžiagas paėmė ir paslėpė liemenėlėje. Visą tą dieną ji tvarkė mamos butą. Kiek vėliau susiginčijo su mama, išvyko su savo sūnumi M. S. (M. S.) ir jo draugu automobiliu, kurio markės neprisimena, tačiau jiems atvykus netoli buvusio (duomenys neskelbtini) jie persėdo į jos sugyventinio N. S. (N. S.) automobilį, kuriame ji ketino vartoti narkotines medžiagas, kurias rado ryte, tačiau tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie ją sulaikė bei paėmė turėtas narkotines medžiagas (b. l. 47, 55).
5. Liudytojas A. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 6 d., apie 2.20 val., dirbant su (duomenys neskelbtini) Ž. A. ir (duomenys neskelbtini) P. P., patruliuodami nustatytame maršrute pastebėjo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė patikrinti. Einant automobilio link, priekinėje keleivio pusėje sėdėjusi moteris ėmė kažką slėpti. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilio viduje yra V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Paklausus asmenų, ar jie turi draudžiamų daiktų, V. S. paaiškino, kad dešinėje palto kišenėje turi. Patikrinus kišenę paaiškėjo, kad tai du plastikiniai, permatomi maišeliai su viduje esančia galbūt narkotine medžiaga. V. S. paaiškino, kad maišelis jos. Daugiau draudžiamų daiktų patikrinus automobilį ir asmenis nerasta. V. S. 2.35 val. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apsk. VPK patalpas tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 16).
6. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 20 d. specialisto išvados IBPS-V-2796933-22 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš vieno plastikinio maišelio (vokas Nr. 2), paimtų iš V. S., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00031 g. Baltos spalvos miltelių iš antro plastikinio maišelio (vokas Nr. 2), paimtų iš V. S., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00235 g (b. l. 21–22).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
7. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
8. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamoji V. S. narkotinių medžiagų neįgijo būdais, kurie teismų praktikoje pripažįstamo narkotinių medžiagų įgijimu, o narkotines medžiagas rado, radimas teismų praktikoje nėra pripažįstamas narkotinių medžiagų įgijimu, iš V. S. pareikšto kaltinimo šalintinas narkotinių medžiagų įgijimas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).
9. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.
10. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, karfentanilis yra narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 155¹ punktą, kaltinamoji nagrinėjamu atveju laikė 0,00266 g karfentanilio, matyti, kad narkotinės medžiagos kiekis, kuria disponavo kaltinamoji V. S., nesiekia labai didelio kiekio ribos, tačiau viršija didelio kiekio ribą, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.
11. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.
12. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, kad ji rado nepažįstamo vyro išmestas narkotines medžiagas – ryšulį su švirkštais ir milteliais (suprato, kad tai narkotinė medžiaga), švirkštus išmetė toje pačioje vietoje, o narkotines medžiagas paėmė ir paslėpė liemenėlėje, vėliau, patikrinimą atliekantiems policijos pareigūnams, nurodė, kad palto kišenėje turi narkotinių medžiagų, jos kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina liudytojo policijos pareigūno A. Č. parodymai, kad patruliuodamas su kolegomis jis pastebėjo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė patikrinti. Einant automobilio link, priekinėje keleivio pusėje sėdėjusi moteris ėmė kažką slėpti. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilio viduje be kitų asmenų yra ir V. S. Paklausus asmenų, ar jie turi draudžiamų daiktų, V. S. paaiškino, kad dešinėje palto kišenėje turi. Patikrinus kišenę paaiškėjo, kad tai du plastikiniai, permatomi maišeliai su viduje esančia galbūt narkotine medžiaga. V. S. paaiškino, kad maišelis jos (b. l. 16). Kad V. S. turėtos medžiagos yra narkotinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 20 d. specialisto išvada IBPS-V-2796933-22, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš vieno plastikinio maišelio (vokas Nr. 2), paimtų iš V. S., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00031 g. Baltos spalvos miltelių iš antro plastikinio maišelio (vokas Nr. 2), paimtų iš V. S., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00235 g (b. l. 21–22).
14. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog V. S. neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas neturėdama tikslo jas platinti, apie 2022 m. spalio 5 d. 9.30 val., (duomenys neskelbtini), rado du permatomus plastikinius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 20 d. specialisto išvada IBPS-V-2796933-22, yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė viename iš plastikinių maišelių yra – 0,00031 g, o kitame – 0,00235 g, šiuos plastikinius maišelius įsidėjusi į liemenėlę neteisėtai laikė iki 2022 m. spalio 6 d. 2.20 val., t. y. kol (duomenys neskelbtini), pareigūnams patikrinimo metu nurodė, kad palto dešinėje kišenėje turi draudžiamų medžiagų, kurias pareigūnai surado ir paėmė.
15. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios V. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.
IV. Dėl V. S. skirtinos bausmės
16. Teismas, skirdamas bausmę V. S., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
17. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
18. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai V. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį – V. S. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
19. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai V. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jos asmenybę ir jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamoji iki BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo teista 10 kartų, iš esmės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, teistumas neišnykęs (b. l. 61–66), iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad dėl V. S. galbūt padarytų nusikalstamų veikų be šios baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose ji kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, administracine tvarka bausta, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 69–72). Pastarosios aplinkybės kaltinamąją apibūdina neigiamai ir vertintinos jai nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir V. S. asmenybę – (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota. Teismas nustatė vieną V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką V. S. padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
20. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, paskyrus maksimalų – 2 metų šios bausmės BK 259 straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatytą terminą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
21. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. S. skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
22. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad dėl V. S. yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu jį pakeitus. Todėl V. S. subendrintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
23. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, priėmimo, bausmės, skirtos šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsniu, taikant minėto straipsnio 3 dalyje numatytą dalinio bausmių sudėjimo būdą. Prie griežtesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – pridedant dalį – 1 metus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laivės atėmimo bausmės ir nustatant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 metams 4 mėnesiams. Nors prokuroras prašė į kaltinamajai V. S. paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau pažymėtina, kad subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023).
24. Kaltinamoji V. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. spalio 6 d. 2.35 val. iki 2022 m. spalio 6 d. 14.08 val. (vieną dieną) (b. l. 30–32, 50). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. S. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Kiti klausimai
25. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu vokas su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu pagal 2022 m. lapkričio 30 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK006091 perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (b. l. 24, 25), sunaikintinas.
26. Perduodama teismui baudžiamąją bylą prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad tyrimo, kurio metu parengta 2022 m. spalio 20 d. specialisto išvada IBPS-V-2796933-22, metu susidarė 660,60 Eur, kurias prokurorė vertina kaip proceso išlaidas. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi, išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydama savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) N. K., todėl, vadovaujantis jau suformuota teismų praktika, šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir spręsti jų atlyginimo klausimą nėra pagrindo.
27. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ikiteisminio tyrimo metu jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.
28. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. vasario 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 6 d. pažyma Nr. APD-2023-02296 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybei iš V. S. priteistina suma – 248,33 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu).
29. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
30. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad V. S. šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu jai taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė, ji yra nedirbantis, negaunantis jokių pajamų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos – 248,33 Eur – kaltinamosios gynėjo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti V. S. šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes, prie griežtesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės – pridedant dalį – 1 (vienerius) metus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laivės atėmimo bausmės ir nustatyti galutinę subendrintą V. S. skirtą laisvės atėmimo bausmę – 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, V. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 6 d. 2.35 val. iki 2022 m. spalio 6 d. 14.08 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, voką su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu pagal 2022 m. lapkričio 30 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK006091 perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (b. l. 24, 25), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 248,33 Eur – iš V. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.