Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. e2-1111-302/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-06-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-14Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-08-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
e2-1111-302/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00667-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aptarnavimo centras“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sautrana“, akcinės bendrovės „Vilniaus energetinė statyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1111-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00667-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aptarnavimo centras“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Sautrana“ ir akcinės bendrovės „Vilniaus energetinė statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sautrana“ ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus energetinė statyba“ ieškiniu prašo panaikinti atsakovės 2018 m. kovo 14 d. priimtą sprendimą dėl tiekėjų grupės, veikiančios 2017 m. liepos 24 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymo atmetimo; įpareigoti atsakovę įtraukti tiekėjų grupę, veikiančią 2017 m. liepos 24 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, į tiekėjų pasiūlymų eilę kainos didėjimo tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje. Ieškovės nurodė, kad joms nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių egzistuotų poreikis ypač skubiai atlikti siekiamus įsigyti darbus, ir kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galėtų nukentėti visuomenės interesai ar atsirasti didelė žala. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, ieškovių teigimu, atitiktų ginčo šalių interesus, užtikrintų pirkimo procedūrų efektyvumą bei racionalumą ir tinkamą būsimo teismo sprendimo vykdymą, skatintų atsakovės suinteresuotumą operatyviu procesu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ vykdomo viešojo pirkimo (2017-ESO-1425) Elektros tinklo įrengimo darbų, kurių vertė nuo 35 000,00 EUR be PVM iki 144 000,00 EUR be PVM, Vilniaus regione (Širvintų r., Elektrėnų r., Trakų r., Šalčininkų r., Vilniaus r., Vilniaus m.) (toliau – Pirkimas) procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei viešojo pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Teismas nurodė, kad nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą, kuriuo siekia įsigyti elektros tinklo įrengimo darbus, kurių vertė nuo 35 000 Eur be PVM iki 144 000 Eur be PVM Vilniaus regione (Širvintų r., Elektrėnų r., Trakų r., Šalčininkų r., Vilniaus r., Vilniaus m. sav.). Teismo vertinimu, perkamų darbų pobūdis patvirtina, kad Pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas nepažeis viešojo intereso, nes nėra neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti Pirkimą, o dėl Pirkimo procedūrų sustabdymo kilsiančios pasekmės bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo procedūrų nestabdant. Teismas nurodė, kad Pirkimo objektą sudarančių darbų atlikimas šiuo metu yra užtikrinamas galiojančių sutarčių nuostatomis, todėl sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus sutrikdyta jos veikla. Teismas pažymėjo, kad dėl įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo konkrečių terminų (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.), pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui.Įvertinęs ieškinį ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų turinį, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje yra aiškiai nurodyti argumentai ir teismų praktika, kuriais siekiama pagrįsti atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškovėms palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja. Teismas sutiko su atsakove, kad Pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu, nes juo siekiama nepertraukiamo ir kokybiško elektros energijos tiekimo, tačiau vien tik ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo prioritetą teikti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumui, o ne jų skaidrumui bei racionaliam pirkimui skirtų lėšų panaudojimui.Teismas pažymėjo, kad, nesustabdžius Pirkimo procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, jog Pirkimo procedūros bus baigtos, dėl ko ieškovės nebeturėtų galimybės toliau dalyvauti Pirkime, todėl galbūt palankaus ieškovėms teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Ieškinys yra paremtas prielaidomis ir subjektyviu situacijos vertinimu, o ne objektyviais įrodymais ir faktiniais duomenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir atitinkamai ginčo Pirkime taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino ir nustatė grėsmę, galinčią kilti ieškinio reikalavimų įvykdymui, jeigu galutiniu teismo sprendimu būtų patenkinti ieškinio reikalavimai, ir nepagrįstai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių pasekmių. Ginčo Pirkimu perkami ilgalaikio, nuolatinio ir nepertraukiamo pobūdžio elektros tinklo įrengimo darbai, t. y. elektros tinklų įrengimo darbai, kurie turi būti atliekami operatyviai ir pagal nuosekliai iš anksto sudėliotą grafiką. Trečiasis asmuo neturi šiuo metu sudarytų ir galiojančių sutarčių, kurių pagrindu galėtų įsigyti Pirkimo objektą sudarančius darbus, todėl šių preliminariųjų sutarčių sudarymas yra itin svarbus siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumo didinimą bei sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neribotam terminui sustotų visų didesnės negu 35 000 Eur vertės rekonstrukcinių objektų vykdymas, o tai sąlygotų suplanuotų rekonstrukcinių projektų neįgyvendinimą laiku ir atitinkamai elektros energijos patikimumo neužtikrinimą vartotojams. Taigi Pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas pažeistų viešąjį interesą, nes egzistuoja neabejotinas neatidėliotinas pagrindas kuo skubiau užbaigti Pirkimą, o dėl jų sustabdymo kilsiančios pasekmės bus didesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo procedūrų nestabdant.Svarbu sudaryti preliminariąsias sutartis nedelsiant, nes, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Pirkimo procedūras, trečiasis asmuo neabejotinai susidurtų su problema, kai Pirkimo sutartis sudarius ne pavasario ar vasaros sezonu, o šaltuoju metų laiku (rudenį ar žiemą) faktiškai jų nebūtų įmanoma vykdyti. Šaltuoju metų laiku susiduriama su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis ir kitais fiziniais veiksniais. Lėšos suplanuotiems rekonstrukciniams objektams yra numatytos/paskirtos 2018 metams, todėl kyla rizika, kad darbams nusikėlus į 2019 metus, atsižvelgiant į lėšų planavimo specifiką, galimai nebūtų numatytas ir paskirtas reikiamas kiekis lėšų.Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas suteiktų akivaizdų pranašumą ieškovėms ir neproporcingai suvaržytų trečiojo asmens teises daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ieškovės savo interesą, jeigu jų ieškinys būtų tenkintas, galėtų apginti ir kitu būdu – reikalauti atlyginti žalą ar pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį.Ieškovės UAB „Sautrana“ ir AB „Vilniaus energetinė statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:Ieškinys grindžiamas išsamiais argumentais, įrodymais ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei kitų teismų praktika, todėl, jį vertinant preliminariai, egzistuoja reali tikimybė, kad ieškinys gali būti tenkintas, o tai yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Atskirajame skunde pateikiami argumentai, susiję su galimu viešojo intereso pažeidimu ir dėl to kilsiančiais nuostoliais, yra neapibrėžti ir deklaratyvūs. Ginčo Pirkimas yra susijęs ne su neatidėliotinais darbais, o su planinio atnaujinimo darbais, kurie negali būti vertinami kaip prioritetiniai. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog dabar egzistuojanti elektros tinklų infrastruktūra neatlieka visų reikiamų funkcijų, o tai reiškia, kad nėra pagrindo ir išvadai, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių sutriks trečiojo asmens veikla ir atliekamos funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės iš ginčo Pirkimo buvo pašalintos nepagrįstai, tenkinus ieškinį ir palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, būtų apgintas ne tik ieškovių privatus komercinis interesas, bet ir viešasis interesas, kad tiekėjai varžytųsi sąžiningai.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Pirkimo procedūros nusikeltų palyginti neilgam laikui. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo akcentuoja, kad ypatingai svarbu kuo greičiau sudaryti preliminariąsias sutartis, tačiau pirminių pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęsinėjamas net dešimt kartų (pradinis pirminių pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2017 m. liepos 18 d.), be to, 2018 m. balandžio 19 d. atsakovė ir trečiasis asmuo teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Tokie atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai patvirtina jų argumentų dėl Pirkimo ypatingo operatyvumo deklaratyvumą.Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų tinkamai užtikrintas ieškovių teisių gynimas, o tai užkirstų kelią joms, įrodžius savo argumentų pagrįstumą, toliau dalyvauti Pirkimo procedūrose ir pretenduoti į Pirkimo sutarties sudarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde keliamas ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo klausimas, visų pirma, pasisakytina šiuo aspektu. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškinyje yra nurodyti aiškūs argumentai bei pateikti įrodymai, kurie, ieškovių manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Be to, ieškinys atitinka jam keliamus CPK 423³ straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Šioje proceso stadijoje ieškovės neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškinio forma ir turinys atitiko įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovių reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ir kad jos savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, sprendžiama, kad ieškinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertintas kaip prima facie (preliminariai) pagrįstas. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju, nestabdant ginčo Pirkimo procedūrų, sudarius Pirkimo sutartį, teismui priėmus ieškovėms palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba netgi taptų neįmanomas dėl įvykusio Pirkimo pasekmių.Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau ir buvo minėta, teismas viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantės su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, viešojo intereso pažeidimą iš esmės siedamos su tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Pirkimų procedūros nusikeltų, o tai sukeltų grėsmę neužtikrinti tinkamo elektros energijos skirstymo paslaugų teikimo.Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą, kuriuo siekia įsigyti elektros tinklo įrengimo darbus, kurių vertė nuo 35 000 Eur be PVM iki 144 000 Eur be PVM Vilniaus regione (Širvintų r., Elektrėnų r., Trakų r., Šalčininkų r., Vilniaus r., Vilniaus m. sav.). Sutiktina su apeliantėmis, kad ginčo Pirkimo objektas yra neabejotinai susijęs su viešojo intereso tenkinimu, tačiau vien tai, nepateikus jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių realią viešojo intereso pažeidimo grėsmę, savaime nereiškia, kad atsakovės ir trečiojo asmens interesas tęsti Pirkimo procedūras šiuo atveju yra svarbesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo Pirkimas yra susijęs ne su neatidėliotinais darbais, o su planinio atnaujinimo darbais. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad dabar funkcionuojanti elektros tinklų infrastruktūra neatlieka visų reikiamų funkcijų, o tai suponuoja išvadą, kad, laikinai sustabdžius ginčo Pirkimo procedūras, trečiojo asmens vykdoma veikla ir atliekamos funkcijos nesutriks, o tik kurį laiką elektros tinklai bus tokios būklės kaip buvo iki šiol. Be to, nei su atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad šiuo metu nėra sudarytų ir galiojančių sutarčių, kurių pagrindu galėtų būti įsigyjami ginčo Pirkimo objektą sudarantys darbai. Vien tik deklaratyvūs apeliančių teiginiai, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų neabejotinai pažeistas viešasis interesas, neproporcingai suvaržytos tiek trečiojo asmens, tiek Lietuvos Respublikos elektros energijos vartotojų teisės bei apribota jų veikla, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas išvadai, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma reali ženkli žala visuomenei.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliančių teiginių dėl poreikio skubiai atlikti ginčo Pirkimo procedūras būtinybę paneigia ir pačios atsakovės elgesys. Kaip matyti iš su dubliku pateiktų atsakovės pranešimų ir susirašinėjimo, pati atsakovė ne kartą stabdė Pirkimo procedūras ir atidėdavo pirminių pasiūlymų pateikimo terminą, kas leidžia abejoti pačios atsakovės suinteresuotumu kuo greičiau užbaigti ginčo Pirkimo procedūras. Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, jog apeliantės šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma ženkli žala viešajam interesui (CPK 178 str.). Sutiktina su apeliantėmis, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovės savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamos ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau vien tai, jog teisės aktai suteikia teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, jog ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, būtų užtikrintas konkurso dalyvių sąžiningas varžymasis. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ str. 1 d., 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str.), į tai, kad byla iš esmės pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta ir procesinis sprendimas bus skelbiamas 2018 m. birželio 14 d., į tai, kad apeliantės šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo procedūrų laikinas sustabdymas neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galimai kiltų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai preliminariai įvertino pareikštus ieškinio reikalavimus, teisingai atskleidė ginčijamo viešojo pirkimo objekto pobūdį ir reikšmę visuomenei bei pagrįstai prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų.Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 1 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės ir trečiojo asmens atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė