- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-493-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03189-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- T. Č., A. Č., R. Č.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovėms T. Č., A. Č. ir R. Č. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių po 1 820,33 Lt įsiskolinimo už ieškovo apmokėtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2009-11-30. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu bute jie gyveno keturiese. Komunalines paslaugas sudaro mokestis už karštą ir šaltą vandenį, šildymą, elektros energiją, kitas paslaugas (šiukšlių išvežimą, administracines išlaidas, remonto išlaidas, bendrųjų patalpų apšvietimą).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovės T. Č. santuoka buvo nutraukta Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimu, kuriuo teismas santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė atsakovei T. Č. 2010-02-11 apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Su tokiais žemesniųjų teismų sprendimais sutiko ir kasacinės instancijos teismas 2010-10-04 nutartimi. Ieškovas reiškia ieškinį buvusiai sutuoktinei ir dviem savo dukrom, kuriuo reikalauja iš jų priteisti jo apmokėtas komunalinių paslaugų išlaidas laikotarpiu 2008-03-05 – 2009-11-30 (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Santuoka teismo sprendimu nutraukta 2009-07-01, sprendimas įsiteisėjo 2010-02-11. Teismas nurodė, kad įstatymu yra nustatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Kaip matyti iš 2009-07-01 sprendimo, teismas nutraukė šalių (ieškovo ir atsakovės T. Č.) santuoką, padalijo santuokoje įgytą turtą, išsprendė nepilnamečio vaiko išlaikymo, neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Susipažinęs su teismo sprendimu bei prijungtos civilinės bylos Nr. N2-4954-501/2009 dėl santuokos nutraukimo medžiaga, teismas nustatė, kad atsakovas santuokos nutraukimo byloje nereiškė reikalavimo įtraukti į ginčo šalių balansą ir padalyti sutuoktinių prievoles, susijusias su jų bendro turto išlaikymu (t.y. už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas). Teismas motyvavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo tvarka nustatyta Civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę, pagal byloje esančius duomenis sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti visas sutuoktinių turtas – tiek turto aktyvas, tiek pasyvas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, be bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, be kita ko, turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba neturi dalytino turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011). Taigi, tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Teismas konstatavo, kad skyrybų byloje buvo teikta informacija dėl to, kuris iš sutuoktinių ir kiek mokėjo už buto išlaikymą, taip pat dėl skolos už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas, tačiau ieškovas skyrybų byloje nereiškė reikalavimo įtraukti nurodytas skolines sutuoktinių prievoles į sutuoktinių turto balansą ir dalyti su kitu turtu (tiek skolos sutuoktinės atžvilgiu, tiek trečiųjų asmenų – dukterų atžvilgiu). Teismas sprendė, kad nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu pareikštas ieškovo reikalavimas dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo iš buvusios sutuoktinės ir dukrų laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2009-07-01 (santuokos nutraukimo) atmestinas kaip nepagrįstas, nes po santuokos nutraukimo nebegali būti reiškiamas. Pažymėjo, kad teismas, nagrinėjęs ieškovo santuokos nutraukimo bylą, vertino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo ir nustatė, kad gyvendamas bute (duomenys neskelbtini), jis turėjo pareigą ne tik apmokėti komunalines paslaugas, bet ir tokiu būdu suteikti vaikams gyvenamąjį plotą. Reikalavimas priteisti iš atsakovių komunalinių paslaugų apmokėjimą taip pat turėjo būti reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, tačiau ne po santuokos nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas J. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą iš dalies (palikti galioti sprendimo dalį, kuri liečia atsakovę T. Č.) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad ginčija teismo sprendimą dalyje dėl 3640,66 Lt. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių R. Č. ir A. Č. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalimi fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. kai jam sueina 18 metų. Kadangi apmokėtų paslaugų laikotarpiu atsakovės R. Č. ir A. Č. jau turėjo po 18 metų, vadinasi jos jau buvo pilnametės, ir joms Civilinio kodekso 3.59 straipsnis netaikytinas. Ieškovas prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalies ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės T. Č., A. Č. ir R. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo J. Č. skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, 2004 m. lapkričio 26 d. įsigaliojus Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies pakeitimui, iki vaikui sueis 24 metai, jam priteisiamas išlaikymas iš tėvų jei jis mokosi vidurinių, aukštųjų, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Kadangi R. Č. ir A. Č. mokėsi dieniniuose skyriuose joms negali būti taikomi ieškovo minimi straipsniai. Ieškovo teiginys, kad jam nebuvo žinomos esminės bylos aplinkybės, yra melagingas, nes nagrinėjant civilinę bylą visuose posėdžiuose J. Č. dalyvavo ir pasirašė dėl visų nagrinėjamų bylos klausimų. Ieškovo prašymai ir reikalavimai kartojasi visose civilinėse bylose. Jau visų pakopų teismuose buvo išnagrinėti visi klausimai ir nėra jokio pagrindo pakartotinai juos nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimu, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2010-02-11 nutartimi atmetus atsakovo J. Č. apeliacinį skundą, nutraukus santuoką tarp ieškovės T. Č. ir atsakovo J. Č., butas (duomenys neskelbtini), buvo priteistas ieškovei, atmetus atsakovo J. Č. priešieškinio reikalavimą pripažinti šį butą asmenine jo nuosavybe. Ieškovas šioje byloje J. Č. reikalavimą priteisti iš atsakovių R. Č. ir A. Č. , kurių atžvilgiu priimtą teismo sprendimą ginčija, grindė tuo, kad jos turėjo po 18 metų laikotarpiu, už kurį prašo priteisti iš jų už suteiktas paslaugas ir ieškovo apmokėtas butui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ieškovo dukrų atžvilgiu, motyvavo tuo, kad ieškovas, gyvendamas bute (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą ne tik apmokėti komunalines paslaugas, bet tokiu būdu suteikti gyvenamąjį plotą vaikams, kad reikalavimas priteisti iš atsakovių apmokėjimą už komunalines paslaugas turėjo būti reiškiamas santuokos nutraukimo byloje.
Ieškovo skundo argumentas, kad atsakovių - dukrų atžvilgiu reikalavimas turėjo būti reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, yra pagrįstas, atmesti ieškinio šiuo motyvu ieškovo dukrų atžvilgiu teismas negalėjo, nes CPK 382 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai santuokos nutraukimo byloje ieškininio pareiškimo turiniui nenumato, jog reiškiantis ieškinį sutuoktinis turėtų nurodyti ne tik kreditorių, bet ir savo skolininkų duomenis ir santuokos nutraukimo byloje būtų nagrinėjami visi sutuoktinių reikalavimai turimiems skolininkams.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys atmestas ieškovo dukrų atžvilgiu, nėra pakankamai motyvuotas, tačiau šį teismo padarytą pažeidimą turi galimybę ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl sprendimas nenaikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovių - jo dukrų už komunalines paslaugas butui už laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. grindė tuo, kad atsakovės gyveno šiuo laikotarpiu bute (duomenys neskelbtini), tačiau visus mokesčius už butą mokėjo tik ieškovas. Atsakovė A. Č. yra gimusi 1990 m. kovo mėn. 5 d., todėl laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo priteisti turėtas išlaidas, t.y. nuo 2008 m. kovo mėn. 5 d. ji turėjo 18 metų. Atsakovė R. Č. gimusi 1986 m. lapkričio mėn. 17 d., taip pat turėjo 18 metų ir pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį galėjo savo veiksmais susikurti civilines pareigas. Atsakovės, naudodamosi paslaugomis, už kurias mokėjo ieškovas, jų tėvas, negalėjo žinoti, jog jos turės apmokėti už šias paslaugas, jog jų tėvas nebevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, jog jis apmoka už tiekiamas butui paslaugas dėl to, kad tokiu būdu prisideda prie dukrų išlaikymo. Pareiga asmeniui apmokėti už gautas paslaugas atsiranda tada, kai jis žino, kad gauna paslaugas ir turi pareigą, kaip besinaudojantis butu, kuriam teikiamos paslaugos, apmokėti jas teikiančioms bendrovėms. Šiuo atveju, ieškovo nereikalavimas atlyginti jam išlaidų, kurias jis turėjo mokėdamas už šeimos butui teikiamas paslaugas iki santuokos nutraukimo 2010-02-11, pagrįstai galėjo suformuoti atsakovėms A. Č. ir R. Č. įsitikinimą, kad tokiu būdu ieškovas, kaip jų tėvas, teikia joms paramą, nes laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti turėtas išlaidas apmokėjimui už paslaugas, R. Č. mokėsi Vilniaus pedagoginio universiteto Filologijos fakultete, dieniniame skyriuje ( b.l.60), o A. Č. mokėsi Vilniaus „Sietuvos“ vidurinėje mokykloje ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dizaino fakulteto dieniniame skyriuje ( b. l. 61-62). Atsižvelgiant į atsakovės T. Č. paaiškinimą, jog ieškovas jokio kito materialinio išlaikymo savo dukroms neteikė, dukros pagrįstai galėjo tikėtis, jog ieškovas joms tokiu būdu teikia išlaikymą ir paramą, joms sulaukus 18 metų, bet toliau besimokant aukštųjų ir profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-05 teismo sprendimu ( b.l.13-14) ir jį patikslinus Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2010-11-18 ( b.l.15-17) A. Č. buvo priteista po 100 Lt per mėnesį išlaikymas nuo 2009-09-01, leidžia daryti išvadą, kad Agnei mokantis bendrojo lavinimo mokykloje ir jau sulaukus 18 m., t.y. nuo 2008-03-05 iki baigiant mokyklą, ieškovas neteikė kitokio išlaikymo, kaip apmokėjimas už butui teikiamas paslaugas, todėl darytina išvada, kad ieškovo apmokėtos išlaidos buvo jo teikiamas išlaikymas dukrai. Atsakovė R. Č. turėjo teisę gauti išlaikymą iš ieškovo laikotarpiu, kurį mokėsi dieniniame skyriuje aukštojoje mokykloje, tačiau ieškovas nepateikė byloje duomenų, kad būtų teikęs ir šiai dukrai išlaikymą, todėl pripažintina, kad pagrįstai atsakovės vertino tokį apmokėjimą kaip tėvo prisidėjimą prie jų išlaikymo. Tai, kad asmuo nežino, jog jis turi pareigą mokėti už paslaugas, teikiamas butui, nes juo naudojasi panaudos teisėmis, kaip šeimos butu, ir asmenys, apmokantys už paslaugas neinformuoja kito šeimos nario, jog jis turi pareigą kompensuoti išlaidas, darytina išvada, kiti šeimos nariai, šiuo atveju vaikai, butu naudojosi nesant susitarimo, jog jie kompensuos išlaidas, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad kitiems šeimoms nariams atsirado pareiga jas kompensuoti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovių pateiktas prašymas paskirti J. Č. iki 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas, nes ieškovas turi teisę pateikti apeliacinį skundą byloje, teisės į išlaidas, turėtas apmokėjimui už paslaugas butui, kai juo naudojosi kiti šeimos nariai, nėra ginčo kėlimu be argumentų, asmuo gali kreiptis į teismą, jei mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos ( CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.