Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-814-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
1-814-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35870-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-814-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35870-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjui advokatui A. A.,nukentėjusiajai D. M.,jos atstovei pagal įstatymą E. S.,atstovui advokatui D. S.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. G.,kaltinamajam A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, Vilniaus „V.“ gimnazijos moksleivis, dirbantis, teistas 1) 2016 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 213 straipsnio 1 dalį - 4 MGL (150,64 eurų) bauda, 2) 2016 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda; BK 75 straipsnio pagrindais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. jis 2017 m. liepos 16 d. apie 1.00 val. namo, Žemynos g. 45, Vilnius, kieme būdamas neblaivus kilusio konflikto metu stūmė nepilnametę D. M., g. 2001 m., dėl ko D. M. nugriuvo ant kieto laiptų pagrindo ir patyrė dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. B. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą mieste susitiko su D., D.. Matė, kaip D. vartojo alkoholį. Jie pasivaikščiojo apie valandą. Sutikome centre kompaniją. Kilo mintis pasibūti ilgiau. Pasiūlė važiuoti pas juos pabūti. Visi nuvažiavo. Tada jis parašė U., dar porai draugų. Vakare jis U. skyrė daugiau dėmesio negu D., nors žinojau, kad šiai patinka. D. dėl to pavydėjo. Yra tikimybė, kad D. galėjo papasakoti apie pyktį, gal dėl to D. išėjusi norėjo atkeršyti U. spirdama. Jis su U. išėjo į lauką parūkyti, U. atsisėdo ant laiptuko. Jis buvo prieš ją veidu į duris. Už jo buvo gatvė. Jie kalbėjosi 15 minučių. Tada išėjo D., praėjusi pro šoną atsistojo už jų. Išėjusi D. smūgiavo U. į kairės pusės peties, galvos sritį. Jis matė, kaip U. kūnas sujudėjo, ši atsistojo. D. paėjo į priekį, po to atsisuko ir lyg lipdama ant laiptuko pajudėjo link U.. Jis atsistojo tarp merginų. Pagalvojo, kad dar kažkas gali įvykti, todėl merginas atstūmė, išskyrė. D. nuvirto. Jis priėjo prie D., paėmė už rankos ir kėlė ją į viršų, į save. Pribėgo D., ir jie kartu pakėlė D.. Po to buvo kažkokie žodžiai. U. nieko nesakė, liko ten, kur stovėjo. Galiausiai D. ir D. išėjo. Po kažkurio laiko prisistatė pareigūnai. Jam gaila, kad ranka lūžo. Jis nenorėjo jos sulaužyti, nėra agresyvus.

Nukentėjusioji D. M. teisme parodė, kad tą naktį įvyko konfliktas. D. susipyko su A. ir nutarė išeiti. Išeinant jos pamatė U., A., kuris pradėjo kabinėtis prie D.. Ji šią užstojo. A. jai griebė už rankos, tampė ir tampydamas pargriovė. Ji verkė, po to išėjo. Verkė dėl to, kad labai skaudėjo dešinę ranką, jos riešą. A. suėmė viena ranka už jos rankos ir tampė pirmyn, atgal. Ji pargriuvo dėl A. jėgos, stūmimo. Griūdama suklupo ant kojos ir tarsi prisėdo žemyn. Ji nebuvo pargriuvusi ant nugaros. Su ranka prisilaikė ant asfalto. Po to ji su D. grįžo namo. Papasakojo įvykį mamai. Tuo metu nežinojo, kad jai yra lūžęs riešas, kuris buvo sutinęs. Kitą dieną nuvyko į klinikas. Jai pasakė diagnozę, uždėjo gipsą. Du mėnesius nešiojo gipsą. Dabar būna, kad maudžia ranką, greitai pavargsta riešas. Įvykio dieną nebuvo jokių stiprių kontaktų su dešine ranka. Ranka lūžo, nes A. stipriai tampė. Ji nepamena, kada pajuto skausmą.

Liudytoja D. S. teisme parodė, kad su D. buvo bute, kur susipyko su U.. Jos nutarė išeiti. Išėjusios pamatėme A. ir U.. D. spyrė U.. Ji tuo metu buvo nuėjusi porą metrų. A. atstūmė D., ši nukrito. Ji matė tą smūgį, kuris buvo suduotas U.. D. spyrė koja į petį, ar į galvą. Po to buvo pyktis, kalbos, kodėl spardomasi. D. nebuvo susijusi su jos ir U. konfliktu. Ji nežino, kodėl D. spyrė U.. A. atstūmė D. rankomis į krūtinę. D. krito ir abiem rankomis atsitrenkė į žemę. Ji su A. D. pakėlė. Visi keikėsi. Jos išėjo. Tada nuvažiavo pas D. namo. D. neverkė, bet kai ėjo namo sakė, kad skauda ranką. Bute buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Ji matė, kad A. B. juos vartojo, truputį buvo apsvaigęs. Matėsi iš jo elgesio. Ji ir D. alkoholio nevartojo. D. skundėsi skausmu jau nukritusi. Kai ši nukrito, jie iš karto D. pakėlė. Matėsi, kad kažkas negerai. D. sakė, kad skauda ranką. Sakė taip prieš ją pakeliant.

Liudytoja U. Č. teisme parodė, kad A. kvietimu atvyko į vakarėlį. Sukonfliktavo su D.. Ji apsiverkė, išėjo į lauką, atsisėdo ant laiptukų. Atėjo A., jie kalbėjosi. Po kurio laiko atsidarė durys, ji pajuto smūgį. Tai buvo D.. Ši pasisuko eiti, bet norėjo dar suduoti. A. įsikišo norėdamas apginti. D. krito pasiremdama ranka. D. su D. išėjo. Ji buvo neblaivi, vidutinio girtumo. Išėjusi apsiverkė dėl konflikto su D., su kuria apsivardžiavo. Jos nebuvome draugės, buvo pažįstamos. A. norėjo ją paguosti, nes ji išėjo iš buto, kuriame šis gyveno. Jie nebuvo pora. A. stovėjo prieš ją. Ji sėdėjo. Pirma išėjo D., už jos D.. Ji D. nematė. Pirmiausia pajuto smūgį į galvos sritį, į kurį nespėjo sureaguoti. Ji nieko nedarė, sėdėjo. Atsisukusi pamatė D., kuri pasisuko eiti, bet atsisukusi vėl norėjo ją pulti. Įsikišo A.. D. prarado pusiausvyrą, nes buvo neblaivi. D. krito, nes prarado stabilumą. A. šoko tarp jų ir atstūmė D.. Ji pastebėjo, kaip D. pasiremdama ranka krito atgal. D. buvo pakelta ir kažkas pasakė, kad atvyksta pareigūnai. D. atsikėlė ir pabėgo. Kartu pabėgo ir D.. D. nesiskundė skausmu. D. buvo akivaizdžiai neblaivi.

Liudytoja V. K. Č. teisme parodė, kad tą naktį įvykio vietoje jos nebuvo. Ji žino aplinkybes tik iš pasakojimų. Ji matė D. įkėltą nuotrauką internete. Ji paklausė, kas įvyko. D. pasakė, kad A. sulaužė jai ranką. Paprašius papasakoti D. pasakė, kad su D. nuvažiavo į vakarėlį. D. pavydėjo A., labai nuliūdo ir su D. panoro išeiti iš vakarėlio. Išėjus lauke įvyko žodinis konfliktas. A. ją pastūmė ir ji nukrito, jai lūžo ranka. Jai ir D. kažkiek sakė, kad iš tikrųjų A. pastūmė D..

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad gavo iškvietimą dėl triukšmo. Lauke pamatė vaikiną ir merginą. Jų tapatybės nenustatinėjo. Jie paklausė, kuriame bute šie buvo. Šie pasakė, kad buvo tame bute, iš kur sklido triukšmas. Pasibeldus į duris, jas atidarė nuomininkas. Jie užsirašė duomenis, įspėjo dėl triukšmo ir išvyko. Po to teko vykti pakartotinai. Jie buvo užėję į butą. Nepamena, ar visi buvo blaivūs. Valandos bėgyje buvo pirminis ir antrinis iškvietimai. Jis matė porelę prie laiptinės slenksčio. Mergina buvo apsiverkusi, o vaikinas ramus. Jiems aiškino, kad susipyko dėl santykių. Jiems nieko nesakė, kad kažkas kažką būtų mušęs. Nieko apie smūgį, muštynės, tampymus nebuvo pasakyta.

Liudytoja E. S. teisme parodė, kad D. ilgai nebuvo namie. Ši sakė, kad yra su D. svečiuose ir greitai grįš. Grįžo vėlai. D. buvo apsiverkusi. Pasakojo, kad įvyko konfliktas. Nuvykus pas D. vaikiną pamatė, kad A. yra su kita panele. Jie sukonfliktavo. Po to susiruošė namo. Išeidinėjant pamatė asmenis prie laiptinės. D. piktai persimetė žodžiais su A.. D. norėjo užstoti D.. D. pradėjo tampyti. Ši parodė kojas, ištinusią ranką. Ji pasiūlė važiuoti į ligoninę. Kitą dieną nuvažiavo į Santariškes. Po ligoninės ji paprašė, kad jai parodytų, kur gyvena A.. Ji buvau ten nuvykusi su juo pakalbėti.

Iš E. S. protokolo - pareiškimo matyti, kad 2017 m. liepos 16 d. Vilniuje, Žemynos g. neblaivus A. B. viešoje vietoje griebė už rankos nepilnametę D. M., pradėjo ją stumdyti, griebęs už dešinės rankos tampė D. M., ją pargriovė ant žemės. D. M. Santariškių vaikų ligoninėje diagnozuotas dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis (b. l. 12–13).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta – kiemas ir laiptinė Vilniuje, Žemynos g. 43 (b. l. 15-16).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti D. M. nurodytos aplinkybės: prieš jai išeinant iš laiptinės, A. B. kartu su mergina sėdėjo prie laiptinės durų. Jai praeinant pro juos A. B. pradėjo negražiai keiktis ir kalbėti apie D. S.. D. S. pasisuko ir grįžo link A. B., ir jie atsistojo vienas priešais kitą, labai arti. Jie kalbėjosi ir D. M. pasirodė, kad A. B. gali trenkti D. S., todėl D. M. priėjo prie jų ir atsistojo A. B. iš kairės, o D. S. iš dešinės. D. M. nurodė, kad ji išsakė priekaištus, kad negražu vaikinui taip kalbėti su mergina. Tada A. B.ranka sugriebė D. M. už dešinio riešo ir pradėjo tampyti, traukė tai į save, tai stumdamas į D. M.. D. M. nurodo, kad vieno stūmimo į ją metu, ji neišlaikė lygsvaros ir griuvo. D. M. nurodo, kad skausmą dešiniame rieše jautė ir tampymo metu. Po to ji, sėdėdama ant žemės, verkė dėl skausmo rieše. Ji nurodo, kad niekas jai nepadėjo atsikelti. Ji griuvo ant dešinio kelio, kuris po įvykio buvo nubrozdintas. Ji atsikėlė ir nuėjo kartu su D. S.. Kartu su A. B. buvusi mergina taip ir liko sėdėti (b. l. 36-38).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti D. S. nurodytos aplinkybės: Žemynos g. 45, Vilniuje, prie antros laiptinės U. sėdėjo ant laiptelio, A. tupėjo priešais ją, ji iš laiptinės išėjo pirma ir praėjusi pro juos sustojo 2 m. atstumu, apsisuko, matė kaip D. iš niekur nieko spyrė koja U. į galvą, pataikė į petį. Kai U. atsistojo, jos atsidūrė viena šalia kitos ir tada A. priėjęs rankomis atstūmė abi merginas viena nuo kitos, U. liko stovėti, o D. viena koja atsidūrė ant laipto ir ji griuvo ant šaligatvio ant nugaros atstatydama abi rankas po savimi. Ji priėjo prie D. ir padėjo jai atsikelti, o A. ją kėlė laikydamas už dešinės rankos, daugiau jokio konflikto nebuvo tik D. paklausė A. kodėl taip daro, A. pasakė, kad nereikia lįsti prie U. (b. l. 92–95).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti A. B. nurodytos aplinkybės: Žemynos g. 45, Vilniuje, prie antros laiptinės, kur buto numeriai prasideda nuo 17 iki 48, jis tupėjo priešais U., visai šalia jos kojų. Pirmoji iš laiptinės išėjo D. S., kuri iš karto išėjusi nuėjo nuo laiptinės 3-4 metrų atstumu nuo laiptinės. Iš paskos jos iš laiptinės išėjo D. M.. Ji iš karto koja spyrė sėdinčiai U. į galvą. Ar ji pataikė ar ne, A. B.nematė, bet matė, kaip U. galva nuo smūgio atsitrenkė į sienelę, prie kurios ji ir sėdėjo. Po smūgio U. iš karto stojosi, ir jos abi U. ir D. atsidūrė viena prieš kitą. A. B. nurodo, kad jis, norėdamas išvengti merginų konfliktų, atsistojo ir įkišęs rankas tarp jų abiem uždėjo plaštakas ant krūtinių ir stūmė vieną nuo kitos atbulomis rankomis. Ugnė atsišliejo į sienelę, o D. krito ant šaligatvio. A. B. nurodo, kad jis taip pat priėjo prie jos ir paėmęs už dešinės rankos pažasčio kėlė ją į viršų. Taip pat prie D. priėjo D., kuri už kairės rankos pažasčio taip pat statė D. ant kojų. D. jokiais skausmais nesiskundė. Ji atsitojo ir nuėjo kartu su D., nieko nesakydamos (b. l. 148-152).

Iš specialisto išvados matyti D. M. nustatyti sužalojimai: dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, padarytas dėl išilginės dilbio kaulų apkrovos esant fiksuotai rankos padėčiai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2017 m. liepos 16 d. Sužalojimas yra vertinamas nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dešinio kelio nubrozdinimas, padarytas kietu buku daiktu arba kontaktuojant su kietu paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2017 m. liepos 16 d. Sužalojimas yra vertinamas nežymiu sveiktos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis bei tiriamosios papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dveim trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytus kūno vietas, labiausiai tikėtina nugriuvus ir minėtomis kūno sritimis kontaktavus su kietu paviršiumi (b. l. 64-65).

Iš alkotesterio kvito ir jo parodymų matyti, kad 2017 m. liepos 16 d. 22.17 val. A. B. buvo nustatytas 2.05 promilių girtumas (b. l. 160).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. B. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent stūmė nepilnametę D. M., dėl ko ši nugriuvo ir patyrė dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį. A. B. kaltę pripažino iš dalies ir neneigė, kad stūmė D., kuri nukrito ant žemės, tačiau teigė nenorėjęs šios sužaloti. Tokius kaltinamojo parodymus atitinka tiek nukentėjusiosios D. M., tiek kitų teisme apklaustų liudytojų parodymai. Nukentėjusioji D. M. nuosekliai tvirtino, kad įvykus konfliktui A. ją pargriovė. Ji pargriuvo dėl A. jėgos ir stūmimo. Liudytoja D. S. parodė, kad lauke A. atstūmė D. rankomis į krūtinę, dėl ko ši krito ir rankomis atsitrenkė į žemę. Liudytoja U. Č. nurodė, kad A. įsikišus tarp jos ir D., D. prarado pusiausvyrą ir krito. A. šoko tarp jų ir atstūmė D.. Liudytoja V. K. Č. patvirtino iš D. M. sužinojusi, kad lauke įvykus žodiniam konfliktui A. pastūmė D. ir ši nukrito, D. lūžo ranka. Jai ir D. kažkiek sakė, kad iš tikrųjų A. pastūmė D.. Liudytoja E. S. teismui tvirtino, kad grįžusi vėlai dukra D. buvo apsiverkusi ir pasakojo, kad įvykus konfliktui ši norėjo užstoti D., dėl ko buvo sužalota. Tokie tarpusavyje atitinkantys ir logiškai pateisinami apklaustų asmenų parodymai yra pagrindas pripažinti, kad kilus konfliktui A. B. pastūmė D. M., dėl ko jai pargriuvus buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata dėl patirto dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio. Tiek iš nukentėjusiosios parodymų apie tai, kad ji pravirko įvykio vietoje dėl skausmo, tiek iš liudytojos D. S. parodymų apie tai, kad D. skundėsi skausmu jau nukritusi, o šią pakėlus matėsi, kad kažkas negerai, teismas pripažįsta, kad sužalojimas buvo padarytas būtent nurodomo įvykio metu. Tokią tiesą patvirtina ir medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad D. M. nustatyti sužalojimas, t. y. dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, padarytas dėl išilginės dilbio kaulų apkrovos esant fiksuotai rankos padėčiai, labiausiai tikėtina nugriuvus ir minėtomis kūno sritimis kontaktavus su kietu paviršiumi. Iš medicinos specialisto išvadas teismas nustatė nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo mąstą.

Tokiu būdu nustačius faktines aplinkybes ir tiesą dėl nukentėjusiosios D. M. sužalojimo teismas tikslina veikos faktines aplinkybes nurodydamas, kad kaltininkas A. B. nukentėjusiąją sužalojo ne sugriebęs ranka ir tempdamas šios dešiniąją ranką, bet nukentėjusiąją pastumdamas. Šiuo atveju teismas nustatė ir pripažįsta, kad kaltininko neteisėtus veiksmus sąlygojo kilęs konfliktas tarp merginų. Tuo tarpu apklaustų asmenų skirtingai nurodomos aplinkybės dėl neva suduoto nukentėjusiosios D. M. smūgio liudytojai U. Č. reikšmės kaltininko A. B. neteisėtų veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi ir lieka už pareikšto kaltinimo ribų. Kita vertus, į konflikto tarp merginų aplinkybes teismas atsižvelgia spręsdamas dėl pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti.

Būdamas neblaivus ir akivaizdžiai negalėdamas tinkamai įvertinti savo veiksmų A. B. tyčiniais veiksmais pastumdamas D. M. taip vartojo prievartą nukentėjusios atžvilgiu ir sukėlė pasekmes, kurių jeigu ir tiesiogiai nenorėjo, tai suprantamai leido jiems atsirasti. Neblaivaus A. B. veiksmai netinkamai kontroliuojant savo prievartos pobūdžio elgesį rodo, kad jis veikė netiesiogine tyčia, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatydamas padarinius sąmoningai leido jiems kilti.

Liudytojas E. P. nuosekliai parodė, kad jiems kaip pareigūnams atvykus pagal iškvietimą ir bendraujant lauke su vaikinu bei apsiverkusia merginą šie aiškino, kad buvo konfliktas dėl tarpusavio santykių, tačiau nieko apie smūgį merginai nepasisakė. Tuo tarpu liudytoja U. Č. teisme kategoriškai teigė nurodžiusi pareigūnams apie jai suduotą smūgį. Teismas įvertinęs tokius prieštaringus parodymus pripažįsta, kad liudytojos U. Č., kuri prisipažino įvykio metu buvusi pakankamai neblaivi, parodymai nėra patikimi visu turiniu, tame tarpe ir dėl nukentėjusiosios neblaivumo, dėl ko juos atmeta kaip prieštaraujančius tiesai. Tiek pati nukentėjusioji, tiek liudytoja D. S. teisme nurodė, kad D. M. iki įvykio alkoholio nevartojo. Ši aplinkybė reikšminga pripažįstant, kad A. B. neteisėtų veiksmų pasekmėms nukentėjusiosios elgesys, priešingai nei paties kaltininko, įtakos neturėjo.

Teismas įvertinęs A. B. objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą tyčią kaip jo kaltės turinį ir specialistų įvardintas pasekmes, jų sunkumą pripažįsta, kad kaltininkas padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltininkas pripažindamas tik savo neteisėtus veiksmus nebuvo nuoširdus ir nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes dėl nukentėjusiosios neblaivumo. Teismas pripažįsta A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos netinkamam savo veiksmų vertinimui ir nustatytų padarinių kilimui, t. y. nusikalstamos veikos padarymui.

Pagrindo atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. B. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. A. B. veikdamas netiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas du kartus (b. l. 167–173), nusikalto ne tik neišnykus teistumui, bet ir neatlikęs skirtos bausmės per jos vykdymo atidėjimo laikotarpį. A. B. dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 164 - 165), mokymo įstaigos ir darbdavio administracijos charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad tyčinį nusikaltimą padariusiam recidyvisto sąvoką atitinkančiam kaltininkui turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kartu teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad A. B. nusikalto spontaniškai, savo veiksmus pripažino, sutiko atlyginti teismo priteistą žalą, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba ir mokosi, kitų nusikalstamų veikų turimais duomenimis nėra padaręs. Tokios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realios jos atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus, kurie ne tik padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 125,50 eurų civilinį ieškinį dėl D. M. gydymo išlaidų (b. l. 71). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl A. B. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

E. S. nepilnametės dukros vardu, kurią teismas pripažino civiline ieškove, pareiškė 3500 Eur civilinį ieškinį, dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 31-32). Teisme apklausta E. S. pripažino, kad iš kaltininko prašė 1500 Eur neturtinės žalos, kurios dydis vėliau išaugo dėl patirtų išgyvenimų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Teismas nustatė, kad nukentėjusiajai D. M. dėl padaryto nusikaltimo buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų D. M. patyrė skausmą, psichologinį diskomfortą, jautėsi pažeminta. Toks nusikaltimas turėjo įtakos jos psichologinei būklei. Tokios faktinės aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog D. M. būtų ilgesniam laikui ir reikšmingai sutrikusi sveikata. Nukentėjusiosios teiginiai apie prarastą darbą, kurį ji neva dirbo neoficialiai, kaip ir prarasta galimybė aplankyti užsienyje gyvenantį tėvą, su kuriuo ilgą laiką nebendravo, liko neįrodyti. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertinta tai, kad pasekmės sukeltos kaltininkui veikiant netiesiogine tyčia, pačiai nukentėjusiajai pasirenkant elgesio būdą leisti laiką kaltininko gyvenamojoje vietoje, kur buvo vartojamas alkoholis. Teismas nustatė ir pripažįsta, kad nukentėjusioji dalyvavo svetimame konflikte dėl jos draugės santykių su kitais asmenimis, siekė šią užstoti. Kartu teismas įvertina žalą padariusio A. B. turtinę padėtį, atsiprašymą, pripažįstamą žalos dydį, turtinės žalos nebuvimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas priverstas konstatuoti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai per didelis, dėl ko neturtinę žalą mažina ją įvertindamas 700 eurų suma.

Proceso metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesus atstovavo advokatas, pateikęs kaip atstovavimo įrodymą advokato orderį byloje (b. l. 29). Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsniu atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą advokatas baudžiamajame procese pateikia advokato orderį arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta advokato atliktą proceso dalyvių atstovavimas kaip tinkamą. Dėl advokato kaip atstovo darbo apmokėjimo buvo patirtos išlaidos. Šias išlaidas buvo prašoma priteisti iš kaltininko. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 800 eurų (b. l. 33 - 34) sumokėjimą advokatui, kaip mokėtojas nurodyta E. S.. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje įrodytas 800 eurų atitinkančias išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo procese kaip atstovas, paslaugų apmokėjimas. Įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – nukentėjusysis turi teisę gauti įrodyto dydžio procesų išlaidų atlyginimą, kurias teismas ir priteisia iš kaltu pripažinto A. B..

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2016 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme A. B. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti A. B. sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. liepos 17 d. (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. B. per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Priteisti iš A. B. (A. B.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai 125,50 EUR (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir penkiasdešimt eurocentų) už gydymo išlaidas.

Iš A. B. D. M. naudai, atstovaujamai E. S., priteisti 700 (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Iš A. B. E. S. priteisti 800 (aštuonis šimtus) eurų proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas