Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-316-324/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
2S-316-324/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13020-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
D. Ž.
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei „Lytagra“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-316-324/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13020-2011-0;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė;
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15781-894/2011 pagal K. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei „Lytagra“ dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo priėmimo įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatė šalių nepilnamečio sūnaus D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Konstatavo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalių naudojimasis tomis pačiomis gyvenamosiomis patalpomis sąlygotų naujus konfliktus. Sprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų nesaugi, nesaugus būtų ir šalių sūnus D., kuriam yra nustatyti elgesio sutrikimai, vaikui teikiama psichologo ir psichiatro pagalba, ieškovei – psichologo. Pažymėjo, kad atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, siekdamas apsaugoti ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesus, sveikatą, užtikrinti vaiko interesus gyventi ramioje aplinkoje, nematant ir nedalyvaujant tėvų konfliktuose. Padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė neužtikrintų vaiko priežiūros ar veiktų priešingai vaiko interesams. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad vaikui ramesnę aplinką gali sukurti jo motina. Sprendė, kad uždraudimas atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje nepažeistų atsakovo interesų, nes jis šiuo metu negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali padėti sumažinti emocinę įtampą tarp šeimos narių.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Pažeisti CPK 12, 144, 178 straipsniai, nes prašymas dėl draudimo ieškovui lankytis iki santuokos sudarymo su ieškove bendraturčių teise įsigytame bute (duomenys neskelbtini) ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove nėra pagristas faktine ar/ir teisine argumentacija.

Nėra faktinio pagrindo taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalis 1 punkto nuostatas, nes nėra objektyvių įrodymų, sudarančių pagrįstas prielaidas teismo išvadai įpareigoti sutuoktinius gyventi skyrium.

Nebuvo juridinio pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti draudimą lankytis bute (duomenys neskelbtini), nes ieškovė nereiškė materialinio teisinio reikalavimo dėl atsakovo dalinės nuosavybės suvaržymo šiam butui.

Nepagrįstai šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nes ji nereiškė reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo, neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su nederamu atsakovo elgesiu sūnaus D. Ž. atžvilgiu.

Nepagrįsta išvada dėl ieškovės įvardintų grėsmių realaus egzistavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvardintas aplinkybės, jog atsakovas „žemina“ ir „terorizuoja“ ieškovę, „grasina jai ir šalių mažamečiam sūnui“, atsakovo elgesys pasireiškia „isterijos ir pykčio priepuoliais“, dėl to ieškovė „jaučiasi nesaugi“, atsakovas prieš ją ir mažametį sūnų naudoja „psichologinį smurtą“, savo elgesiu ar veiksmais daro žalą „ieškovės psichinei sveikatai“, atsakovas savo veiksmais „traumuoja šalių mažametį sūnų“, atsakovo iniciatyva vaikas naudojamas kaip „manipuliacijų objektas ieškovės atžvilgiu“. Ieškovė posėdžio metu pripažino, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas išimtinai tik jos pačios „subjektyviu vertinimu“.

Nepagrįstai išvada dėl įpareigojimo sutuoktinius gyventi skyriumi ir draudimo atsakovui lankytis šalių bute grįsta aplinkybe, kad gyvenimas skyriumi padėtų sumažinti emocinę įtampą tarp šalių. Sprendimas inicijuoti santuokos nutraukimą visuomet lydimas psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų, todėl bet koks sutuoktinio elgesys ar konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip pagrindas santuokai nutraukti, tačiau, neįvertinus bylos aplinkybių iš esmės, nesant konkrečių netinkamą atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų, negali nulemti teismo išvados įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi ir konstitucinės sutuoktinio teisės į būstą suvaržymo.

Nesant realaus pagrindo dėl ieškovės teisių suvaržymo ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo principus ir prieštarauja šio instituto esmei.

Teismo išvada uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepagrįstai riboja atsakovo, kaip bendraturčio, teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors tokio reikalavimo ieškovė santuokos nutraukimo byloje nėra pareiškusi. Ieškovė pareiškė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokio intereso apsaugai, kuris nenagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje (CK 3.59 straipsnis). Šis butas yra bendra dalinė sutuoktinių nuosavybė, ne ieškovės gyvenamoji vieta, kaip nepagrįstai konstatavo teismas, todėl nėra faktinio pagrindo išvadai, kad būsimas teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje šio turto atžvilgiu pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Nenurodyti motyvai, kokiu pagrindu santuokos nutraukimo byloje atsakovui yra suvaržoma teisė naudotis jam dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas)).

Nenurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais remiantis spręsta, kad mažamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos su jo motina nustatymas (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas)). Įrodymais nepagrįsta išvada, kad ieškovė vaikui sukurtų ramesnę aplinką, be to, bylos medžiaga nepatvirtinta, jog tėvo elgesys yra neadekvatus ar priešingas teisei. Nepagrįstai nuspręsta, kad yra pagrindas eliminuoti atsakovui galimybę kasdien matytis su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, rūpintis juo, lankytis jo gyvenamojoje vietoje, sudarytos prielaidos ieškovei piktnaudžiauti esama padėtimi. Mažametis šalių vaikas nuo gimimo iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuolat gyveno su abiem tėvais ir nėra pagrindo griauti susiformavusį vaiko ryšį su tėvu.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, nepasisakyta dėl skyrium gyvensiančio tėvo teisės bendrauti su savo sūnumi, nenustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka.

Ieškovės elgesys kelia pagrįstas prielaidas išvadai, kad ji nesugeba užtikrinti deramos sūnaus priežiūros ir jo saugumo, negarantuoja ramios ir stabilios aplinkos. Teigdama, kad atsakovas nederamai elgiasi su sūnumi, ieškovė nesibaimindama savaitgaliais jį palieka su jo tėvu, neprašo nustatyti specialios bendravimo su vaiku tvarkos, kategoriškai atsisako su atsakovu lankytis bendrose psichologo konsultacijose dėl disfunkcinių tarpusavio santykių su šeimos nariais. Toks ieškovės elgesys neatitinka geros moralės principų, yra nenuoseklus ir prieštarauja teisinės logikos principams. 2011 m. lapkričio 5 d. ieškovė, deramai neįspėjusi atsakovo ir sūnaus darželio personalo, daugiau kaip savaitei išskrido į Londoną svečiuotis pas savo seserį, vaiką palikusi savo mamos priežiūrai.

Nevertinta, kad nustatyti draudimai ir įpareigojimai atsakovui pažeidžia jo interesus ir pagrįstus lūkesčius, gali neigiamai paveikti jo ir sūnaus tarpusavio ryšius, susiformavusį sūnaus ir tėvo prieraišumą, emocinį ryšį, nepagrįstai įneš sumaištį šalių vaiko saugumo jausmui, darys neigiamą įtaką emociniam jo stabilumui.

Ieškovė aplinkybėmis dėl atsakovo menamos grėsmės sūnaus saugumui grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, todėl prielaidomis grįstos aplinkybės, kurių pagrindu priimtas procesinis sprendimas, vėliau gali lemti išvadą ir dėl ieškinio pagrįstumo.

Prašo panaikinti nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad teismo posėdyje nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas pripažino šalių santykius esant konfliktiškus. Ši aplinkybė sudaro pagrindą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Šalių konfliktiški santykiai neigiamai veikią šalių mažametį sūnų – jam atsirado nervinis tikas, dažnai ėmė reikštis isterijos priepuoliai, vaikas pradėjo nevaldyti emocijų, agresyviai reikšti negatyvias emocijas, pabuvęs darželyje, ėmė nenorėti eiti namo, motyvuodamas nenoru bendrauti su tėvu, namuose ėmė jaustis nesaugus, pabuvęs su tėvu, ėmė jausti nerimą. Šiuo metu vaikas su tėvu susitikinėja atskirai nuo ieškovės, todėl nesant šalių tarpusavio kontaktų, nėra jų neigiamos įtakos vaiko interesams. Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl atsakovo elgesio ne kartą kreipėsi pagalbos į Moterų krizių centrą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus siuntimu kreipėsi į psichologus. Ieškovei įsikėlus gyventi į butą, atsakovo žinioje liko 259,14 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame šalys anksčiau gyveno, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teisė į būstą nebuvo pažeista. Minimalus atsakovo nuosavybės teisės suvaržymas yra pateisinamas siekiu apsaugoti ieškovės ir šalių mažamečio sūnaus interesus. Ieškovė ieškiniu prašė teismo butą priteisti jai natūra, t. y. siekė, kad, nutraukus šalių santuoką, šalims nebūtų sudarytos galimybės toliau konfliktuoti bendrai naudojantis šiuo butu. Atsakovas nesutinka su nutarties dalimi, kuria šalių mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau neprašo nustatyti sūnaus gyvenamosios vietos kartu su juo, neginčija aplinkybės, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka sūnaus interesus. Šiuo metu šalių santuoka yra iširusi, šalys gyvena atskirai, todėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo išsprendimas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba yra būtinas ir sąlygotas įstatymo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

CK 3.65 straipsnis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Pirmosios instancijos teismas, apeliacine tvarka peržiūrima nutartimi įpareigodamas atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, uždrausdamas atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, savo procesinį sprendimą motyvavo būtinybe apsaugoti nepilnamečio šalių vaiko D. Ž. ir ieškovės interesus. Apylinkės teismo procesinio sprendimo motyvai yra glausti, tačiau byloje esantys duomenys ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja vaiko ir šalių interesams.

2011 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas patvirtino ieškovės teiginius apie konfliktiškus šalių santykius, vaiko galimai girdėtus ir matytus šalių nesutarimus, atsakovo įsilaužimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalies daiktų iš jo išnešimą (civilinės bylos Nr. 2-1735-192/2012 t. 2 b. l. 112). Šalių santykius esant konfliktiškus taip pat patvirtina paties atsakovo pateikta VšĮ Šeimos santykių instituto 2011 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. 11-293 (civilinės bylos Nr. 2-1735-192/2012 t. 2 b. l. 178). Tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis. Dėl šalių nesutarimų jų vaikas patiria psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, galinčius turėti neigiamos įtakos jo psichologinei būsenai ir raidai. Šalių sūnui diagnozuotus emocijų ir elgesio sutrikimus, tikus įrodo įrašai iš medicininių dokumentų (civilinės bylos Nr. 2-1735-192/2012 t. 1 b. l. 16, t. 2 b. l. 173, 174). Šie sutrikimai gali būti įtakoti ir tarp šalių vykstančio skyrybų proceso, tačiau vaiko gyvenimas su abiem tėvais ir dalyvavimas pastarųjų konfliktuose jo psichologinės būklės nepagerintų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011 m. spalio 24 d. išvadoje Nr. 19-6-385 taip pat konstatavo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko ir šalių interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas,prioritetiniais pripažįstant nepilnamečio vaiko interesus ir užkertant kelią tolimesniam galimam jo teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaiko interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Aplinkybę, jog ieškovė tinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigas patvirtina paties atsakovo liudijimas 2011 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje (civilinės bylos Nr. 2-1735-192/2012 t. 2 b. l. 111), priešingas aplinkybes įrodančių duomenų atsakovas nepateikė.

Atsakovo argumentas, kad pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis suvaržoma jo teisė naudotis dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nėra teisiškai reikšmingas, nes šis apribojimas yra laikinas ir pritaikytas siekiant užtikrinti visapusišką vaiko interesų apsaugą bei jo saugumą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, tad jis turi gyvenamąją vietą. Atsakovo teisės, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra mažiau pažeistos, nei priešingu atveju nepilnamečio šalių sūnaus, kadangi vaiko teises geriau užtikrina konfliktų namuose nebuvimas.

Neturi pagrindo atsakovo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali lemti teismo išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Aplinkybė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies susijusios su ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimas, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, eliminuojama galimybė jam kasdien matytis su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, rūpintis juo, lankytis jo gyvenamojoje vietoje, sudarytos prielaidos ieškovei piktnaudžiauti esama padėtimi. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką, todėl atsakovo teisė bendrauti su vaiku yra užtikrinta.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Atsakovas atskirojo skundo neapmokėjo 139 Lt žyminiu mokesčiu, todėl valstybei jis iš atsakovo priteistinas (CPK 80 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 139 Lt (šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio valstybei, sumokant pastarąją sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėja Virginija Gudynienė