Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. A. ir G. A. ieškinį atsakovui E. T. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys teismui pateikė Taikos sutartį, prašė nustatyti, jog E. T. yra G. A. tėvas, o likusioje dalyje patvirtinti pateiktą Taikos sutartį ir bylą toje dalyje nutraukti.

Ieškovės atstovė advokatė Eglė Grucytė palaikė atstovaujamosios poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė dalyje dėl tėvystės nustatymo ieškinį tenkinti, likusioje dalyje patvirtinti Taikos sutartį ir bylą nutraukti, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios partirtos rengiant ieškinį, dalyvaujant posėdžiuose.

Atsakovas sutiko su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, prašė jį tenkinti, likusioje dalyje patvirtinti Taikos sutartį ir bylą nutraukti. Patvirtino, jog nėra abejonių, kad jis yra G. tėvas, nurodė, kad ieškovė teisingai paaiškino aplinkybes. Dokumentų nesitvarkė, nes jie nereikalingi, mergaitė nori turėti mamos pavardę, todėl dokumentai reikšmės neturi. Su dukra bendraudavo.

Atsakovo atstovė advokatė Diana Višinskienė palaikė atstovaujamojo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė dalyje dėl tėvystės nustatymo ieškinį tenkinti, likusioje dalyje patvirtinti Taikos sutartį ir bylą nutraukti, iš atsakovo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes jo procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškovė nesikreipė dėl privalomosios mediacijos iki inicijuojant ginčą teisme, kas sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas. Dėl reikalavimų priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, tvirtinama taikos sutartis ir ši bylos dalis nutrauktina.

Dėl tėvystės nustatymo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. A. gimė (duomenys neskelbtini). Jos motina – A. A., tėvas nenurodytas. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad šiuo metu jau pilnametė Greta yra jo dukra.

Bylose dėl tėvystės nustatymo, teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (LR CK 3.148 str. 1 d.).

Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad E. T. yra biologinis G. A. tėvas. Atsakovas paaiškino, kad jam nekilo abejonių dėl to, kad jis yra G. biologinis tėvas, tik dokumentų nesitvarkė, nes jie neturi reikšmės. Ieškovė G. A. paaiškino, kad atsakovą laiko savo tėčiu, su juo bendravo, atostogaudavo. Ieškovė A. A. paaiškino, kad pastojimo laikotarpiu gyveno kartu su atsakovu, su kitais vyrais santykių nepalaikė, nors nėštumo metu buvo susipykusi su atsakovu, prieš dukters gimimą pranešė atsakovui, kad laukiasi, jie susitaikė, dukters gimimo metu vėl kartu gyveno, atsakovas rūpinosi G., ją laikė savo dukra, abejonių dėl tėvystės niekam nekilo. Tai, jog atsakovas pripažįsta savo tėvystę dukrai G., patvirtino ir pasirašydamas teismui pateiktą tvirtinti 2020-10-20 Taikos sutartį.

Teismas vertina, kad šalių paaiškinimai neprieštaringi, kitokių duomenų teismui nėra pateikta. Teismas daro išvadą, kad byloje pateikta pakankami įrodymų nustatyti, kad atsakovas E. T. yra G. A. biologinis tėvas, todėl tėvystė nustatytina.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Remiantis LR CK 6.983 str. 1 d., taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl G. A. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki dukters pilnametystės. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (LR CPK 140 str. 3 d.). Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutartis tvirtintina (LR CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 3 d.).

Patvirtinus taikos sutartį civilinės bylos dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nutrauktina (LR CPK 293 str. 5 p.). Šalims išaiškintinos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-255-1110 pagrindu. Šalys Taikos sutartimi susitarė, jog lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovei teikiant valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys patyrė išlaidas.

Įstatymas nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Šeimos bylose tenkintų ir atmestų reikalavimų dalių nustatymas yra ypatingai sudėtingas ir neapibrėžtas, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgia į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat į tai, kad šalių procesinis elgesys šiuo atveju laikomas tinkamu, šalys sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, gera valia išsprendė kilusį ginčą ir sudarė Taikos sutartį, kuria iš esmės išsprendė kilusį ginčą. Ieškovė ieškinį teisme iniciavo nepasinaudojusi mediacijos institutu. Atsakovas tėvystės neginčijo, bylą paskyrus mediacijai, šalys sudarė taikos sutartį. Bylos duomenys patvirtina, jog didžiąją dalį valstybės patirtų išlaidų sudaro ieškinio bei patikslinto ieškinio (dukrai sulaukus pilnametystės) parengimas, byloje vyko tik du posėdžiai – 2020-08-24 14:00 val. 20 minučių trukmės parengiamasis posėdis bei 2020-11-16 15:00 val. 25 minučių trukmės posėdis, kurio metu byla išnagrinėta iš esmės. Teismas sprendžia, jog ieškovė ieškinį atsakovui parengė bei į teismą kreipėsi neišnaudojusi galimybių ginčą išspręsti taikiai, kas ir sąlygojo didžiosios bylinėjimosi išlaidų dalies susidarymą. Atsižvelgiant į nurodytą šalių elgesį, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, šalių turtinę padėtį, ginčo pobūdį ir mąstą (teisminė praktika nagrinėjamu klausimu yra aiški ir išplėtota), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog valstybės patirtos (ieškovei suteiktos) teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96, 99 straipsnis). Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Patvirtinti ieškovės G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties dėl reikalavimų priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą vaikui iki pilnametystės, sąlygas:

„1. E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad yra G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

2. Šalys susitaria, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja dukros G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2020 m. vasario 27 d. sumokėti 2 400 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

3. Šalys susitaria, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja dukros G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. sumokėti 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

4. Šalys susitaria, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 punkte nurodytas sumas, viso 2 950 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt eurų), sumoka per 3 metus nuo Taikos sutarties patvirtinimo ir įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 80 Eur įmoką, o paskutinį mėnesį – 150 Eur įmoką. Piniginės lėšos mokamos į G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank.

5. Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų šioje civilinėje byloje siuntimu bei įteikimu, įsipareigoja apmokėti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

6. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų padengimo viena iš kitos nereikalauja.

7. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir galiojimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 6.985 straipsnyje, t. y. šalims yra žinoma, kad Teismui patvirtinus Taikos sutartį nė viena iš šalių negalės kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, Teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams.

8. Šalys prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2- 7820-962/2020 nutraukti.

9. Taikos sutartis šalių perskaityta, suprasta ir pasirašyta, sudaryta trimis egzemplioriais,

kurių vienas prijungiamas prie civilinės bylos, o kiti – įteikiami šalims.“

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nustatymui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.