Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1721-258/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-08
Bylos Nr.: 2A-1721-258/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-08347-2009-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Petras Jaržemskis, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas: UAB „Mažeikių technonafta“
Atsakovas: AB SEB bankas
Advokatai: Arūnas Juodis, Marijus Sakalauskas

Kategorijos

43.2pavadinimo nepavyko patikrinti

NUORAŠAS Civilinė byla Nr. 2A-1721-258/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08347-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 43.2.; 121.15; 121.18 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

Sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,

Dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, atsakovo atstovui advokatui Marijui Sakalauskui,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Mažeikių technonafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mažeikių technonafta“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Mažeikių technonafta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovo UAB „Mažeikių technonafta“ naudai iš atsakovo AB „SEB bankas“ 22 283,35 Lt kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Mažeikių technonafta“ atsakovo AB SEB bankas naudai 4 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 15,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Pirmosios instancijos Teismo sprendimu nustatyta, kad 2009-07-31 ieškovas UAB „Mažeikių technonafta“ (pardavėjas) sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su AB „Mažeikių nafta“ (dabartinis pavadinimas – AB „Orlen Lietuva“ - pirkėjas) dėl atsarginės dalies kompresoriui pristatymo (b.l. 9, 62). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo pristatyti minėtą detalę pirkėjui. Ieškovo prievolės grąžinti pirkėjui 1 500 000 Lt avansą tuo atveju, jei ieškovas sutartyje nurodytomis sąlygomis nepristatys atsarginės detalės, įvykdymą atsakovas AB SEB bankas ieškovo prašymu užtikrino garantija. Pagal šią garantiją atsakovas AB SEB bankas neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantiniame rašte nurodytomis sąlygomis pirkėjui ne daugiau kaip 1 500 000 Lt per 10 dienų, gavęs pirmą raštišką pirkėjo nurodyto turinio reikalavimą mokėti. Garantiniame rašte nurodyta, kad reikalavimas mokėti negali būti pateiktas ankščiau nei visa avansinio mokėjimo suma bus pervesta ir įskaityta į nurodytą sąskaitą. Garantija atsakovui buvo suteikta kredito pagrindu: 2009-08-03 šalys pasirašė trumpalaikio kredito sutarties pakeitimą (b.l. 16, 44-51); šio kredito paskirtis - avanso grąžinimo užtikrinimo garantijos suteikimas. Už suteiktą garantiją ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui palūkanas (b.l. 16). Tarp šalių nėra ginčo dėl 22 283,35Lt sumos, ginčas kilęs dėl šios sumos kaip palūkanų nurašymo neteisėtumo. Teismas nustatė, kad ieškovas 2009-07-23 pateikė atsakovui prašymą suteikti garantiją pagal Garantijos suteikimo sutarties Bendrąsias sąlygas ir limito sutartį Nr. 1160807120084-45 (b.l. 59). Garantija ieškovui išduota 2009 08 06 (b.l.56) ir ieškovo gauta 2009-08-06. Pagal LR CK 6.93 str. 3 d. banko garantija įsigalioja nuo jos suteikimo, garantijoje kitoks terminas numatytas nebuvo. Atsakovo paaiškinimai patvirtina kad, suteikus garantiją, atsakovas, siekiant užtikrinti garantinių įsipareigojimų įvykdymą, garantijos sumą (1 500 000 Lt) 2009-08-05 rezervavo savo turte, įrašant ją į debeto sąskaitą. Garantijos rašte atsakovas nurodė, kad įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus neatšaukiamai. Šie atsakovo veiksmai rodo, kad jis laikė suteiktą garantiją galiojančia. Memorialiniai orderiai (b.l. 57) patvirtina, kad ieškovas sumokėjo atsakovui komisinius mokesčius už suteiktą garantiją. Nuo ieškovo sąskaitos kiekvieną mėnesį pradedant nuo 2009 08 31 iki 2010 02 26 buvo nuskaitomos palūkanos. Atsakovas šiuo laikotarpiu jokių prieštaravimų atsakovui nereiškė. Ieškovas neginčijo, kad 2010-02-12, iki garantijos galiojimo pabaigos, jis pateikė atsakovui pranešimą, kad ieškovas įvykdė įsipareigojimus ir grąžino atsakovui du garantijos raštų egzempliorius, siekdamas sutrumpinti garantijos galiojimo terminą. 2009-08-10 ieškovas kreipėsi dėl garantijos sąlygų pakeitimo. Prašyme (b.l. 62) nurodyta, kad pakeitimas tampa Garantijos suteikimo sutarties pakeitimu ir įsigalioja po to, kai jį pasirašo klientas ir SEB bankas. Garantijos sąlygos buvo pakeistos 2009-08-10 (b.l.8). Minėta sąlyga bei ieškovo kreipimosi dėl garantijos pakeitimo sąlygų faktas įrodo, kad ieškovas pripažino, jog suteikta garantija yra galiojanti. Bankas užtikrino ieškovo įsipareigojimų įvykdymą nuo 2009-08-05, todėl įgijo teisę gauti palūkanas. Ieškovas reikalauja grąžinti sumokėtas palūkanas, kaip atsakovo įgytas be teisinio pagrindo. Teismas nustatė, kad suteikta garantija galiojo, palūkanų mokėjimas buvo numatytas kredito sutartyje už suteiktą garantiją, nepriklausomai nuo to išmokama garantijos suma ar ne (kredito sutarties 3.1.1. p., CK 6.93 str. 2 d.), palūkanos buvo mokamos esant pagrindui, todėl ieškovo reikalavimas atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Mažeikių technonafta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti ieškovo UAB „Mažeikių technonafta“ naudai iš atsakovo AB „SEB bankas“ 22 283,35 Lt kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad Ieškovas ir kreditorius AB „Mažeikių nafta“ (šiuo metu - AB „Orlen Lietuva“) 2009-07-31 pasirašytą pirkimo sutartį (pirkimo užsakymą su standartinėmis pirkimo sąlygomis ir nuostatais) dėl atsarginės dalies kompresoriui 5CD-2008/30-45 vidinio korpuso (be rotoriaus) pristatymo, pirkimo užsakymo „Mokėjimo sąlygose“ šalys susitarė, kad kreditorius AB „Mažeikių nafta“ sumokės ieškovui 70 proc. avanso, kas sudaro 1 500 000 Lt, per 5 darbo dienas po avansinio mokėjimo garantinio rašto pateikimo. Atsakovas pasirašė Garantiją, kurioje yra nurodytos dvi esminės sąlygos: 1) atsakovas „neatšaukiamai įsipareigoja sumokėti pirkėjui (t.y. AB „Mažeikių nafta“) ne daugiau kaip 1 500 000 Lt per 10 darbo dienų, gavęs pirmą raštišką pirkėjo reikalavimą mokėti (originalą), kuriame nurodytas garantinio rašto Nr. 56780A002209, patvirtinantį, kad pardavėjas (t.y. ieškovas UAB „Mažeikių technonafta“) nepristatė atsarginės dalies kompresoriui 5CD-2008/30-45 vidinio korpuso (be rotoriaus) ir negrąžino iš pirkėjo gauto avanso pagal rangos sutartį“; 2) „pagal šį garantinį raštą reikalavimas mokėti negali būti pateiktas anksčiau nei visa avansinio mokėjimo suma su nuoroda į šį garantinį raštą Nr. 56780A002209 bus pervesta ir įskaityta į pardavėjo (t.y. ieškovo UAB „Mažeikių technonafta“) sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0708 8710, esančią AB „SEB banke“. Mano, kad aiškinant šias dvi Garantijos sąlygas sistemiškai, matyti, kad atsakovas pagal Garantiją, buvo įsipareigojęs užtikrinti kreditoriaus AB „Mažeikių nafta“ interesus - išmokėti kreditoriui 1 500 000 Lt garantijos sumą tuo atveju, jeigu ieškovas neįvykdys pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, tačiau tik tada, kai pats kreditorius AB „Mažeikių nafta“, iki pateikdamas reikalavimą atsakovui išmokėti 1 500 000 Lt pagal Garantiją, pats įmokės 1 500 000 Lt į Garantijoje nurodytą banko sąskaitą. Iš to seka, kad kreditorius AB „Mažeikių nafta“, nesumokėjęs 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą, neturi teisės pateikti atsakovui raštiško reikalavimo išmokėti 1 500 000 Lt garantijos sumos, t.y. kreditorius neturi teisės pasinaudoti Garantija, kol pats neįmokėjo 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą. Vadinasi, nuo Garantijos pasirašymo dienos , kreditorius, nebūdamas įmokėjęs 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą, neturi teisės pasinaudoti Garantija, nors Garantija yra išduota būtent kreditoriaus AB „Mažeikių nafta“ naudai. Byloje yra nustatyta, kad kreditorius AB „Mažeikių nafta“ nuo Garantijos pasirašymo momento niekada nesumokėjo 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą. Garantija nuo jos pasirašymo dienos neužtikrino kreditoriaus „Mažeikių nafta“ interesų. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad šioje byloje aplinkybė, ar suteiktos garantijos sąlygos atitiko pirkėjo AB „Mažeikių nafta“ interesus, išeina už ieškinio ribų, todėl nevertintinos. Aplinkybė, ar Garantija užtikrino kreditoriaus AB „Mažeikių nafta“ interesus nuo Garantijos pasirašymo dienos yra tiesiogiai susijusi su Garantijos tikslu ir ieškovo pareiga mokėti palūkanas nuo Garantijos pasirašymo dienos. Mano, kad teismas privalėjo tinkamai įvertinti Garantiją per kreditoriaus AB „Mažeikių nafta“ interesų užtikrinimo prizmę. Banko garantijos esmė bei pagrindinė funkcija - užtikrinti apsaugą kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdė, įvykdė ne laiku, nevisiškai ar netinkamai iš sutarties kylančias pareigas. Mano, kad Teismas netinkamai atskleidė kreditoriaus interesų užtikrinimo turinį esant banko garantijai. Kreditoriaus interesų užtikrinimas pagal banko garantiją pasireiškia tuo, kad kreditorius, turėdamas pasirašytą garantiją, esant sutarties pažeidimui iš skolininko pusės, turi teisę nedelsiant kreiptis į banką dėl garantijos sumos išmokėjimo, tam neatlikdamas jokių papildomų veiksmų, išskyrus pateikdamas skolininko prievolės pažeidimo įrodymus (CK 6.93 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2010 m. balandžio 16 d. nutarime c.b. UAB „Žaliasis tiltas“ v. „Danske bank A/S“ (c.b. Nr. 3K-7-168/2010 (S)), aiškindama CK 6.93 str. nustatytus banko garantijos ypatumus, pažymėjo, kad šiai garantijos rūšiai taikomas paprastos garantijos taisyklės, nustatytos CK 6.90, 6.92 str. Išskirtinis bankinės garantijos požymis yra besąlyginis garanto įsipareigojimas atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus. Šios bylos nagrinėjimo kontekste, kreditorius AB „Mažeikių nafta“ nors ir turėjo Garantiją, tačiau faktiškai Garantijos suteikiamomis teisėmis nebūtų galėjęs pasinaudoti, kreipdamasis į atsakovą, jeigu ieškovas būtų pažeidęs pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, nes kreditorius nebuvo įmokėjęs 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą. Atsakovas 2010-01-15 raštu Nr. 07.04.02.03-700 patvirtino, kad tokiu atveju, kai visa avansinio mokėjimo suma su nuoroda į Garantiją Nr. 56780A002209 yra pervedama į kitą nei Garantijoje nurodytą banko sąskaitą, kreditoriaus AB „Mažeikių nafta“ reikalavimas mokėti pagal minėtą Garantiją negali būti pateikiamas. Taigi, Garantija nuo jos pasirašymo dienos niekaip neužtikrino kreditoriaus AB „Mažeikių nafta“ interesų gauti garantijos sumą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad „garantijos tikslas buvo užtikrinti pirkėjo (t.y. AB „Mažeikių nafta“) interesus iki jam pradėjus vykdyti sutartinius įsipareigojimus“. Šis teismo sprendimo motyvas apskritai prieštarauja Garantijos sąlygoms, nes juo teismas laiko, kad kreditorius AB „Mažeikių nafta“ dar iki sumokėdamas 1 500 000 Lt avansą į Garantijoje nurodytą sąskaitą, kas būtų laikoma pirkimo sutarties vykdymu, buvo saugomas Garantijos, t.y. bet kurią dieną nuo Garantijos pasirašymo dienos turėjo teisę pateikti reikalavimą atsakovui išmokėti Garantijos sumą. Tačiau tai prieštarauja Garantijos sąlygai, kad reikalavimas mokėti pagal Garantiją negali būti pateiktas anksčiau nei visa avansinio mokėjimo suma su nuoroda į šį garantinį raštą Nr. 56780A002209 bus pervesta ir įskaityta į pardavėjo konkrečią sąskaitą. Pats atsakovas 2010-01-15 pripažino, kad kreditorius AB „Mažeikių nafta“ iki tol, kol nesumokės 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą konkrečią sąskaitą, neturi teisės pateikti reikalavimo gauti Garantijos sumą, o tai reiškia, jog tokiu atveju Garantija negina ir neužtikrina kreditoriaus teisių nuo Garantijos pasirašymo dienos iki tos dienos, kai kreditorius sumokės avansą į Garantijoje nurodytą sąskaitą. Teismas sprendime netinkamai atskleidė banko garantijos tikslą, o tai tiesiogiai įtakojo neteisėtą teismo sprendimą ir nulėmė, kad teismas klaidingai laikė, jog Garantija faktiškai pradėjo veikti, užtikrindama kreditoriaus AB „Mažeikių nafta“ interesus nuo pat jos pasirašymo dienos , nors būtent nuo Garantijos pasirašymo dienos kreditorius neturėjo jokių galimybių pasinaudoti Garantija, pareiškiant reikalavimą išmokėti Garantijos sumą, nes niekada nesumokėjo 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą.

Teismas klaidingai aiškino Garantijos įsigaliojimo momentą. CK 6.93 str. 3 d. numato, kad banko garantija įsigalioja nuo jos suteikimo - , jeigu garantijoje nenumatyta ko kita. Ši teisės norma leidžia garantijoje numatyti jos įsigaliojimo terminą, jo nesiejant su garantijos pasirašymo momentu. Pagal CK 1.117 str. 1 ir 2 d., terminas gali būti apibrėžiamas kalendorine data arba nurodant įvykį. Šio ginčo atveju, Garantijos sąlyga, numatanti, kad „pagal šį garantinį raštą reikalavimas mokėti negali būti pateiktas anksčiau nei visa avansinio mokėjimo suma su nuoroda į šį garantini raštą Nr. 56780A002209 bus pervesta ir įskaityta į pardavėjo (t.y. ieškovo UAB „Mažeikių technonafta“) sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0708 8710, esančią AB „SEB banke“, yra tas įvykis, kuriuo apibrėžiamas Garantijos įsigaliojimo terminas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į garantijos kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės tikslą ir paskirtį. Esminė ir vienintelė garantijos suteikiama nauda kreditoriui yra žinojimas, kad bankas nuo garantijos išdavimo momento kreditoriui besąlygiškai užtikrina skolininko prievolės įvykdymą tuo atveju, jeigu skolininkas pažeistų prievolę. Garantijoje įtvirtinus minėtą sąlygą bei atsakovui raštu išreiškus poziciją, kad reikalavimas išmokėti 1 500 000 Lt atsakovui negali būti pateiktas iki tol, kol kreditorius pats nesumokės 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą, reiškia, jog Garantija nuo jos pasirašymo momento nevykdo savo pagrindinės funkcijos - užtikrinti kreditoriaus interesus pateikiant reikalavimą mokėti, kas reiškia, jog Garantija, negalinti tokių interesų užtikrinti nuo jos pasirašymo momento, neįsigalioja jos pasirašymo metu. Galėjo susiklostyti tokia situacija: atsakovas pasirašo Garantiją; kreditorius AB „Mažeikių nafta“ po Garantijos pasirašymo visiškai ar iš dalies nesumoka 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą arba sumoka 1 500 000 Lt avanso į kitą negu Garantijoje nurodytą sąskaitą; ieškovas pažeidžia pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nepristatydamas prekės; kreditorius AB „Mažeikių nafta“ kreipiasi į atsakovą su reikalavimu išmokėti 1 500 000 Lt Garantijos sumą, pateikdamas ieškovo (skolininko) prievolės pažeidimą patvirtinančius įrodymus. Susiklosčius tokiai situacijai, atsakovas nebūtų išmokėjęs kreditoriui AB „Mažeikių nafta“ Garantijos sumos, motyvuodamas tuo, kad kreditorius nesumokėjo 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą. Vadinasi, per visą pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir kreditoriaus, vykdymo laikotarpį bei laikotarpį nuo Garantijos pasirašymo momento , atsakovas, žinodamas, kad kreditorius nesumokėjo 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą, būtų laikęs, kad tuo laikotarpiu nėra įsipareigojęs kreditoriui užtikrinti avanso grąžinimo sumos pagal Garantiją. Tai reiškia, kad pats atsakovas laikė, jog Garantija nuo jos pasirašymo dienos neįsigaliojo ir nepradėjo realiai veikti taip, kad įgyvendintų pagrindinę savo funkciją - užtikrinti kreditoriaus interesus nuo pat Garantijos pasirašymo dienos. Remiantis išdėstyta motyvacija, negalima sutikti su teismo sprendimo motyvu, kad „bankas užtikrino ieškovo įsipareigojimų įvykdymą nuo 2009-08-05 (garantijos pasirašymo dienos), todėl įgijo teisę gauti palūkanas“. Atsakovas niekaip neužtikrino ieškovo įsipareigojimų įvykdymo nuo Garantijos pasirašymo dienos, nes nei Garantijos pasirašymo dieną, nei vėliau kreditorius AB „Mažeikių nafta“ nesumokėjo 1 500 000 Lt avanso į Garantijoje nurodytą sąskaitą kas buvo būtina sąlyga tam, kad Garantija įsigaliotų ir kreditorius, ieškovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, galėtų reikšti reikalavimą išmokėti garantijos sumą. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovo 2009-08-10 prašyme pakeisti Garantijos sąlygas esanti numatyta sąlyga, kad pakeitimas tampa Garantijos suteikimo sutarties pakeitimu ir įsigalioja po to, kai jį pasirašo klientas ir bankas, savaime reiškia, kad ieškovas pripažino, jog suteikta Garantija yra galiojanti. Ieškovas šiuo prašymu pripažino, kad pasikeičia atitinkamos Garantijos sąlygos ir įsigalioja ne pati Garantija, bet Garantijos sąlygos pakeitimas. Minėta, kad garantija įsigalioja CK 6.93 str. 3 d. numatyta tvarka, t.y. įstatyme arba garantijoje numatyta tvarka. Ieškovo 2009-08-10 prašymas jokiu būdų negali būti laikomas šalių susitarimu dėl Garantijos įsigaliojimo momento.

Kadangi teismas netinkamai aiškino garantijos tikslą bei jos įsigaliojimo momentą dėl to klaidingai nustatė, kad palūkanos buvo mokamos esant teisiniam pagrindui. Tačiau CK 6.93 str. 2 d. numato, kad už garantijos suteikimą skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje sutartyje nustatytą atlyginimą. Kreditavimo sutarties Nr. 1160807120084-45 pakeitimo Nr. 002, 3.1.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas moka fiksuotas palūkanas už suteiktas garantijas. Laikant, kad Garantija neįsigaliojo jos pasirašymo dieną Garantija faktiškai nebuvo suteikta, nes nuo jos pasirašymo dienos nesuteikė skolininko kreditoriui garantijų tuo atveju, jeigu ieškovas (skolininkas) neįvykdys prievolės. Atsakovui nesuteikus garantijos, atsakovas neturi teisės į Kreditavimo sutarties Nr. 1160807120084-45 pakeitimo Nr. 002, 3.1.1 punkte numatytas palūkanas, kurios skaičiuojamos už suteiktas garantijas litais. Teismas klaidingai vertino, kad atsakovo atlikta kredito limito rezervacijos operacija, kurią įrodo išlaidavimo/pajamavimo operacijų išrašai, patvirtina, jog Garantija buvo suteikta ir įsigaliojo jos pasirašymo dieną. Tačiau Garantijos įsigaliojimo momentą apsprendžia ne atsakovo veiksmai, atlikti jo buhalterijoje, kurių ieškovas ar kreditorius visiškai neįtakojo, bet pačios Garantijos ir įstatymo numatytos sąlygos. Negalima sutikti su teismo motyvu, kad ieškovas visą Garantijos galiojimo laikotarpį neprieštaravo dėl palūkanų nuskaitymo, todėl dėl to prisiėmė riziką. Visų pirma, atsakovas neturi teisės į palūkanas CK 6.93 str. 2 d. ir Kreditavimo sutarties 3.1.1 punkto pagrindu, nes nesuteikė

Garantijos paslaugų, nes Garantija niekada nebuvo įsigaliojusi, todėl tuo pagrindu laikytina, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo pinigines lėšas, kurios priklauso ieškovui. Antra, ieškovas dar 2010-01-13 raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti, ar Garantija yra galiojanti. Gavęs atsakovo atsakymą, iš kurio suprato, kad Garantija niekada neįsigaliojo, ieškovas pateikė atsakovui dvi raštiškas pretenzijas. Ieškovas, gindamas savo teises, nepraleido jokių terminų, palūkanos nuo ieškovo sąskaitos, atidarytos atsakovo banke ir kontroliuojamos paties atsakovo, buvo nuskaitytos paties atsakovo valia, todėl negalima sutikti su teismo sprendimo motyvu, kad ieškovas pats savo veiksmais neįgyvendino savo teisių taip, kad išvengtų nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti UAB „Mažeikių technonafta“ apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš UAB „Mažeikių technonafta“ atsakovui AB SEB bankas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad Mokėjimo pagal garantiją sąlygų nustatymas neprieštarauja garantijos tikslui Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neva netinkamai atskleidė banko garantijos instituto tikslą. Kitaip tariant, Apelianto nuomone, teismas klaidingai nekonstatavo, jog Garantijos tikslas neva neatitiko garantijos tikslo, t. y. neužtikrino pirkėjo pagal 2009-07-17 sutartį Nr. 05785566/LT/09/06 ir 2009-07-31 pirkimo užsakymą Nr. 182066 interesų. Atsakovas su tokiu Apelianto argumentu nesutinka ir laiko jį visiškai nepagrįstu. Garantijos tikslas atitiko CK 6.90 str. 1 d. bei CK 6.93 str. 1 d. nuostatas. Banko garantijos tikslas yra užtikrinti kreditoriaus, kuriam yra suteikiama garantija, interesus, jeigu skolininkas savo prievolės kreditoriui neįvykdys ar įvykdys ją netinkamai. Iš esmės tokį patį banko garantijos tikslo apibrėžimą Skunde nurodo ir pats Apeliantas. Taigi tarp šalių nėra ginčo nei dėl garantijos tikslo apibrėžimo, nei dėl jo konkrečios išraiškos ginčijamos Garantijos atveju. Vadovaujantis Sutarties ir Garantijos sąlygomis, Garantijos tikslas buvo užtikrinti Kreditoriui, kad Apeliantui nepristačius Kreditoriui prekės pagal Sutartį ir Kreditoriui negrąžinus Apeliantui pagal Sutartį Kreditoriaus jau sumokėto avanso, Atsakovas Garantijoje nustatytomis sąlygomis išmokės Kreditoriui ne didesnę nei 1 500 000 Lt sumą. Taigi Garantijos tikslas visiškai atitiko CK 6.90 str. 1 d. bei CK 6.93 str. 1 d. nuostatas, t. y. užtikrino Kreditoriaus interesus. Avanso sumokėjimas kaip mokėjimo pagal garantiją sąlyga neprieštarauja garantijos tikslui. Tai, kad Garantijoje buvo numatyta mokėjimo pagal Garantiją sąlyga - Kreditorius privalėjo sumokėti avansą į nurodytą sąskaitą, neprieštarauja garantijos tikslui, t. y. nereiškia, kad dėl tokios sąlygos nebuvo užtikrinti Kreditoriaus interesai. Vadovaujantis priešinga logika, reikėtų pripažinti, kad garantijose apskritai negali būti numatyta jokių mokėjimo pagal garantijas įvykdymo sąlygų. Tačiau tai neatitiktų nei CK nuostatų, kurios nedraudžia nustatyti mokėjimo pagal garantiją sąlygas, nei teismų praktikos. Garantijoje buvo numatytą ir kitų mokėjimo sąlygų, kurių Apeliantas nevertina kaip Garantijos įsigaliojimo sąlygų ar sąlygų, paneigiančių garantijos esmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog garantijoje gali būti įvairių jos mokėjimo vykdymo sąlygų. {LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-256/2010). Byloje net nebuvo kvestionuojama, ar garantijoje gali būti numatyta mokėjimo vykdymo sąlyga (taip pat nebuvo svarstoma ir ar minėta nuostata yra garantijos įsigaliojimo sąlyga). Šiuo atveju pažymėjo, kad aiškinant mokėjimo pagal garantiją sąlygas negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartimi c. b. Nr. 3K-7-168/2010. Cituojamoje byloje kasacinis teismas sprendė klausimus dėl reikalavimo teisės perleidimo, kreditoriaus pareigos informuoti skolininką apie teisės perleidimo faktą ir įskaitymo teisėtumo. Garantijos tikslas buvo užtikrinti Kreditoriaus interesus dar iki įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo pradžios. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Garantijos tikslas buvo užtikrinti Kreditoriaus interesus dar iki jam pradėjus vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. iki sumokant Apeliantui Sutartyje numatyta avansą. Atsakovas su tokia Apelianto pozicija nesutinka. Sutartyje šalys susitarė, kad Kreditorius sumokės Apeliantui avansą, tačiau tik tada, kai Kreditorius gaus banko avansinio mokėjimo garantinį raštą. Tai reiškia, kad pagal Sutartį, Kreditoriui pirmiausia turėjo būti pateikta galiojanti banko garantija jo būsimo avanso sumai, ir tik po to Kreditorius privalėjo sumokėti Apeliantui nustatyto dydžio avansą. Šiuo sutarties reikalavimu Kreditorius siekė būti užtikrintas, jog, Apeliantui tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Sutartį, t. y. nepristačius prekės ir negražinus avanso Kreditoriui, Kreditorius savo jau sumokėtą avansą galės nedelsiant susigrąžinti iš garantiją suteikusio banko. Taigi galiojanti ir Kreditoriaus interesus užtikrinanti Garantija buvo Apelianto ir Kreditoriaus pasirašytos Sutarties vykdymo sąlyga, be kurios Kreditorius nebūtų sutikęs mokėti avanso Apeliantui už įsigyjamą prekę. Avanso sumokėjimas buvo mokėjimo vykdymo pagal Garantiją, o ne Garantijos įsigaliojimo sąlyga . Mano, kad Apeliantas, be jokio teisinio pagrindo mokėjimo pagal Garantiją sąlygą aiškina kaip Garantijos įsigaliojimo sąlygą, kuri Atsakovo išduotoje Garantijoje apskritai net nebuvo numatyta. Priešingai nei teigia Apeliantas, Atsakovo Kreditoriui išduotoje Garantijoje nėra numatyta jokių atidedamųjų Garantijos įsigaliojimo sąlygų ar terminų. Garantijoje įtvirtinta sąlyga, kad Kreditoriaus reikalavimas mokėti pagal Garantiją negali būti pateiktas anksčiau nei visa avansinio mokėjimo suma su nuoroda į Garantiją bus pervesta ir įskaityta į nurodytą Apelianto sąskaitą (toliau - Sąlyga), yra ne Garantijos įsigaliojimo sąlyga (terminas), o Garantijos vykdymo, t. y. Garantijos sumos išmokėjimo pagal Kreditoriaus pareikalavimą, sąlyga. 1995 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl nepriklausomų garantijų ir rezervinių akredityvų (toliau - Konvencija) 7 str. 1 d. numato, kad garantija laikoma išduota, kai garantas praranda garantijos kontrolę, t. y. nebegali atsisakyti ją išduoti, derėtis dėl garantijos sąlygų ir pan. Būtent nuo šio momento gali būti pateikiamas reikalavimas išmokėti garantijos sumą. Ginčo objektu esančios Garantijos bet kokią kontrolę Atsakovas prarado 2009-08-05, kai Atsakovo sistemoje buvo fiksuotas Garantijos suteikimas ir garantijos suma buvo rezervuota (užšaldyta) Atsakovo turte siekiant užtikrinti galimo reikalavimo pagal Garantiją tinkamą įvykdymą.Atsakovo pateikiamas Išlaidavimo/ Pajamavimo operacijos išrašas patvirtina, kad 2009-08-05 1 500 000 Lt Garantijos suma buvo įrašyta į debeto sąskaitą, t. y. Atsakovo turtas buvo įšaldytas, ribojant naudojimąsi juo, 2010-03-02 vėl sugrąžintas į kredito sąskaitą, t. y. juo tapo galima vėl naudotis. Taip pat pažymėjo, kad jau kitą dieną po Garantijos išdavimo, t. y. 2009-08-06, Garantija buvo faktiškai įteikta Kreditoriui ir nuo tada jis galėjo pareikšti reikalavimą. Todėl vienareikšmiškai konstatuotina, kad Garantija įsigaliojo nuo jos suteikimo momento, o visos kitos Garantijoje nurodytos sąlygos yra ne Garantijos įsigaliojimo, bet mokėjimo pagal Garantiją sąlygos. Garantijoje nurodomos mokėjimo vykdymo sąlygos, neturi įtakos Garantijos įsigaliojimo momentui. Apeliantas teigia, kad esminė ir vienintelė banko garantijos suteikiama nauda kreditoriui yra žinojimas, kad bankas nuo garantijos išdavimo momento besąlygiškai užtikrina skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui, jei skolininkas jos neįvykdytų ar įvykdytų netinkamai. Dėl šios priežasties Apeliantas daro išvadą, kad banko garantijoje iš esmės negali būti numatyta jokių jos vykdymo sąlygų Kreditoriaus atžvilgiu, o tokių sąlygų įtvirtinimas reiškia, kad garantija įsigalioja ir užtikrina kreditoriaus interesus tik nuo tokios sąlygos atsiradimo, o ne nuo garantijos suteikimo momento. Tokiu būdu Apeliantas visiškai nepagrįstai aiškina besąlyginio ir neatšaukiamo garanto įsipareigojimo esmę. Besąlyginis (angl. unconditional) ir neatšaukiamas (angl. irrevocable) garanto įsipareigojimas suprantamas kaip draudimas garantui, gavusiam reikalavimą pagal garantiją, reikalauti, jog kreditorius pirmiausia išnaudotų visus gynybos būdus prieš skolininką ( kreiptųsi pirmiausia į jį, pareikštų jam ieškinį ir pan.) ir tik tada pareikštų reikalavimą pagal garantiją. Priešingai, garantas, išduodamas garantiją, prisiima besąlyginį/neatšaukiamą įsipareigojimą garantijoje numatytomis nuostatomis (sąlygomis) ir tvarka išmokėti garantijos sumą, iš karto, kai tik gauna pareikalavimą. Išduota ir galiojanti banko garantija nebegali būti atšaukiama, nebent pačioje garantijoje būtų nurodyta kitaip. Garantijos besąlygiškumas ir neatšaukiamumas, kaip pagrindiniai banko garantijos požymiai, nereiškia, kad pačioje Garantijoje negali būti numatyta sąlygų, tik tenkinus kurias, garantas išmoka kreditoriui garantijos sumą. Banko garantijos besąlygiškumo ir neatšaukiamumo negalima tapatinti su mokėjimo pagal garantiją sąlygomis. Priešingai, vadovaujantis tiek Pavyzdinių garantijos taisyklių 3 str. (g) p., 9 str., 16 str., 19 str., tiek ir lyginamuoju aspektu remiantis 1995 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl nepriklausomų garantijų ir rezervinių akredityvų (toliau - Konvencija) 6 str. (e) p., 7 str. 3 p., 13-16 str. nuostatomis, garantas privalo veikti ypač atidžiai ir rūpestingai, o garantijos lėšas garantijos gavėjui išmokėti tik tada, kai yra tenkinamos visos garantijoje numatytos sąlygos, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamos skolininko teisės ir interesai. Tuo tikslu garantijoje gali būti numatyta skirtingų jos vykdymo sąlygų, priklausomai nuo garantijos išdavimo tikslo: vienos padeda identifikuoti prievolę ir ją užtikrinančią garantiją, kitos įrodo reikalavimo pagrįstumą, dar kitos - paties garantijos gavėjo prievolių įvykdymą skolininkui. Tai, kad netinkamai įvykdžius pareigą sumokėti avansą, reikalavimas mokėti pagal Garantiją nebūtų patenkintas, nekeičia išvados dėl Garantijos įsigaliojimo momento. Apeliantas Skunde taip pat aprašo situaciją, kai Kreditoriui tinkamai nesumokėjus avanso, tačiau esant įvykdytoms kitoms Garantijoje nurodytoms mokėjimo sąlygoms, Kreditoriaus reikalavimas mokėti pagal Garantiją nebūtų įvykdytas. Tačiau toks Apelianto argumentas, neįrodo, jog avanso sumokėjimas buvo ne mokėjimo pagal Garantiją, bet jos įsigaliojimo sąlyga. Pažymėjo, kad Garantijoje buvo nurodytos ir kitos mokėjimo pagal Garantiją sąlygos. Jeigu jos nebūtų įvykusios, bet avansas būtų tinkamai sumokėtas, reikalavimas mokėti pagal Garantiją taip pat nebūtų įvykdytas. Avanso sumokėjimo sąlyga atliko visiškai analogišką funkciją, kaip ir kitos mokėjimo pagal Garantiją sąlygos, kurių Apeliantas nelaiko Garantijos įsigaliojimo sąlygomis. Atsakovo galimas atsisakymas išmokėti Garantijos sumą, jeigu Kreditorius būtų reikalavęs išmokėti Garantijos sumą pats nesumokėjęs avanso ar jį sumokėjęs netinkamai, niekaip neapribotų ir nepaneigtų Kreditoriaus teisės pateikti pakartotinį reikalavimą Atsakovui tinkamai sumokėjus avansą Apeliantui pagal Sutarties ir Garantijos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas yra ir Apelianto teiginys, kad, Kreditoriui nesumokėjus Sutartyje numatyto avanso į Garantijoje nurodytą banko sąskaitą, Atsakovas pats laikė, jog Garantija neįsigaliojo ir neužtikrino Kreditoriaus interesų nuo jos suteikimo momento. Garantijoje numatyta sąlyga, jog reikalavimas pagal Garantiją gali būti pateiktas tik tada, kai avansas bus sumokėtas Apeliantui, buvo skirta būtent Apelianto interesams apsaugoti. Šia Garantijos sąlyga buvo siekiama išvengti situacijos, kai Atsakovas išmokėtų Kreditoriui Garantijos sumą, nors pats Apeliantas apskritai nebūtų gavęs avanso iš Kreditoriaus. Tinkamas galimo Atsakovo regresinio reikalavimo Apeliantui, kuris atsirastų Atsakovui pagrįstu Kreditoriaus reikalavimu įvykdžius Garantiją, vykdymas buvo užtikrintas Apelianto iš Atsakovo paimtu 1 500 000 Lt kreditu, kurį Apeliantas būtų privalėjęs grąžinti, jeigu Atsakovo rezervuoti pinigai būtų išmokėti Kreditoriui. Todėl sąlyga, draudusi Atsakovui išmokėti Garantijos sumą iki bus sumokėtas avansas, užtikrino Apelianto teisę vėliau, Atsakovui nukreipus regresinį reikalavimą į Apeliantą (CK 6.97 str. 1 d., Garantijos suteikimo sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 p.), ginčyti bet kokį Atsakovo mokėjimą Kreditoriui, remiantis tuo, kad Atsakovas atliko mokėjimą nesant įvykusiai ginčo objektu esančiai Garantijos mokėjimo sąlygai, t. y. kad Kreditorius nėra sumokėjęs Apeliantui Sutartyje numatyto avanso. Atsakovo nuomone už garantijos užtikrinimo tikslu suteiktą kreditą skolininkas privalo mokėti palūkanas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Ieškinys yra pareikštas dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo yra nesutartinė prievolė, ji atsiranda kitais pagrindais nesant sutarties, delikto, įstatymo, administracinio akto ar pan. Tokia prievolė gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl avansinio mokėjimo garantinio rašto išdavimo, kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas buvo pasirašytas 2009 07 05d. išduotas 2009 08 05d.ir 2009 08 06 pirkėjui įteiktas. Banko išduota mokėjimo garantija užtikrina jos gavėjui apmokėjimą už prekes. Banko garantijos prašoma siekiant sumažinti sandorio riziką, įgyti partnerių pasitikėjimą, užtikrinti sandorio prievolių įvykdymą.

Iš byloje esančio pirkimo užsakymo matyti, kad pirkėjas įsipareigojo sumokėti 70 proc. avanso ieškovui per dienas po avansinio mokėjimo garantinio rašto pateikimo. Iš to seka, kad ieškovas, kreipiantis į atsakovą su prašymu suteikti jam garantiją, siekė gauti galiojančią garantiją tam, kad būtų vykdomi pirkėjo įsipareigojimai pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal CK 6.93 str. 1 d., banko garantija bankas įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą. Taigi, banko garantijos buvo siekiama, kad užtikrinti kreditoriaus, turinčio teisę pagal garantiją reikalauti išmokėti garantijos sumą, teises. Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus daro išvada, jog atsakovo AB SEB bankas išduota ir ieškovui 2009 08 06d. pateikta garantija buvo galiojanti. Garantiniame rašte atsakovas aiškiai nurodė, kad įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus neatšaukiamai . Kaip matyti iš kreditavimo sutarties Nr. 1160807120084-45 pasirašytos 2008 11 11, pakeitimo Nr. 002 (b.l.16) šalys sutarties 3.1p. susitarė mokėti fiksuotas 2,8 procentų dydžio palūkanas už suteiktas garantijas litais ir 3,5 procentų dydžio kintamas palūkanas už sumokėtas pagal garantijos gavėjo mokėjimo reikalavimą lėšas litais. Pirmosios instancijas teismas remdamasis CK 6.93 str.3d. pagrįstai nurodė, kad Garantija įsigaliojo nuo jos suteikimo. Garantijos suma, t. y. 1 500 000 Lt buvo įrašyta į debeto sąskaitą ir rezervuota, užtikrinant galimo Kreditoriaus reikalavimo pagal Garantiją tenkinimą. Kredito sutartyje buvo nustatyta Apelianto pareiga mokėti nustatyto 2,8 procentų dydžio palūkanas. Patenkinus kreditoriaus reikalavimą, bankas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš garantijos gavėjo atlyginti nuostolius. Šiuo atveju tokios reikalavimo patenkinimo sąlygos buvo numatytos garantijos rašte ir sąlyga, kad reikalavimas mokėti negali būti pateiktas ankščiau nei visa avanso suma bus pervesta ir įskaityta į nurodytą sąskaitą. Toks reikalavimo patenkinimo apribojimas nėra draudžiamas, atitinka ieškovo interesus, užkerta kelią nepagrįstam pirkėjo praturtėjimui. Pagal Garantijos suteikimo bendrąsias sąlygas (b.l.52) yra nustatyta, kad faktinis garantijos galiojimo terminas -laikotarpis nuo garantijos suteikimo datos iki prašyme nurodyto garantijos termino imtinai. Šių sąlygų 3.1p. nustatyta, kad pagrindinis Kliento įsipareigojimas pagal Sutartį yra kompensuoti visas Banko išlaidas, kurias bankas patyrė ar gali patirti vykdydamas savo prievoles gavėjui pagal garantinį raštą, taip pat mokėti Bankui mokesčius už Banko teikiamas paslaugas, surodytas Sutartyje. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bankas užtikrinęs ieškovo įsipareigojimų įvykdymą nuo 2009-08-05, todėl įgijo teisę gauti sutartyje numatytas palūkanas.

Ieškovas reikalauja grąžinti sumokėtas palūkanas, kaip atsakovo įgytas be teisinio pagrindo. Nustatyta, kad suteikta garantija galiojo, palūkanų mokėjimas buvo numatytas kredito sutartyje už suteiktą garantiją, nepriklausomai nuo to išmokama garantijos suma ar ne (kredito sutarties 3.1.1. p., CK 6.93 str. 2 d.), t.y. palūkanos buvo mokamos esant pagrindui, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti pinigines lėšas yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001m. sausio 25d. sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 583,26 Lt atstovavimo išlaidų, teismas patyrė 5,80Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p., 331 str.

Nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001m. sausio 25d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš UAB „Mažeikių technonafta“ priteisti 1 583,26Lt. advokato atstovavimo išlaidas AB „SEB bankas“ naudai, 5,80 Lt. valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Teisėjai (parašas) Petras Jaržemskis(parašas) Rita Kisielienė(parašas) Danutė KutrienėNuorašas tikras