Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1798-436/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-13
Bylos Nr.
2A-1798-436/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio
Atsakovas
A. K., UAB „Seca LT“
Kategorijos
  • 11.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1798-436/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.7.2.
Pirmosios instancijos teismo teisėjaRegina Agrba(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei N. K., atsakovei A. K., jos atstovei advokatei V. G., atsakovo UAB „Seca LT“ atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams A. K., UAB „Seca LT“ dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau- VSDFV Kauno skyrius) ieškiniu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2008-01-21 darbo sutarties Nr. SDS-02, sudarytos tarp UAB „SECA LT" ir A. K., pakeitimą, kuriuo papildytas darbo sutarties 3 punktas, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. gruodžio 1 d. A. K. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo. Skaičiuojant motinystės pašalpą, abejonių sukėlė žymiai padidėjusios UAB „SECA LT" darbuotojos A. K. 2008 m. II ir III ketvirčių draudžiamosios pajamos, todėl VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotojos (įmokoms) J. Č. 2009-01-12 pavedimu Nr. (4.39) 20.VR-24 VSDFV Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas (įmokų išieškojimui) atliko UAB "SECA LT" 2008-01-07 - 2008-12-31 laikotarpio dokumentacijos patikrinimą. Nurodo, kad 2008-01-21 UAB „SECA LT" direktorius M. G. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. SDS-02 su A. K., pagal kurią A. K. priimta dirbti vyriausios buhalterės pareigose, nustatant 4 valandų trukmės darbo dieną. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 400,- Lt darbo užmokestį (darbo sutarties 3 p.). Minėta darbo sutartis buvo pakeista (pakeitimo data nenurodyta), papildant sutarties 3 punktą, kuriuo darbdavys įsipareigojo per 2008 metus išmokėti darbuotojai ne mažiau negu 45000,- Lt, išmokant „dalimis ar kitais žodžiu tarp darbdavio ir darbuotojo suderintais būdais". Šis sutarties pakeitimas įsigalioja nuo sutarties įsigaliojimo datos, t.y. nuo 2008-01-21, ir galioja iki 2008-12-31.

A. K. 2008 m. II ir III ketvirčio draudžiamosios pajamos išaugo, lyginant su I ketvirčio draudžiamosiomis pajamomis. Gamyboje dirbančių darbuotojų ir kuriančių pridedamąją vertę bei įmonės direktoriaus draudžiamosios pajamos keletą kartų mažesnės už vyr. buhalterės A. K. draudžiamąsias pajamas. 2008-11-25 A. K. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų.

Ieškinyje nurodoma, kad A. K. 2008 m. II ketvirtį išmokėti 20200,- Lt, o III ketvirtį - 22000,- Lt dydžio priedai prie darbo sutartimi sulygto 400,- Lt/mėn. atlyginimo neįforminti jokiais atskirais direktoriaus įsakymais, neaišku kaip apskaičiuoti ir už ką paskirti. Atsižvelgiant įmonės veiklos rūšį, į vyriausios buhalterės pareigybės pobūdį ir atliekamą darbą, kurio rezultatai neturi jokios įtakos įmonės pelningumui, direktoriaus sprendimas per 2008 m. II ir III ketvirčius A. K. išmokėti 42200 Lt sumą yra niekuo nepagrįstas, turėjo neigiamos įtakos įmonės finansinei padėčiai ir padidino jos turimus finansinius įsipareigojimus.

Nuo 2008-11-25 A. K. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir įgijo teisę į motinystės pašalpą. Kadangi A. K. nėštumo ir gimdymo atostogų išleista 2008 m. lapkričio mėnesį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatoma A. K. motinystės pašalpa, skaičiuojamas pagal 2008 m. II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurios buvo padidintos prie sutarto atlyginimo išmokėjus 20200,- Lt priedus, ir A. K. motinystės pašalpai apskaičiuoti nustatytas vidutinis dienos kompensuojamasis užmokestis yra 345,16 Lt, atitinkamai apskaičiuota motinystės pašalpa siekia 29338,60 Lt (iki 2009-01-01 galiojusios LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcijos 6 str. 2 d).

A. K. nėštumo ir gimdymo atostogos tęsis iki 2009-03-30, teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą ji įgis nuo 2009-03-31. Jos motinystės (tėvystės) pašalpa būtų skaičiuojama pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-02-28 (tame tarpe šiuo laikotarpiu išmokėtus priedus prie atlyginimo bei 29338,60 Lt motinystės pašalpą), kurios įtakotų nepagrįstą motinystės (tėvystės) pašalpos dydį (2009-01-01 įsigaliojusio įstatymo 6 str. 2 d.)

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad darbo sutarties pakeitimu šalių sulygta A. K. išmokėti 42200 Lt darbo užmokesčio suma, išmokėta per 2008 m. II ir III ketvirčius. Pagal šių ketvirčių draudžiamąsias pajamas apskaičiuojamos A. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, todėl vienintelis A. K. darbo sutarties pakeitimo, pagal kurį A. K. per 2008 m. II ir III ketvirčius išmokėtas 42200,- Lt didesnis darbo užmokestis, tikslas - gauti didesnes nei pagal sulygtą atlyginimą priklausytų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir tokiu būdu nepagrįstai pasipelnyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaita. Ieškovo nuomone toks sandoris negali būti vertinamas geru moralės atžvilgiu. A. K. teisės, įgytos piktnaudžiaujant LR Ligos ir motinystės įstatymo nuostatomis, negali būti pripažįstamos ir ginamos. A. K. darbo sutarties pakeitimas pažeidžia bendrus teisės - sąžiningumo, teisingumo, protingumo (LR CK 1.5 str. 1 d ir 2 d.), neleistinumo piktnaudžiauti teise (LR CK 1.2 str. 1 d.) principus ir viešąjį interesą, ir yra absoliučiai negaliojantis (niekinis) (LR CK 6.225 str. 1 d.)(t.1 b.l. 3-7).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 132 Lt žyminio mokesčio ir 62,50 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (t.2, b.l. 112-117).

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui pateikė prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo ( b.l. 39-40). VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotojos (įmokoms) J. Č. 2009-01-12 pavedimu Nr. (4.39) 20.VR-24 VSDFV Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas (įmokų išieškojimui) atliko UAB "SECA LT"(registracijos adresas: Chemijos g. 7-7, Kaunas; Juridinių asmenų registro kodas 301506854; draudėjo kodas 590964), 2008-01-07 - 2008-12-31 laikotarpio dokumentacijos patikrinimą (t.1, b.l. 35-37).

UAB „SECA LT" direktorius M. G. 2008-01-21 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. SDS-02 su A. K., pagal kurią A. K. priimta dirbti vyriausios buhalterės pareigose, nustatant 4 valandų trukmės darbo dieną. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 400,- Lt darbo užmokestį (darbo sutarties 3 p.). Minėta darbo sutartis buvo pakeista (pakeitimo data nenurodyta), papildant sutarties 3 punktą, kuriuo darbdavys įsipareigojo per 2008 metus išmokėti darbuotojai ne mažiau negu 45000,- Lt, išmokant „dalimis ar kitais žodžiu tarp darbdavio ir darbuotojo suderintais būdais". Taip pat nustatyta, kad šis sutarties pakeitimas įsigalioja nuo sutarties įsigaliojimo datos, t.y. nuo 2008-01-21, ir galioja iki 2008-12-31 (t.1, b.l. 32-34).

A. K. 2008 m. I ketvirčio draudžiamosios pajamos sudarė 963,64 Lt. II ketvirtį siekė 21400,- Lt, III ketvirtį - 23200,- Lt. Už 2008 m. spalio mėn. apdraustai A. K. priskaičiuota tik 347,83 Lt, o už 2008 m. lapkričio mėn. (t.y. nuo 2008-11-01 iki 2008-11-24) - 189,47 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2008-11-25 A. K. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų. Kitų UAB „SECA LT" darbuotojų vidutinės draudžiamosios pajamos už 2008 m. II ketvirtį sudaro 3228,57 Lt, už 2008 m. III ketvirtį - 2769,45 Lt.

A. K. 2008 m. II ketvirtį išmokėti 20200,- Lt, o III ketvirtį - 22000,- Lt dydžio priedai prie darbo sutartimi sulygto 400,- Lt/mėn. atlyginimo neįforminti jokiais atskirais direktoriaus įsakymais, neaišku kaip apskaičiuoti ir už ką paskirti.

Atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu įmonė vykdo pažeisdama įstatymų nustatytus terminus, nuo 2008 m. birželio mėn. valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo draudėjo sąskaitos kredito įstaigose nurašomos pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktus mokėjimo nurodymus( t.1, b.l. 137-144; t.2, b.l. 7-15).

Nuo 2008-11-25 A. K. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir įgijo teisę į motinystės pašalpą (t.2, b.l. 27-29.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad šalys, sudarydamos darbo sutartį, joje aptarė visas būtinąsias sutarties sąlygas. Darbo sutarties, kuria atsakovė A. K. priimta į darbą UAB „SECA LT“ , ieškovas neginčija.

Be to, UAB „SECA LT“ periodiškai pervedinėjo apdraustųjų periodines privalomojo socialinio draudimo įmokas ir ieškovas jas priimdavo. Ieškovui buvo žinomas tęstinių įmokų buvimas bei darbo sutarties sąlygos ir apmokėjimo už darbą tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo nei įmokų mokėjimo, nei tokių įmokų dydžio, nors būtent su mokamų įmokų dydžiu siejamas ir gaunamų motinystės išmokų dydis. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad išmoka motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa būtų panaudota ne pagal paskirtį, t.y. tokiems tikslams, kurių tenkinimas reikštų prieštaravimą viešėjai tvarkai ar gerai moralei. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovė gaudama tikslines pajamas būtų nesirūpinusi vaiku. Tvarka, pagal kurią skaičiuojamos išmokos, yra nustatyta Vyriausybės. Jos paskaičiavimas nepriklausė nuo atsakovės valios ir buvo vykdomas pagal galiojančius norminius aktus, todėl šiuo požiūriu atsakovės veiksmai buvo teisėti. Atsakovė, planuodama šeimą, dirbdama pagal darbo sutartį jose nustatytomis sąlygomis, gaudama motinystės pašalpą vaiko auginimui, nenusižengė viešai tvarkai ir gerai moralei.

Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, darbo sutarties šalys nepažeidė, o Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas A. K. įgyvendino remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio principais ir 48 straipsnio 1 dalyje garantuotomis teisėmis.

2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kuriuo nustatyta kompensuojamo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiavimo tvarka (6 straipsnis), apribojimų uždarbio dydžiui pinigine išraiška nenustatyta. Drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti daugiau negu kitose įmonėse esančiose analogiškose darbo vietose, nors ir už tokį pat darbą, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį patenkinti - pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2008-01-21 darbo sutarties Nr. SDS-02, sudarytos tarp UAB „SECA LT" ir A. K., pakeitimą, kuriuo papildytas darbo sutarties 3 punktas, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (t 2, b.l. 122-124):

1) Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. II ketvirčio draudžiamosios pajamos padidintos prie sutarto atlyginimo priskaičiavus 20 200,- Lt priedus A. K. apskaičiuota motinystės pašalpa siekia 29338,60 Lt. Motinystės pašalpos dydis, nevertinant darbo sutarties pakeitimo pagrindu priskaičiuotų priedų, būtų 2219,35 Lt.

2) Atsakovės motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2009-02-28 (tame tarpe 29338,60 Lt motinystės pašalpa iš VSDFV biudžeto). Už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2011-01-29 atsakovei apskaičiuota 115310,63 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, nevertinant darbo sutarties pakeitimo pagrindu priskaičiuotų priedų būtų 11045,92 Lt.

3) Darbo sutarties pakeitimu šalių sulygta metinė, priedų forma išmokėtina darbo užmokesčio suma priskaičiuota per 2008 m. II ir III ketvirčius, t.y. per laikotarpį, pagal kurio draudžiamąsias pajamas apskaičiuojamos A. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Taip atsakovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto tikėjosi gauti 131383,96 Lt daugiau ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų.

4) Ieškovo nuomone pirmos instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, analizavo nereikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai taikė CK 1.81 str. nuostatas, nepagrįstai netaikė CK 1.137 str. 3 d., 1.5 str. 1.2 str. 2 d. nuostatų. Motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų panaudojimo paskirtis bei vaiko priežiūros lygis nereikšmingos aplinkybės, vertinant darbo sutarties pakeitimą viešosios tvarkos ir geros moralės aspektu. Svarbūs yra sandorio tikslai bei su juo susiję atsakovų veiksmai ir pasekmės valstybei, visuomenei, atskiriems asmenims ar atskirų asmenų grupei. Atsakovų darbo sutarties pakeitimo tikslas bei to pasėkoje 2008 m. II ir III ketvirtį padidintos A. K. draudžiamosios pajamos-gauti didesnes nei priklausytų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Toks sandoris negali būti vertinamas geru moralės atžvilgiu.

5) Faktinės aplinkybės paneigia atsakovų veiksmų ir siekių teisėtumą ir patvirtina teisingumui, sąžiningumui, viešai tvarkai ir gerai moralei priešingus sandorio tikslus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovei darbo sutarties pakeitimo pagrindu 2008 m. II ir III ketvirtį priskaičiuoti priedai, keliolika kartų viršiję atsakovės mėnesinį darbo užmokestį bei to meto vidutinį darbo užmokestį, būtų ekonomiškai pagrįsti. Remiantis atsakovės teigimu darbo sutarties 3p. pakeitimas padarytas sutarties pasirašymo dieną 2008-01-21 t.y. kai įmonė tik pradėjo veiklą, neturėjo realių pajamų, nebuvo įsitvirtinusi rinkoje. Su atsakove nuo 2008 m. balandžio mėnesio atsiskaitinėta pavėluotai, darbo užmokesčio skola augo, per 2008 m. II ir III ketvirčius atsakovei nei vieną mėnesį nebuvo pilnai išmokėtas priskaičiuotas darbo užmokestis. UAB „SECA LT“ nuo 2008 m. birželio pavėluotai atsiskaitinėjo ir su kitais darbuotojais, vėlavo atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu. Įmonės pelno nuostolių ataskaitos patvirtina, kad įmonė 2008-05-2008-10 mėn. dirbo nuostolingai, neturėjo pelno. T.y. įmonė buvo nepajėgi atsakovei papildomai prie sutarto atlyginimo išmokėti 45000Lt dydžio priedą.

Be to, atsakovė neturėjo buhalterinio išsilavinimo, darbo patirties, buhalterės darbo pobūdis neįtakojo įmonės finansinė sėkmės rezultatų. Ieškovas nurodo, kad A. K. už spalio mėnesį sumokėtas tik sutartas 400 Lt/mėn. atlyginimas be priedų, nors įmonės pajamos šį mėnesį buvo didesnės, nuostoliai mažesni. Tačiau spalio mėnesio pajamos jau nebuvo aktualios motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų apskaičiavimui. Tai paaiškina kodėl 2008 IV, 2008 I ketvirčio pajamos nebuvo padidintos priedais. 2008 m. birželio mėnesį atsakovė žinojo kad laukiasi, todėl galėjo paskaičiuoti kokie ketvirčiai bus aktualūs pašalpų apskaičiavimui. Vaiko, už kurio priežiūrą mokamos pašalpos, tėvas yra buvęs įmonės direktorius M. G., todėl pasirašyti darbo sutarties pakeitimą ir reikalingais ketvirčiais padidinti atsakovės pajamas, nebuvo sudėtinga.

6) VSDFV teritoriniams skyriams nėra žinoma apdraustųjų apmokėjimo už darbą sąlygos ir tvarka, tik apdraustųjų įmonėje skaičius ir kiekvienam apdraustajam per mėnesį priskaičiuojamos draudžiamosios pajamos. Informaciją apie apdraustuosius teikia draudėjai. VSDFV Kauno skyrius neturėjo pagrindo ginčyti draudėjo UAB „SECA LT“ deklaruotų apdraustosios A. K. draudžiamųjų pajamų. Tik gavus A. K. prašymą skirti motinytės pašalpą paaiškėjo atsakovės draudžiamųjų pajamų padidinimo tikslas, atsirado pagrindas ginčyti darbo sutarties pakeitimą CK 1.81 str. nustatytu pagrindu.

7) Pašalpų dydis priklausė nuo atsakovų nesąžiningų, prieštaraujančių viešai tvarkai ir gerai moralei veiksmų.

8) Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbuotojui padidinus darbo mąstą jam mokama daugiau (DK 186 str. 3 d., 197 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad 2008 m. II ir II ketvirtį būtų padidėjęs atsakovės darbo krūvis. UAB „SEC ALT“ pateikti įsakymai dėl papildomų darbų nepagrindžia darbo užmokesčio padidinimo keliolika kartų.

9) Piktnaudžiaujant teise įgytų atsakovės teisių į nepagrįsto dydžio socialinio draudimo išmokas pateisinimas pažeistų ne tik valstybės, bet ir sąžiningų motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokų gavėjų interesus.

10) Pasitaikančiu teisės aktų netobulumu ir spragomis negali būti pateisinami neteisėti ir nesąžiningi veiksmai, o visa atsakomybė suverčiama teisės aktų leidėjams.

11) Teismas pasisakė ne dėl visų ieškovo reikalavimų. Teismas nepasisakė dėl ieškinio atsakovei UAB „SECA LT“ ir pažeidė CPK 265 str. 2 d., 270 str. 5 d. 1p. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (t.2, b.l. 130-136):

1) Apeliaciniame skunde neteisingai akcentuojamos nustatytos bylos aplinkybės, kad ieškiniu ginčijamu darbo sutarties pakeitimas buvo padarytas specialiai, siekiant „kad darbo sutarties pakeitimu šalių sulygta metinė, priedų forma išmokėtina darbo užmokesčio suma priskaičiuota būtent per 2008 m. II ir III ketvirčius, t.y. per laikotarpį, pagal kurio draudžiamąsias pajamas apskaičiuojamos A. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Atsakovė nurodo, kad darbo sutartis ir darbo sutarties papildymas buvo pasirašyti tą pačią dieną-t.y. 2008-01-21 d., kai buvo pasirašoma darbo sutartis. Pirmos instancijos teismas nenustatė priešingų aplinkybių, kad darbo sutarties papildymas buvo atliktas vėliau, negu pasirašyta darbo sutartis. Buvo pateikta prijungimui prie bylos ir UAB „SECA LT" darbo sutarčių registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad darbo sutartis sudaryta 2008-01-21 ir jokie vėlesni papildymai neužregistruoti.

2) Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu yra paaiškinta, kodėl buvo sudarytas darbo sutarties papildymas dėl papildomos sumos išmokėjimo per 1 metus. Atsakovės nuomone, darbo užmokesčio sąlygos yra tik darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas ir tai jokiu būdu neprieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams bei gerai moralei ar viešajai tvarkai ir pan. Ieškovas nenurodė jokio teisės akto, kurio nuostatos būtų pažeistos, sudarant ieškovo pareikštu ieškiniu ginčijamą darbo sutarties papildymą.

3) Pirmus tris mėnesius buvo mokėtas tik sutartinis atlygis už darbą (400 Lt/mėn) -nes buvo mažesnės darbo apimtys įmonėje, mažesnis pelnas, lėšos turėjo būti skiriamos verslui „įsibėgėti". 2008 metais gegužės ir birželio mėnesiais buvo išmokėtos didelės pinigų sumos, nes buvo priimtas darbdavio sprendimas per I pusmetį išmokėti -0.5 metinio atlygio įsipareigojimų.Toks darbdavio sprendimas priimtas vadovaujantis realiai padidėjusiu darbų kiekiu, augančia bendrovės piniginių lėšų apyvarta, taip pat sezoniškumu bei realiai tikintis dar didesnio statybų sektoriaus aktyvumo.

4) Per liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesius išmokėtos priskaičiuotos atlyginimo sumos - didžioji dalis likusio sutartinio įsipareigojimo, atsižvelgiant į gautas bendrovėje įplaukas. Ši dalis nebuvo perkelta į 4-ą metų ketvirtį, nes iš bendrovės direktoriaus patirties buvo galima nuspėti, jog 3-io ketvirčio pardavimai - sezono pikas. Visos pajamų augimo prielaidos buvo numatytos remiantis darbdavio patirtimi analogiškoje veikloje. Darbdavys negalėjo numatyti pasaulinės ekonominės krizės, vėlavimai išmokant darbuotojams atlyginimą atsirado dėl lėtėjančios ekonomikos.

5) Ieškovo argumentai, kad darbo sutarties papildymas pasirašytas siekiant, kad darbo sutarties pakeitimu šalių sulygta metinė, priedų forma išmokėtina darbo užmokesčio suma priskaičiuota būtent per 2008 m. II ir III ketvirčius, t.y. per laikotarpį, pagal kurio draudžiamąsias pajamas apskaičiuojamos A. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, tikintis gauti 131383,96 Lt daugiau ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų, nepagrįsti įrodymais. Atsakovė 2008 metų sausio mėnesį, pasirašant darbo sutartį ir jos papildymą, negalėjo žinoti, kad tais pačiais metais bus nėščia.

6) Pirmos instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo bylą, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, apklausė abiejų šalių prašomus liudytojus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, prijungė prie civilinės bylos ir vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus.

7) Ieškovas neįrodė, kad darbo sutarties papildymas padarytas iš anksto turinti tikslą gauti didesnes nei priklausytų socialinio draudimo išmokas, ir tokiu būdu nepagrįstai pasipelnyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaita.

8) Ieškovas, reikšdamas reikalavimą tuo pagrindu, jog sudaryta sutartis prieštarauja gerai moralei, pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, nes nenustatė jokių faktinių aplinkybių bei įrodymų, kuriems esant, ieškovo ginčijamas darbo sutarties papildymas būtų vertinamas, kaip „sandoris, kurio vienintelis ir pagrindinis tikslas yra gauti didesnes nei priklausytų socialinio draudimo išmokas, ir tokiu būdu nepagrįstai pasipelnyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaita, ir negali būti vertinamas geru moralės atžvilgiu.

9) Buvęs bendrovės direktorius M. G. teismo posėdžio metu pirmos instancijos teismui pateikė duomenis ir paaiškino ypatumus jo ankstesnės individualios veiklos, kurią jis vėliau tęsė būdamas ir bendrovės akcininkas bei direktorius. Su gaminamos produkcijos pirkėjais-klientais bei žaliavų ar prekių tiekėjais jau buvo užmegzti ryšiai, dar tuomet, kai buvo pelningai vykdoma M. G. individuali veikla, todėl pagrįstai buvo tikimasi gauti pelno iš UAB „SECA LT" veiklos statybos sezono metu.

10) Apeliantas vertina tik tam tikrus atskirai paimtus duomenis/skaičius, bet visiškai neatsižvelgia į tai, kad bendrovės pagrindinė veikla buvo susijusi su statybų verslu, kuriam yra būdingas sezoniškumas. Prasidėjus ekonominei krizei, 2008 metais ėmė mažėti statybos darbų kainos, todėl pasunkėjo finansinė padėtis, įsipareigojimas su atsakove buvo sudarytas vieneriems metams, todėl darbdavys, atsižvelgdamas į mėnesio didžiausias įplaukas į atsiskaitomąją sąskaitą, su atsakove dalinai atsiskaitė. Nurodo, kad tuo metu galiojo Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, kurio 1 str. 1 d. buvo pasakyta, kad šis įstatymas nustato mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams vienu metu neturi pakankamai pinigų, šio įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka, kad pirmiausiai išmokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl darbdavys teisingai pasielgė, kai į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą buvo užskaityti iš klientų gauti pinigai, jis dalį lėšų išmokėjo atsakovei, vykdydamas įsipareigojimą, įrašytą į darbo sutartį.

11) Priimant į darbą darbdavys nenustatė jokių privalomų reikalavimų, jam buvo svarbu, kad reikiamas darbas būtų atliktas tinkamai ir savalaikiai. Nurodo, kad per darbo laikotarpį atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, drausminių nuobaudų neturėjo, visos LR įstatymais numatytos prievolės (ataskaitos ir pan.) buvo vykdomos tvarkingai ir laiku.

12) Atsakovė vykdydama gamybos apskaitą atlikdavo įvairiausius veiksmus susijusius su tinkamu dokumentų tvarkymu, be to tvarkė personalo dokumentaciją, buvo atsakinga už bendrojo įmonės elektroninio pašto adreso nuolatinę priežiūrą, prižiūrėjo įmonės ofisą.

13) Drausti darbdaviui už darbą privačioje įmonėje mokėti daugiau negu kitose įmonėse esančiose analogiškose darbo vietose, nors ir už tokį pat darbą, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą.

14) Nepagrįstos apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos, kad atsakovei priedus mokėjo tik tais ketvirčiais, pagal kurių draudžiamąsias pajamas vėliau buvo apskaičiuotos A. K., motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos.

Atsiliepimas

15) Atsakovė teigia, kad neturėjo tikslo pasipelnyti iš VSDF biudžeto. Su M. G. bendrauja tik nuo balandžio mėnesio ir tik birželio mėnesį suprato kad laukiasi.

16) Vyriausybės ir jai atstovaujančių institucijų pareiga yra užtikrinti, kad priimti Vyriausybės nutarimai būtų vykdomi jų nepažeidžiant, priėmus poįstatyminius norminius aktus, leidžiančius įtvirtinti išmokų skaičiavimo tvarką. LR Konstitucijos 23 ir 48 str. įtvirtintos nuostatos negali būti iškreiptos ar ignoruojamos.

17) Sudarydamos darbo sutartį, jos šalys iš tiesu turi teisę susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio, todėl ieškiniu ginčijamas darbo sutarties pakeitimas yra pasirašytas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų ir neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad buvo pažeistas draudimo piktnaudžiauti teise principas ir jokiu būdu nebuvo pažeistas viešos tvarkos ir geros moralės nuostatos, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinį.

18) Teismas motyvuojamoje dalyje pasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, tik rezoliucinėje dalyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kad įrašant, jog ieškovo ieškinys atmetamas, paminėta tik vienas atsakovas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovė A. K. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovų UAB „SECA LT“ (darbdavys) ir A. K. (darbuotoja) 2008 m. sausio 21 d. darbo sutarties 3 punkto, kuriame aptartos darbo apmokėjimo sąlygos, papildymo teisėtumo. Darbo sutarties 3 punkto papildymą, kuriuo darbdavys įsipareigojo per 2008 m. išmokėti darbuotojai ne mažiau negi 45000,- Lt, išmokant dalimis ar kitais tarp darbdavio ir darbuotojo suderintais būdais, ieškovas ginčija dėl to, jog darbo sutarties papildymu darbuotojai sutartos išmokėti sumos dalis, t.y. 42200,- Lt, išmokėta per 2008 m. II ir III ketvirčius, pagal kurių draudžiamąsias pajamas apskaičiuotos darbuotojos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, todėl vienintelis darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo papildymo tikslas – gauti didesnes nei pagal sudarant darbo sutartį sutartą darbo užmokestį (400,- Lt per mėnesį) priklausytų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir tokiu būdu nepagrįstai pasipelnyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaita. Ieškovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme akcentavo, kad darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo papildymas prieštarauja gerai moralei, bendriems teisės – sąžiningumo, teisingumo, protingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principams ir viešajam interesui, todėl yra niekinis, o darbuotojos teisės, įgytos piktnaudžiaujant LR Ligos ir motinystės įstatymo nuostatomis, negali būti pripažįstamos ir ginamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyti įstatymų leidėjo reikalavimai darbo sutarties šalims nustatant darbo užmokestį: „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų“. Iš šios normos akivaizdu, kad, sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti darbuotoją, darbo teisėje šalių laisvė, nustatant darbo sutarties sąlygas, yra apribota, ji siauresnė nei civilinėje teisėje, taigi įstatyme nustatomi tam tikri privalomi reikalavimai darbo sutarties turiniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinė forma, pagal kurios 3 punktą darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui sutariamą darbo užmokestį, turi nurodyti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kt. Vyriausybė nustato minimalią mėnesinę algą (pvz., Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Taigi šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šios sąlygos jo neriboja. Įstatymai ar poįstatyminiai aktai numato tik minimalias darbo užmokesčio dydžio ribas, tačiau nedraudžia darbo sutarties šalims susitarti dėl geresnių darbo apmokėjimo sąlygų.

Be to, DK 120 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties būtinųjų sąlygų, taip pat darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų pakeitimą, 3 dalies nuostatos numato darbo apmokėjimo sąlygų, sulygtų darbo sutartyje, pakeitimo tvarką, pagal kurią darbuotojo raštiškas sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo sumažėja to darbuotojo darbo užmokestis, Kaip matyti ginčijamas darbo sutarties punkto papildymas dėl darbo apmokėjimo sąlygų darbuotojos teisių nepažeidė, buvo jai naudingas. Todėl akivaizdu, kad darbo sutarties pakeitimas jokiems teisės aktams neprieštarauja.

Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad darbuotoja pagal darbo sutartį dirbo, nuo jos darbo užmokesčio nors ir pavėluotai, tačiau yra sumokėtos visos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės A. K. atstovė patvirtino, kad darbo užmokestis, aptartas darbo sutarties papildyme, atsakovei yra realiai sumokėtas.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, darbo sutarties šalys nepažeidė, o Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas A. K. įgyvendino remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio principais ir 48 straipsnio 1 dalyje garantuotomis teisėmis.

2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kuriuo nustatyta kompensuojamo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiavimo tvarka (6 straipsnis), apribojimų uždarbio dydžiui pinigine išraiška nenustatyta. Drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti daugiau negu kitose įmonėse esančiose analogiškose darbo vietose, nors ir už tokį pat darbą, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą. Be to, tvarka, pagal kurią skaičiuojamos išmokos, yra nustatyta Vyriausybės. Jos paskaičiavimas nepriklausė nuo atsakovės valios ir buvo vykdomas pagal galiojančius norminius aktus, todėl šiuo požiūriu atsakovės veiksmai buvo teisėti. Atsakovė, planuodama šeimą, dirbdama pagal darbo sutartį jose nustatytomis sąlygomis, gaudama motinystės pašalpą vaiko auginimui, nenusižengė viešai tvarkai ir gerai moralei.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti ieškovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei A. K. priteistinos 1800,- Lt advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, teisines konsultacijas ir atstovavimą, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Iš ieškovo valstybei priteistinos 13,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliaciniame procese (T.II, 128 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (Į/k 188677437, buveinė A. M. g. 42, Kaunas) 1800,- Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (Į/k 188677437, buveinė A. M. g. 42, Kaunas) 13,60 Lt. (trylika litų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasTeisėjai Jolita CirulienėIzolda Nėnienė