Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajam posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1. 2012 m. birželio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių.

2. 2013 m. kovo 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis D. B. 2023 spalio 15 d. apie 16 val. 40 min. Alytuje, ties Jazminų gatvės pastatu, pažymėtu numeriu 48, ant šalia esančio pėsčiųjų tako, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu R. S. į kaktos sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam R. S. dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sužalojama sveikata.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ją sutrikdžius). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. B. kaltės nepripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad supranta kuo kaltinamas, tačiau nukentėjusiajam nesudavė. Viskas buvo taip, kaip nukentėjusysis pasakojo, tik smūgio jam nesudavė. Nežino iš kur pas nukentėjusįjį sužalojimas. Įvykio dieną buvo blaivus. Nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, suėmė jam už striukės atlapų, nukentėjusysis bandė jį atstumti. Priėjęs prie nukentėjusiojo nematė ar jis buvo sužalotas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis papildomai buvo nurodęs, kad 2023 m. spalio 15 dieną, apie 17 val. buvo netoli savo namų, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), ėjo takeliu link parduotuvės „Lidl“, esančios Jazminų g. Netoli pastato Jazminų g. 48, pamatė jam žinomą R. Jis ėjo kartu su D. P.. Pamačius R., jis priėjo prie jo ir suėmė savo abiem rankomis jam už striukės bei stipriai laikė, pasakė „ką tu čia kaltini nekaltus žmones, nebūtais dalykais“. Kadangi D. buvo su juo, jis priėjo ir irgi pritarė jam žodžiu. R. su savimi nešėsi aliuminines statybines kopetėles, kurias laikė rankose. Sugriebus už striukės, R. pradėjo tomis kopėčiomis švaistytis į šalis, tada jį iš karto paleido. R. jam pataikė į ranką su kopėčiomis. Jis R. nesudavė nei vieno smūgio, buvo tik sugriebęs jį už striukės, nes norėjo su juo pasiaiškinti (t. 1, b.l.100-103).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta žemiau aptariamais nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais ištirtais teismo posėdžio metu įrodymais.

Nukentėjusysis R. S., teismo posėdžio metu paaiškino, kaltinamąjį pažįsta seniai, su juo susipažino vartodamas alkoholį. Įvykio dieną ėjo namo iš dukros ir su savimi nešėsi kopėčias. Eidamas 5 metrų atstumu nuo savęs pamatė kaltinamąją D. su draugu D. Jie buvo labai stipriai neblaivūs. D. jį užsipuolė ir čiupo už striukės atlapų. Atplėšė striukės rankovę. Užpultas, kopėčias paėmė abejomis rankomis ir laikė jas prieš save. D. bandė jas išplėšti iš rankų. Po to D. dešine ranka sudavė smūgį į kaktos sritį kairėje. D. sugriebė už kopėčių, o tuo tarpu D. sudavė smūgį. Pajuto smūgį į galvos sritį. Pasakė, kad iškvies policiją. Skambinant policijai D. su draugu nuėjo prie renovuoto (duomenys neskelbtini) namo ir jį stebėjo per atstumą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. D. P. nieko nedarė.

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsimena 2023 metų spalio mėnesio įvykio aplinkybes. Ėjo su D. linko jo namų. E. D. pamatė nukentėjusįjį. Prie jo priėjęs sugriebė nukentėjusįjį už striukės atlapų ir pradėjo purtyti šaukdamas „kodėl mane kaltini nebūtais dalykais“. Nukentėjusysis su savimi nešėsi metalines kopėčias. Jis pasakė D. „paleisk mane“ ir pradėjo mojuoti su kopėčiomis laikydamas jas prieš save. D. liepė paleisti nukentėjusįjį. D. jį paleido ir jie nuėjo. Jokių muštynių nebuvo. D. jį sugriebus už striukės nukentėjusysis pradėjo mojuoti su kopėčiomis. D. nesudavė jam jokių smūgių. Nežino, ar iki to momento kai jie priėjo prie nukentėjusiojo, jis buvo sužalotas. Nematė ant jo jokių sužalojimų, nes buvo tamsu. D. jam tikrai nesudavė nei vieno smūgio.

Liudytojas E. M., teismo posėdžio metu paaiškino, dirba (duomenys neskelbtini). 2023-10-15 gavo pranešimą, kad buvo sumuštas žmogus. Atvažiavus į įvykio vietą pasitiko nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad jam einant taku jį užpuolė du iš matymo matyti asmenys. Nukentėjusysis skundėsi, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį. Pas nukentėjusįjį galvos srityje buvo matyti sužalojimas, buvo kraujosruva, mėlynė. Nukentėjusiajam nebuvo nustatinėjamas blaivumas, nes dėl to nekilo abejonių, jis buvo adekvatus, kalba buvo rišli. Su savimi jis nešėsi metalines kopėčias, nes po darbų vyko namo. Nurodė, kad jį užpuolus, jis pasinaudojo kopėčiomis kaip gynybos priemone. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis nuėjo link (duomenys neskelbtini) ir išvyko. Nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolė kaltinamasis D. B.. Iš už nugaros jis jam sudavė smūgį ar kelis smūgius į galvos sritį. D. P. tik stebėjo visą įvykį, po muštynių D. B. jis atitraukė nuo nukentėjusiojo ir jie pasišalino. Ikiteisminio tyrimo aplinkybės apklausoje nurodytos tiksliau.

Iš 2023 m. spalio 15 d. R. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, matyti, kad įvykio dieną nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolė iš matymo pažįstamas asmuo D. B., kuris jam su dešinė ranka sudavė vieną smūgį į kaktos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-8).

Įvykio vietos protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Alytuje, šalia Jazminų g. 48 namo. (t. 1, b.l.20-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje R. S. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant, bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b. l. 82 )

Teismas, ištyręs byloje Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas D. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis D. B. tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Fizinis smurtas pasireiškė smūgio sudavimu į kairę kaktos pusę, dėl ko atsirado padariniai – nukentėjusiajam R. S. bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškęs, kraujosruva kaktos kairėje pusėje.

Nors kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusiajam smūgio nesudavė, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. S. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina, tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas D. P.. Visi įvykio dalyviai nurodė, kad prie nukentėjusiojo, sakydamas priekaištus ir vartodamas necenzūriškus išsireiškimus priėjo būtent kaltinamasis ir suėmė nukentėjusiajam už striukės atlapų. Nukentėjusysis nurodė, kad bandė apsiginti kopėčiomis, bet vienu momentu D. P. jas sugriebė, o kaltinamasis smūgiavo jam į kaktos sritį. Liudytojas D. P. nurodė, kad nukentėjusysis su kopėčiomis besigindamas užkabino ir jį. Nors liudytojas D. P. nurodė, kad kaltinamasis smūgio nesudavė, jo parodymus teismas vertina kritiškai, nes su kaltinamuoju yra draugai. Nei kaltinamasis, nei liudytojas nenurodė, kad priėję prie nukentėjusiojo matė ant jo veido sužalojimus, kas patvirtina faktinę aplinkybę, kad sužalojimas nukentėjusiojo kaktoje atsirado po šio konflikto. Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas E. M. patvirtino, kad nukentėjusysis įvykio vietoje buvo blaivus, ant jo kaktos buvo matyti sužalojimas. Kaltinamojo pateikta versija, kad nukentėjusysis galėjo kopėčiomis susižaloti paneigtina paties nukentėjusiojo parodymais. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. B. kaltė padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

IV. Dėl D. B. skirtinos bausmės

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nuostatomis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis D. B. padarė tyčinį baigtą, smurtinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs D. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (vietą, laiką, būdą), tai, kad fizinį smurtą vartojo tyčia, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam D. B. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu (2 t., b. l. 118-121) yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina nepakeista iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Prie bylos pridėtus kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.