Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kretingos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad likviduojant Kretingos rajono Baublių žemės ūkio bendrovę jos sutuoktiniui J. K. 1994-08-25 turto perdavimo - priėmimo aktu už jam priklausančią pajaus dalį buvo perduotas įvairus žemės ūkio bendrovės turtas, iš jo ir gamybinis pastatas – žolės miltų agregato pastatas. Pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos sutuoktiniui perduotas statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau šiuo metu viešajame registre nėra įregistruotos daiktinės teisės į šį turtą, todėl pareiškėja, kaip mirusio sutuoktinio įpėdinė, negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja nurodė ir tai, kad jos sutuoktinis nuo 1994-08-25 iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai naudojosi šiuo statiniu, juo rūpinosi, prižiūrėjo ir niekas už jį neturėjo daugiau teisių į šį daiktą. Pareiškėja teigė, kad yra visos įstatyme nurodytos sąlygos nustatyti faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – žolės miltų agregato pastatą. Dėl to pareiškėja teismo prašė nustatyti faktą, kad jos sutuoktinis J. K., miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą – žolės miltų agregato pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-04-08 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad Baublių žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1994-08-25 turto priėmimo – perdavimo aktu pareiškėjos sutuoktiniui J. K. perdavė bendrovės turtą pagal akte pasirašiusių grupės pajininkų sąrašą. Nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Kretingos rajono Baublių žemės ūkio bendrovė iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2010-03-23. Teismas taip pat nustatė, kad viešajame registre 2006-09-12 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu yra įregistruotas pastatas – žolės miltų agregatų pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į šį turtą nėra įregistruota. Teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jos sutuoktinis rūpinosi turtu, mokėjo nekilnojamojo turto mokestį, tvarkė ir prižiūrėjo pastatą kaip šio daikto savininkas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė visų įstatyme numatytų sąlygų, kurios yra būtinos siekiant nustatyti, jog pareiškėjos sutuoktinis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą – žolės miltų agregato pastatą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja I. K. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias LR CK 4.68 str. – 4.71 str. nuostatas ir nepagrįstai atmetė pareiškimą. Apeliantė teigė, kad jos sutuoktiniui 1994-08-25 buvo perduotas gamybinis pastatas – žolės miltų agregato pastatas, kurį jis sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė kaip savo daugiau nei dešimt metų, todėl yra visos sąlygos nustatyti, jog J. K. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą – žolės miltų agregato pastatą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-08 sprendimą palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai nusprendė atmesti pareiškimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-08 sprendimą palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog jos sutuoktinis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą – žolės miltų agregato pastatą, todėl teismas pagrįstai nusprendė atmesti pareiškimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2016-08-26 pateikė prašymą prie bylos pridėti naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2016-06-07 sprendimą, Klaipėdos apskrities archyvo atsakymą bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016-07-29 raštą. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantės pateikti įrodymai negalėjo būti gauti ir pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja būtų sąmoningai nepateikusi bylai reikšmingų įrodymų. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė, kad teismas netinkamai taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias LR CK 4.68 str. – 4.71 str. nuostatas ir nepagrįstai atmetė jos pareiškimą. Apeliantė teigė, kad jos sutuoktiniui 1994-08-25 buvo perduotas gamybinis pastatas – žolės miltų agregato pastatas, kurį jis sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė kaip savo daugiau nei dešimt metų, todėl yra visos sąlygos nustatyti, jog J. K. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą – žolės miltų agregato pastatą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.68 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Šioje byloje pareiškėja įrodinėjo, kad jos sutuoktinis J. K. nuo 1994-08-25 iki savo mirties, tai yra (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai naudojosi pastatu – žolės miltų agregato pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo perduotas 1994-08-25 perdavimo - priėmimo aktu likviduojant Baublių žemės ūkio bendrovę. Apeliantė teigė, kad sutuoktinis šiuo statiniu rūpinosi, prižiūrėjo ir niekas už jį neturėjo daugiau teisių į šį daiktą, todėl įgyjamosios senaties būdu jis įgijo nuosavybės teisę į šį turtą. Kolegija su šiomis apeliantės nuostatomis negali sutikti, nes pareiškėjos nurodytus argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Baublių žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1994-08-25 turto priėmimo – perdavimo aktu pareiškėjos sutuoktiniui J. K. perdavė šiame akte išvardintą bendrovės turtą pagal akte pasirašiusių grupės pajininkų sąrašą, iš viso turto už 152 666,53 Lt sumą. 1994-08-25 turto priėmimo - perdavimo akto 25 p. nurodyta, jog šiuo aktu be kita ko J. K. yra perduodamas ir (duomenys neskelbtini) žolės miltų agregatas. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-09-14 teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjos sutuoktiniui priėmimo – perdavimo aktu perduotas 152 666,53 Lt vertės bendrovės turtas buvo proporcingai turimo pajaus dydžiui padalintas tarp 20 kitų bendrovės pajininkų, kurie yra nurodomi kaip J. K. grupėje esantys pajininkai. Iš šio dokumento, kuris yra pasirašytas visų šios grupės pajininkų, matyti, kad pareiškėjos sutuoktiniui J. K. atiteko tik 4,54 proc. 1994-08-25 aktu perduoto bendrovės turto. Taigi akivaizdu, jog 1994-08-25 turto priėmimo – perdavimo aktu perimdamas bendrovės turtą J. K. veikė ne savo, o grupės pajininkų vardu, todėl negalima sutikti su apeliantės nuostata, jog šiuo aktu J. K. buvo perduotas visas pastatas – žolės miltų agregato pastatas ir nuo tada jis šį turtą pradėjo valdyti kaip savo. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad visi J. K. grupėje buvę pajininkai, tai yra V. A. B., V. B., S. V., M. B., N. B., O. K., A. K., B. E., D. R., I. K., J. K., M. P., J. L., R. K. R., E. R., J. V., I. V., K. K., J. G. (ar jų įpėdiniai) 2008-07-21 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti jų nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) žolės miltų agregato pastatą pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 56/58975. Iš bylos dokumentų matyti, jog VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti ginčo pastatą ir daiktines teises į šį turtą dėl to, jog pateikti dokumentai neatitiko LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad šį prašymą pasirašė ir apeliantė, kaip mirusio J. K. įpėdinė, todėl akivaizdu, jog reikšdama pretenzijas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinį, pareiškėja negalėjo būti įsitikinusi, kad niekas neturėjo daugiau teisių į daiktą už jos sutuoktinį. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, jog pareiškėjos sutuoktinis sąžiningai nuo 1994-08-25 pradėjo valdyti visą žolės miltų agregato pastatą, vienas valdė ir naudojo šį statinį iki savo mirties bei visą valdymo laiką šis daiktas pareiškėjos sutuoktinio buvo valdomas kaip savas (LR CPK 178 str.). Nesant įrodytų šių būtinųjų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl kitų įstatyme numatytų sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.