Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Administracinė byla Nr. I-1483-484/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
I-1483-484/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
V. S.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS556 – 295/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. individualios įmonės ,,Almasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. individualios įmonės ,,Almasta“ skundą dėl individualios įmonės turto grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. S. individuali įmonė „Almasta“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė grąžinti individualios įmonės turtą ir atlyginti 500 000 eurų (1 700 000 Lt) dydžio neturtinę žalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė terminą iki 2010 m kovo 31 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui: patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluoti skundo reikalavimai; turimus neturtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus; reikiamą skaičių patikslinto skundo egzempliorių. Teismas paaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktais, prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo reikalavimas turi būti nurodytas taip, kad jį išsprendus pareiškėjui kiltų realios teisinės pasekmės ir jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nurodytas ABTĮ 88 straipsnyje (panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų). Pareiškėjas skundu prašo grąžinti individualios įmonės turtą. Toks pareiškėjo reikalavimas nėra aiškus. Pareiškėjas skunde neįvardina konkretaus turto, nenurodo, kokiu būdu jo neteko, ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Be to, žalos, atsiradusios dėl valstybės ar vietos savivaldos institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, atlyginimo bylose reikalavimas gali būti reiškiamas tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 18 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi patikslinti šį skundo reikalavimą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, padarytą neteisėtais Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos tarnybos ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmais, tačiau nepateikė neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas atsakovu byloje nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos tarnybos ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau iš skunde suformuluotų pareiškėjo reikalavimų nėra aišku, kurį reikalavimą kokiam atsakovui pareiškėjas reiškia. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, patikslintame skunde formuluodamas skundo reikalavimus, turi nurodyti konkretų atsakovą, kuriam reiškiamas kiekvienas skundo reikalavimas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, skundo su priedais egzempliorių turi būti tiek, kad juos galima būtų įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, prašydamas grąžinti individualios įmonės turtą ir atlyginti 500 000 eurų (1 700 000 Lt) dydžio neturtinę žalą.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir 2010-03-25 patikslintą skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Paduotas skundas atitiko ne visus ABTĮ keliamus reikalavimus, todėl teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. kovo 31 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas per nustatytą terminą teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti 2010 m. kovo 25 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo grąžinti individualios įmonės turtą ir atlyginti 500 000 eurų (1 700 000 Lt) dydžio neturtinę žalą. Susipažinus su patikslintu skundu, matyti, kad pareiškėjas nepatikslino reikalavimo dėl individualios įmonės turto grąžinimo, t. y. nenurodė skundo pagrindo ir dalyko. Jeigu paduotame skunde nėra nurodytas skundo pagrindas ir dalykas, teisminis nagrinėjimas yra negalimas. Be to, pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė konkretaus atsakovo, kuriam reiškiamas kiekvienas skundo reikalavimas, ir nepateikė neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino 2010 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinis teismas nagrinėja bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos organizacijai neteisėtais valstybės veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Ginčo šalys yra pareiškėjas ir valstybė, kuriai reiškiami visi reikalavimai. Savininko pažeista teisė yra negalimumas vykdyti operacijos pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, t. y. neįmanoma realizuoti įmonės veiklą. Dėl to atsirado neturtinė žala. Žalos dydis nustatomas pagal pareiškėjo nuomonę. Individuali įmonė be turto negali egzistuoti iš esmės. Turto dydis nėra palyginamas dėl nuosavybės teisės atėmimo iš esmės, o ne iš dydžio. Dėl šios priežasties atsirado turtinė žala. Taigi skundo dalykas yra visiškai aiškus – individualios įmonės turtas lygiareikšmis Lietuvos valstybės turtui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, kadangi jis per šio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.). Įvertinus pareiškėjo teismui pateiktą patikslintą skundą (b. l. 4-7), sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Pareiškėjas tiksliai nesuformulavo skundo reikalavimų (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Nors reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 88 str. 5 p.), tačiau pareiškėjo reikalavimas grąžinti individualios įmonės turtą yra netinkamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės ar vietos savivaldos institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, atlyginimo bylose reikalavimas gali būti reiškiamas tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, pareiškėjas nesuprantamai nurodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Taip pat iš pareiškėjo skundo negalima nustatyti, dėl kieno ir kokių neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis yra pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. individualios įmonės ,,Almasta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius